Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje veikia Agnės Andruškos tapybos darbų paroda ,,Žydėjimas”
Ekslibrisų paroda „TRAKŲ PUSIASALIO PILIS: VIENARAGIS – KULTŪRINIO, ISTORINIO PAVELDO SIMBOLIS“
Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje rugpjūčio mėnesį eksponuojama iš Trakų istorijos muziejaus atkeliavusi Tarptautinio ekslibrisų konkurso dalyvių darbų paroda „TRAKŲ PUSIASALIO PILIS: VIENARAGIS – KULTŪRINIO, ISTORINIO PAVELDO SIMBOLIS“.
Ekslibrisas, XV a. atsiradęs kaip knygos meno dalis ir kaip leidinio savininką nurodantis ženklas, XXI a. yra šiek tiek nutolęs nuo pagrindinės paskirties ir dažnai skiriamas istorinės atminties, kultūros, iškilių asmenybių, dabarties gyvenimo aktualijoms įprasminti talpia menine, poetine, alegorine kalba. Visame pasaulyje ekslibrisai, populiarinami parodose, konkursuose, kolekcininkų kongresuose, išlieka svarbia kultūros komunikacijos priemone.
Trakai 2020 m. buvo paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Mieste organizuota daug kultūrinių ir edukacinių renginių. Prisidėdamas kultūrinėmis iniciatyvomis, Trakų istorijos muziejus vykdė projektą ir paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Trakų Pusiasalio pilis: vienaragis – kultūrinio, istorinio paveldo simbolis“, surengė laureatų parodą ir išleido katalogą.
Tarptautinį ekslibrisų konkursą muziejus rengė ketvirtą kartą. Paskutinio konkurso tema skirta Trakų Pusiasalio pilies įvaizdžiui gerinti ir pasirinktam simboliui įprasminti. Unikalus, galbūt analogo neturintis radinys pasirinktas Pusiasalio pilies simboliu todėl, kad vienaragio apkalo radimo vieta sutampa su populiarinama vieta.
Konkurso vizija – visuomenę vienijanti kūrybinė istorinė iniciatyva, kurios metu pasaulio dailininkai, vaikai ir moksleiviai buvo kviečiami sukurti ekslibrisų su vienaragio simboliu. Šie ekslibrisai skirti Trakų Pusiasalio pilies architektūriniam kompleksui ir su šia vietove susijusioms asmenybėms. Paskelbta konkurso tema buvo iššūkis paieškoti vienaragio ir Trakų Pusiasalio pilies sąsajų, mistifikuoti ir apibendrinti mintis, kuriant knygos ženklą, atsigręžiant į Lietuvos ir Trakų miesto istoriją.
Konkursui pasibaigus Trakų istorijos muziejaus direktorės Alvygos Zmejevskienės vadovaujama vertinimo
komisija iš 199 konkursantų (111 profesionalių dailininkų, 88 vaikų ir moksleivių) pateiktų 395 ekslibrisų atrinko 261 geriausią darbą. 144 profesionalų ir 77 geriausi vaikų ekslibrisai eksponuojami parodose ne tik Trakuose, bet ir kitose šalies institucijose. Išleistas 216 geriausių konkurso darbų dvikalbis albumas– katalogas, platinamas Lietuvoje ir užsienyje. Sukurta labai patraukli katalogo meninė daugiafunkcė idėja: 24 konkurso laimėtojų ekslibrisai-atvirlaiškiai išspausdinti ant storesnio popieriaus su perforacija. Sukurta galimybė patikusį atviruką gražiai išplėšti iš katalogo ir, įrašius savo įrašą, išsiųsti paštu.
Ekslibrisai liko konkurso organizatoriui – Trakų istorijos muziejui – ir yra saugomi muziejaus dailės rinkinyje. Konkurso nugalėtojų paroda buvo surengta Salos pilyje, vėliau ekspozicija pradėjo keliauti po Lietuvos ir užsienio viešąsias erdves. Rugpjūčio 2-29 d. ekslibrisų paroda eksponuojama Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje. Maloniai kviečiame apžiūrėti.
