Vykdant  projektą  „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“ Kultūros centro parodų salėje vyko Stanislawo Moniuszkos NAMŲ DAINYNAS knygos pristatymas – koncertas. Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja, vertėja, įvadinio teksto autorė Evelina Greiciūnaitė – Šimkuvienė , pianistė Lina Giedraitytė.

Stanisławas Moniuszka (1819–1872) – cituojant W. Rudzińskį „žmogus ir kūrėjas“, lenkų kompozitorius, dirigentas ir visuomenės veikėjas, kuris paliko ryškų indėlį puoselėjant ne tik Lenkijos muzikinę kultūrą ir tradicijas bei yra laikomas vienu ryškiausiu Lenkijos romantizmo muzikos kūrėju kartu su Fryderyku Chopinu, bet ir turėjo glaudų ryšį su Vilniumi visą gyvenimą. Gyvendamas Vilniuje rašė nuostabaus grožio, didelės apimties, puikios literatūrinės kalbos laiškus. Vilniaus laikotarpis kompozitoriaus gyvenime ir kūryboje svarbus ne tik dėl šiame krašte sutiktos jo gyvenimo meilės, vilnietės Aleksandros (Alinos) Müllerównos, su kuria susilaukė net 10 vaikų, bet ir todėl, kad čia pradėjo rengti dainų rinkinį „Namų dainynas“ („Śpiewnik domowy“). Šiuo laikotarpiu Moniuszka sukūrė apie 150 dainų pagal Adamo Mickiewicziaus, Jano Czeczoto, Aleksandro Borejko Chodźko, Antonio Odynieco, Tomaszo Zano eiles.

Siekiant Lietuvos kultūrinį lauką ir muzikinę biblioteką papildyti St. Moniuszkos kūriniais, Evelina Greiciūnaitė išleido rinktinį namų dainyno rinkinį, kuriame labiausiai atsiskleidžia lietuviškų tradicijų įtaka, liaudies melodijos ir tematika. Tiek E. Greiciūnaitės – Šimkuvienės, tiek kitų Lietuvos poetų poezijos vertimai nugulė į rinktinį, o pati autorė pritaikiusi tekstą prie kūrinio suteikė galimybę įprastai lenkų kalba skambančias dainas išgirsti ir atlikti lietuviškai.

Renginys vyko minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko literatūrinis protmūšis, o jo tikslas – parodyti vaikams, kad skaitymas gali būti linksmas, aktyvus užsiėmimas. Renginyje dalyvavo Gelvonų gimnazijos 2-3 klasių mokiniai (mokytoja Violeta Grudzinskaitė).

Mokiniai susiskirstė į dvi komandas: „Protingi“ ir „Stiprūs“. Komandos rungėsi trijų  turų literatūrinėje viktorinoje. Visi klausimai buvo literatūriniai, įdomūs, pagrįsti žinomų autorių kūriniais, pažįstamais knygų herojais. Renginį vedė vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė.

Vaikai stengėsi kuo tiksliau atsakyti į pateiktus klausimus. Atidesnė buvo komanda „Stiprūs“, kuri surinko daugiausiai taškų. Protmūšyje nugalėjo draugystė. Abiejų komandų dalyviai buvo apdovanoti molinėmis pelėdomis. Pasibaigus renginiui vaikai laiką leido Vaikų erdvėje. Žaidė stalo žaidimus, vartė knygas, bendravo. Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimu su Gelvonų gimnazija.

Renginys vyko minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę.

Kultūros centro didžiojoje salėje vyko dokumentinio filmo ,,Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra. Renginyje dalyvavo: filmo autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė.

Į filmo peržiūrą susirinko Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos gimnazistai ir juos atlydėję mokytojai, Širvintų 1010-osios kuopos šauliai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų filialo nariai.

Filme pasakojama apie Lukšų šeimos kovos kelią, kurį nuėjo Antanas Lukša su savo broliais. R. Sinkevičienė pristatydama filmą sakė, kad, pasitelkus archyvus ir susitikimus su amžininkais, dienos šviesą išvydo kino juosta, kurioje susitinkame su A. Lukša. Žmogumi, kuris, kaip ir jo studentai broliai Jurgis, Juozas ir Stasys, palaiminti gerosios motulės, pasirinko Laisvės kovotojo kelią.

Dokumentinis filmas skirtas Laisvės kovotojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir Garbės pirmininkui, kuris ilgą laiką buvo gyvų ir žuvusių partizanų balsas, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, 100-ųjų gimimo metinių proga.

Šis kuklus, rūpestingas, gilų humoro jausmą turėjęs žmogus savo įtaigiu žodžiu ir giesme kvietė pasaulio lietuvius nepamiršti savųjų šaknų, nuolat kvietė jaunimą – Lietuvos karius, jaunuosius šaulius, gimnazijų moksleivius – suvokti ne tik valstybingumo prasmę, bet ir kainą. Ir paliko, tikėkime, šimtmečiams, įrašytą priesaką: „Lietuvos jaunime, garbingai ir sąžiningai nešk Laisvės vėliavą. Laikom frontą!“.

Filmo peržiūrai pasibaigus sveikinimo žodį sakė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė ir įteikė viešnioms Savivaldybės atminimo dovanas.

Renginys vyko minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę.

Balandžio 23–29 d. vyksta Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausias visų šalies bibliotekų metų renginys.