Bibliotekos informacija
Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte
Daug metų sekęs kūrėjų pėdsakais per visą Lietuvą, į Širvintų kraštą užklydo literatūrinės kraštotyros pradininkas respublikoje Benjaminas Kondratas. Kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas apsilankė Musninkų, Čiobiškio, Bagaslaviškio filialuose bei viešojoje Igno Šeiniaus bibliotekoje.
Atvykus į Širvintų Igno Šeiniaus viešąją biblioteką vyko lituanisto, kraštotyrininko knygos „Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte“ pristatymas. „Įdomiai gyvenu, tokia veikla – tik į naudą. Išėjus į pensiją niekuo neužsiimti – pražūtis“, – šypsosi unikalių knygų autorius, kurias leidžia savo lėšomis. Rengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.
2015 m. už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas B. Kondratas tapo Kalbos premijos laureatu. Ši premija skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą.
Benjamino Kondrato parengta serija „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui.
Šios knygos prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus. Savo knygas autorius vadina mozaika, kuri sudėta ne tik iš kūrėjų aprašymo, bet ir žmonių prisiminimų, kurie pasakoja Lietuvos istoriją. Pirmoji šio ciklo knyga buvo išleista 1981 metais. 2022 metais išleista 22 –oji „Kūrėjų pėdsakais“ knyga skirta Kaišiadorių ir Širvintų krašto kūrėjams.
Šiuo darbu autorius siekia prisidėti prie geresnio Širvintų krašto kultūros pažinimo, rašo apie praeities ir šių dienų kūrėjus. Tai rašytojai, poetai, prozininkai, dramaturgai. Neužmiršti literatai, vertėjai, publicistai, kritikai, literatūrologai, atsiminimų autoriai. Pasakojama apie mėgėjus eiliuotojus, kalbininkus, religinių knygų autorius, kraštotyrininkus.
Knygos autorius atliko labai didelį darbą, surinkdamas visų knygoje minimų žmonių biogramas. Rinkdamas medžiagą apie kūrėjus, autorius bendravo su pačiais kūrėjais, rinko medžiagą iš knygų.
Renginių dalyvius žavėjo Benjamino Kondrato užsidegimas, literatūrinės žinios. Susitikimo metu buvo galima įsigyti autoriaus knygų.
Susitikimui baigiantis lituanistą, kraštotyrininką sveikino ir Širvintų savivaldybės atminimo dovaną įteikė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė
Literatūrinis „Tėkmės“ mokyklos pradinukų protmūšis
Birželio 8 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi „Tėkmės“ mokyklos pradinukai ir juos atlydėję mokytojai Roma Vareikienė ir Simas Glumbakas. Mokiniai dalyvavo literatūriniame protmūšyje, kuriame turėjo įveikti net tris etapus: „personažų“, „skaičių“ ir „bendrųjų klausimų“. Iš pradžių visi dalyviai susiskirstė į keturias komandas, susigalvojo pavadinimus. Pirmoji komanda pasivadino „Pirmieji vaikai“, antroji – „Knygų lentyna“, trečioji – „Nežinomi“, o ketvirtoji – „Knygynas“.
„Pagavę“ didelį smalsumą ir azartą mokiniai atsakinėjo į vyresn. bibliotekininkės Lolitos Pliukštienės parengtus protmūšio klausimus. Reikia pabrėžti, kad visi klausimai buvo susiję su knygomis. Jas vaikai galėjo apžiūrėti, pavartyti iki literatūrinio protmūšio pradžios. Geriausiai sekėsi komandai „Knygų lentyna“, ji surinko daugiausiai taškų. Bet nugalėjo draugystė, nes kitos komandos atsiliko tik 1-2 taškais. Už šaunų dalyvavimą bibliotekos darbuotojos vaikams įteikė spalvingus drugelius.
Už aktyviausią veiklą „Knygų klube“ mokytoja Roma Vareikienė inicijavo „Auksinės musės“ nominaciją. Šios nominacijos prizais buvo apdovanoti vaikai, kurie perskaitė daugiausiai knygų. Įteikti prizus buvo pakviesta vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė. Staigmenos tuo dar nesibaigė… Mokytoja Roma visiems mokiniams dovanojo spalvingus „Tėkmės“ mokyklos „Knygų klubo“ pieštukus. Pieštukai yra nepaprasti – STEBUKLINGOMS IR ĮKEVPIANČIOMS MINTIMS užrašyti.
Viešnagei baigiantis visi, kurie norėjo „atitrūkti“ nuo realybės – išmėgino virtualios realybės akinius, kiti – žaidė stalo ir kitus žaidimus, vartė knygas.
Mokiniai išvyko kupini gerų emocijų, su plačiomis šypsenomis veiduose.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė
Sugrįžta pamėgtasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“
Vasarą nepamiršti knygos ir skaitymo ragina Lietuvos bibliotekos, kviečiančios dalyvauti jau septintame skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“.
Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija iššūkyje dalyvauti kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, vienodai azartiškai knygas skaito ir moksleiviai, ir jų tėvai, ir senjorai. „Įkvėpk knygų magijos!”, – ragina „Vasara su knyga“ organizatorės apskričių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka, savivaldybių viešosios bibliotekos, prie kurių šiemet prisijungė iniciatyvos ambasadorė Jurga Šeduikytė.
„Kai prieš gerą dešimtmetį labai krito skaitymo populiarumas, man tai buvo viena liūdniausių žinių. Be galo džiaugiuosi, kad dėl begalės gražių skaitymo iniciatyvų knygų populiarumas vėl šovė aukštyn. Knyga man – mylimas ir stebinantis bendrakeleivis. Ji nepasiduoda jokiai madai, nepraeina ir nėra išaugama. Visada skaitau bent kelias skirtingas – žiemą ar vasarą. Tyliai baltai pavydėdama naujų įspūdžių bangos rekomenduoju į šiltą šios vasaros kelionę pasiimti knygą (o dar geriau – ne vieną) ir leisti jai nuspalvinti, o gal net pakeisti gyvenimą“, – sako dainininkė, muzikos kūrėja, o dabar – jau trijų knygų autorė Jurga Šeduikytė.
Dalyvauti gali ir skaitantys kitais formatais
Skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvauti kviečiami ir skaitytojai, turintys regos negalią, autizmo spektro sutrikimų, disleksiją ar panašių sunkumų, dėl kurių jie negali skaityti spausdinto teksto.
„Mums atrodo, kad nori skaityti – imi ir skaitai. Tačiau viskas nėra taip paprasta žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Nei knygynai, nei bibliotekos jiems padėti dažniausiai negali. Kitaip skaitantiems reikalinga kitokia – prieinamo skaitmeninio formato – knyga. Virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) saugoma daugiau nei 14 000 pavadinimų leidinių tiems, kas negali skaityti įprastai. Pakvieskime savo artimąjį, draugą, tėtį ar mamą praverti virtualios bibliotekos ELVIS duris, kad įkvėpti knygų magijos galėtų visi. Juk garsinės knygos pasakojama istorija – ne mažiau magiška.“
Penkios knygos per vasarą
Dalyvauti vasaros skaitymo iššūkyje paprasta: užsiregistruokite svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitę knygas, suveskite jų pavadinimus. Jeigu reikia, prašykite bibliotekininko pagalbos. Šių metų užduotys yra šios:
- Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-ais);
- Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą;
- Perskaityk biografinę knygą;
- Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis;
- Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą.
Akcijos draugų ir rėmėjų kasmet vis daugiau
Visų įveikusiųjų vasaros knygų iššūkį laukia staigmenos, o didžiuosius prizus įsteigė pagrindinė akcijos rėmėja – išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“. Ji pasirūpino, kad net 47 burtų keliu atrinkti iššūkį įveikę dalyviai laimėtų išmanius ir inovatyvius prizus – planšetę, mobiliuosius telefonus, išmaniąsias apyrankes ir kt.