Kaip rašoma Lietuvos bibliotekininkų draugijos išplatintame pranešime, Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė vyksta kasmet nuo 2001 metų. Ji tradiciškai prasideda balandžio 23-ąją, kurią UNESCO yra paskelbusi Pasauline knygos ir autorinių teisių diena. Bibliotekų savaitės tikslas – atkreipti dėmesį į šalies bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti apie aktualias temas, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas.

Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės dr. Lauros Juchnevič, visomis bibliotekų savaitės veiklomis bus siunčiama žinutė, kad būdama ES dalimi, Lietuva jungiasi prie platesnio kultūrinio, informacinio ir kūrybinio konteksto, įsijungia į demokratinius saviraiškos procesus, prisideda prie tvaresnio gyvenimo būdo propagavimo, nuolatinio įvairiapusio bendradarbiavimo tarp pavienių asmenų, institucijų, šalių. Bibliotekos – žinių vieta, skatinanti visuomenės raiškos laisvę, puoselėjanti kultūros įvairovę, globalų pilietiškumą, demokratiją, ugdanti saugoti paveldą. Apie tai bus kalbama ir balandžio 25 d. Kaune vyksiančioje konferencijoje „Bibliotekos Europos šeimoje“, skirtoje bibliotekų specialistams ir partneriams.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginys vyks balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jo metu tradiciškai bus apdovanojami geriausi šalies bibliotekininkai. Geriausią metų bibliotekos vadovą, geriausią bibliotekininką ir geriausią jaunąjį bibliotekininką paskelbs Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Šventinį renginį bus galima stebėti tiesiogiai internetu.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, šalia visuomenei siūlomų renginių, vyksta ir iniciatyvos, kviečiančios bibliotekininkus drauge švęsti savo profesiją ir ja didžiuotis. Balandžio 27 d. Plateliuose vyks bibliotekininkų žygis, subursiantis apie 400 šios profesijos atstovų ir rodantis bibliotekininkų bendruomenės aktyvumą, iniciatyvumą ir vienybę. Visą savaitę bibliotekininkai rungsis ir intelektiniame per LRT televiziją rodomame žaidime „Kas ir kodėl?“.

Renginiai Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje:

Balandžio 23 d. 13 val. Kultūros centro didžiojoje salėje – Dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra ir diskusija (autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė).

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneriai – Širvintų kultūros centras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 17-23 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje –  Paroda „Laikom frontą“, skirta partizano, politinio kalinio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečio vadovo Antano Lukšos 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Balandžio 23-30 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje – Fotonuotraukų stendas „Smagiosios mūsų akimirkos“.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Balandžio 26 d. 10 val. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje – Literatūrinis protmūšis.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Gelvonų gimnazija.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 26 d. 16.30 val. Kultūros centro parodų salėje – Kamerinės muzikos vakaras, skirtas kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) kūrybai. Dalyvaus solistė ir knygos sudarytoja Evelina Greiciūnaitė, pianistė Lina Giedraitytė.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Širvintų kultūros centras.

Renginį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 1-30 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje –  Menininkės Adelės Bražėnaitės – Gančierės raižinių paroda „Linijų skambesys“.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

LAIKOM FRONTĄ!

Lietuvos partizanas, politinis kalinys, dimisijos kapitonas

Antanas Lukša-Arūnas

1923 05 31–2016 01 02

LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923 05 31–2016 01 02) atminti.

Parodoje pasakojama Lukšų šeimos istorija, kuri neatsiejama nuo sovietų okupuotos Lietuvos istorijos – visi šeimos nariai įsitraukė į partizaninį karą ir dėl to skaudžiai nukentėjo.

Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje, kurioje augo dvi seserys ir keturi broliai: būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951), Stasys (1926–1947) ir būsimas partizanų ryšininkas-rėmėjas Vincas (1905–1993).

Baigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją. 1942–1943 m. studijavo Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyriuje. 1944 m. kurį laiką slapstėsi nuo prievartinės mobilizacijos. Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose. 1946 m. tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, slapyvardžiu Arūnas. 1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Suvalkijoje.

1946 m. rudenį ryšiams palaikyti A. Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją. Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi. 1946 m. pabaigoje Tauro apygardos partizanams iššifravus MGB provokacijas, A. Lukša pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą. 1947 m. sausio mėn. tapo aktyviuoju Tauro apygardos partizanu. 1947 m. vasario 10 d. A. Lukša-Arūnas paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku, o balandžio mėn. – Tauro apygardos štabo Ryšių poskyrio viršininku. Dalyvavo kuriant Birutės rinktinę Kaune, priklausė rinktinės štabui. Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų. 1947 m. birželio 12 d. A. Lukša, bandydamas organizuoti susitikimą su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu, papuolė į MGB pasalą. Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas. Po žiaurių MGB tardymų 1947 m. rugsėjo mėn. nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Tiumenės, Irkutsko, Magadano srities lageriuose. 1956 m. paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą. Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas. LPKTS Garbės pirmininkas. Rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais – paminklų statyba, partizanų kovų istorijos kartografavimu, knygų leidyba.

1998 m. suteiktas Kario savanorio statusas, 1999 m. – dimisijos kapitono laipsnis. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.).

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Kauno technologijos universiteto muziejaus, Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejaus, Prienų krašto muziejaus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, A. Lukšos šeimos archyvo.