Audioteka.lt dalinsis rekomendacijomis, dovanos audioknygų, o su kodu VASARASUKNYGA visą birželio mėnesį – 20% nuolaidą visoms audioknygoms. Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.
„Vasara su knyga“ – septintus metus apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija organizuojama skaitymo skatinimo akcija. Organizatoriai džiaugiasi augančiu jos populiarumu – vien pernai perskaitytos 105 867 knygos, skaitymo iššūkį įveikė per 17 000 žmonių.
Pagrindinis informacinis partneris – LRT, pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“.
Akcijos draugai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY, leidyklos „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Aukso žuvys“, „Debesų ganyklos“, Audioteka.lt, garsinių knygų biblioteka „Elvis“, „Urtės tekstilė“, peteliškių namai „DomBow Ties“, „DenimDiaries“, „Muilo virtuvė“, „Biblioteka visiems“, „Švieskime vaikus“, „Verocafe“, kurjerių tarnyba „Samus“, „Pažymėtas.lt“.
Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – www.vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija
„Vaikučių su tėveliais išvyka į Pepės vilaitę“
Šeštadienio rytą Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo vaikučių su tėveliais išvyką į Pepės vilaitę Jonavos rajone. Pirmoji stotelė buvo Jonavos viešoji biblioteka, kur mus pasitiko Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Rimantė Tarasevičienė. Rimantė aprodė mums aptarnavimo skyrių, laisvalaikio erdvę bei vaikų ir jaunimo erdvę. Ji pristatė viešosios Jonavos bibliotekos veiklas, projektus. Vėliau pasivaikščiojome po Jonavos miesto poilsio, žaidimų skverus ir prisėdome Joninių slėnyje papietauti. Tuomet vykome į pušų apsuptą Pepės vilaitę Jonavos rajone, Užupėse.
Tik atvykus mus sutiko pati tikriausia Pepė Ilgakojinė (Laura Grigaliūnė). Įdomiausia ir smagiausia vaikų veikla vilaitėje buvo susitikti su „raguotais meškais“, apžiūrėti Pepės rūbų spintą (iš kurios buvo galima išsirinkti jos rūbus ir apsivilkti), skalbti „nešvarias“ Pepės kojines, atsigulti į lovą su batais, čiuožinėti čiuožykla iš antro Pepės namelio aukšto. „Kaip sako Pepė: kam nulipti, jei galima nučiuožti? Negana, kad užlipome, tai negi ir nulipsime?“ Ir kitos žadą atimančios linksmybės.
Savo vilaitėje Pepė augina „raguotus meškus“ – labai draugiškas dvi ožkytes seses ir ožiuką Povilą, kurie pripratinti prie svečių. Kitame aptvare, ant kurio užrašyta „Liūtas“ gyvena triušis, o dar kitame, su užrašu „Povai“, tupi viščiukai. Vilaitėje galima buvo rasti ir krautuvėlę „Pepės Ilgakojinės gardainiai“, kur buvo galima įsigyti meduolių ir kitokių saldumynų.
Pepės vilaitė – tai ne tik gražus namelis ar keistai pakrypusi tvora, kur viską galima čiupinėti. Čia atvykę vaikai išgirsta apie drąsą, nes drąsus žmogus yra laimingas.
Smagiausia buvo tai, kad kartu keliavę vaikų tėveliai su džiaugsmu įsitraukė į Pepės vilaitėje vykusias veiklas. Laikas praleistas su Pepe visiems nepaprastai patiko, sukėlė šilčiausias emocijas. Visą laiką netilo vaikų nuoširdus ir skambus juokas. Namo grįžti visai neskubėjome, nes buvo labai smagu drauge padūkti.
Išvyka organizuota vykdant projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“, kurį finansuoja Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Su džiaugsmu dalijamės išvykos akimirkomis.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė
Autorės nuotraukos
EKSLIBRISŲ KONKURSO „TRAKAMS – 700. TAPATYBĖS BEIEŠKANT: TRAKIEČIO DNR“ PARODA
Birželio mėnesį Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama iš Trakų istorijos muziejaus atkeliavusi ekslibrisų konkurso „TRAKAMS – 700. TAPATYBĖS BEIEŠKANT: TRAKIEČIO DNR“ paroda.
Pasak iškalbingosios statistikos, XXI a. pradžioje miestuose gyveno beveik pusė visų mūsų planetos gyventojų. Kokia tų miestiečių tapatybė? Kas per amžius, epochas, kartas atsineštas patirtis į galingą, tvirtą, unikalią, išskirtinai tik vienam miestui būdingą simbolinę DNR grandinę supynė suformuotas vertybes? Kokie tie išskirtiniai trakiečio tapatybės formavimo segmentai? Trakų istorijos muziejaus organizuojami kasmetiniai ekslibrisų kūrėjų konkursai jau tapo gražia tradicija. Dalis menininkų dalyvauja juose nuolat – seka muziejaus naujienas, o naujai paskelbto konkurso temą priima kaip rimtą meninį, kūrybinį iššūkį. Menininkų – ekslibrisų kūrėjų 2021 m. konkurso tema buvo klausiama – kaip jie mano, kas jaučiasi esantys trakiečiai, su kuo jie tapatinasi (pvz., su miestu, jo objektu, praeities žmogumi, kokia nors tautine grupe, su Europa ar pasauliu).
Trakai, dviejų pilių miestas, visais istoriniais tarpsniais buvo nepaprastai įdomaus ir dramatiško likimo. Akumuliavę išskirtinę energiją, įkvėpę dailininkus ir rašytojus, Trakai visada buvo ypatingos demokratijos erdvė, atvira tautinei ir religinei įvairovei. Reikia pripažinti, kad tam tikrais istoriniais momentais nebuvo labai didelė miesto politinė, ekonominė įtaka, tačiau ryški kultūrinė, ir pagaliau simbolinė jo reikšmė Lietuvos valstybei visada buvo išskirtinė. Miestas, gyvenęs ir gyvenąs apipintas mistiniais pasakojimais ir legendomis. Konkurso temos pagrindą sudarė miesto istorinis kontekstas, žmogiškasis ir architektūrinis dėmuo – ne tik urbanistinis „veidas“, bet ir jau nebeegzistuojantys pastatai, statiniai ir paminklai, nušluoti nuo miesto paviršiaus vykusių geopolitinių, istorinių, ekonominių įvykių. Šie įvykiai, formavę dabartinį miesto portretą, ne visada pozityvius prisiminimus palikę dar gyvų miesto gyventojų atmintyje ar miesto istorinio dienoraščio puslapiuose. Miesto biografija, kaip ir žmogaus, – joje apstu su jaukia šiluma išgyvenamų prisiminimų ir epizodų, kurie, įsispaudę kaip gėdos ženklai, stumiami į tamsiausią kolektyvinės atminties kertelę… Mums buvo svarbu konkurso tema išprovokuoti kūrėjus, ieškančius meninio, „ekslibrisinės“ raiškos priemonėmis bandomo pateikti atsakymo, kokia gi yra Trakų miesto gyventojo hipotetinės DNR grandinės seka, kas darė įtaką ir formavo esamojo laiko trakiečio tapatybę.
Trakų istorijos muziejaus rengtame konkurse dalyvavo 96 dalyviai, atstovaujantys 29 pasaulio šalims: Argentinai, Australijai, Austrijai, Baltarusijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Indijai, Italijai, JAV, Japonijai, Kanadai, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Meksikai, Norvegijai, Prancūzijai, Rumunijai, Rusijai, Serbijai, Slovėnijai, Šiaurės Makedonijai, Švedijai, Turkijai, Ukrainai, Vengrijai ir Vokietijai. Vertinimo komisija 2021 m. liepos 29–30 d. iš 96 konkursantų pateikto181 ekslibriso atrinko 144 geriausius darbus. Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. 144 ekslibrisai bus eksponuojami parodoje Trakų Salos pilyje.
Vertinimo komisijos sprendimu trys geriausi profesionalūs menininkai buvo apdovanoti I–III premijomis. Kiti trys geriausi, kūrę tradicinėmis grafikos technikomis, ir trys autoriai, kurie sukūrė darbus, taikydami naujas technologijas, autorines technikas, kompiuterinę grafiką, įvertinti 1–3 vietos diplomais, 15 autorių apdovanoti laureato diplomais.
Atrenkant geriausius darbus, ypatingas dėmesys skirtas tradicinių grafikos technikų taikymui, profesionaliam darbų atlikimui, naujų technologijų, kompiuterinės grafikos pritaikymui, kūrybiškumui, kūrinio originalumui, Trakų istorijos ir kultūros studijoms.
Festivalio „Poezijos pavasaris“ skaitymai Gelvonuose
Poezijos pavasaris – tarptautinis poezijos festivalis, iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, rengiamas Lietuvos Rašytojų sąjungos. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.
Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m., paskutinę gegužės savaitę. Per keletą dienų įvyksta virš 120 susitikimų, kurie sutraukia klausytojų iš visos Lietuvos bei užsienio. O virtualūs tiltai suteikia galimybę susitikti su poetais, kurie gyvena JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Danijoje. Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Kasmet vainikuojamas Poezijos pavasario laureatas. Šių metų „Poezijos pavasario“ 58-asis laureatas – poetas Liudvikas Jakimavičius už eilėraščių rinkinį „Paliktos paletės“.
Labai džiugu, kad po pertraukos festivalis „Poezijos pavasaris“ iš vasaros vėl persikėlė į pavasarį. Širvintose ir rajone „Poezijos pavasario“ renginiai vyksta nuo 1994 m., taigi, jau 29-ąjį kartą. Skrisdama per visą Lietuvą Poezijos pavasario paukštė nutūpė Gelvonuose.
Poezijos paukštė, suskleidusi sparnus Gelvonų kultūros centre, kvietė poezijos mylėtojus susiburti ir pasiklausyti gražiausių eilių. Svečiavosi lenkų poetas iš Krokuvos Dawid Mateusz, vertėjas Rimvydas Strielkūnas, poetas, žurnalistas Alvydas Valenta, aktorė, režisierė, dainų atlikėja Donata Kielaitė ir poetas, literatūrologas, kritikas Vainius Bakas. Festivalio skaitymus kuravo vertėjas Rimvydas Strielkūnas.
Susitikimą pradėjo aktorė, režisierė Donata Kielaitė, kuri atliko dainą pagal lietuvių poetės Salomėjos Nėries eilėraštį „Pabučiavimas“. Labai gilius, jautrius eilėraščius gimtąją kalba skaitė svečias iš Krokuvos Dawid Mateusz. Jo eilėraščių vertimus perskaitė vertėjas Rimvydas Strielkūnas. Visus sujaudino žurnalisto ir poeto Alvydo Valentos kūryba, kurią jis skaitė Brailio raštu. Naujausia savo kūryba pasidalijo poetas, literatūrologas Vainius Bakas. Visą renginį skambėjo gražiausia kūryba ir dainos, kurie prisilietė prie kiekvieno klausiusio. Buvo nepaprastai gera klausytis ir skęsti poezijos ir dainų jūroje… Žiūrovai negailėjo svečiams plačių šypsenų ir gausių plojimų.
Renginiui baigiantis šilčiausius sveikinimo žodžius tarė Igno Šeiniaus vardo viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė ir įteikė visiems festivalio dalyviams Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanas.
Festivalio dalyviai džiaugėsi šiltu ir svetingu priėmimu. Dėkojo visiems susirinkusiems ir organizatoriams. Su nekantrumu lauksime kitų metų, kai vėl susitiksime. Poetams linkime, kad niekuomet neišsektų kūrybinė versmė ir vėl mus pradžiugintų savo kūryba.
Iš tiesų Poezijos pavasaris sužydėjo visomis pavasario spalvomis, prasiskleidė įvairiaspalvėmis gėlėmis, kvepėjo žydinčiomis alyvomis. Na, o bibliotekai buvo padovanoti Poezijos pavasario leidiniai.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė