ŠEŠUOLĖLIŲ BIBLIOTEKA SURENGĖ ISTORINĘ KELIONĘ LAIKU
Dažnai praeitis mums ramybės neduoda,
Jinai kribžda kažkur tai giliai širdyje.
Pavartom albumus ir širdžiai paguoda…
– – – – – – – – – – – – – – – – – –
Tik laikas keliaudamas nutrina viską,
Padengdamas atspindžius dulkių mase.
Išnyra veidai tarsi saulei nutviskus…
Tik laikas keliaudamas nutrina viską.
Širdy statom paminklus, kiti– obeliskus,
Su laiku jie nugrimzta nakties tamsoje.
Tik laikas keliaudamas nutrina viską,
Padengdamas atspindžius dulkių mase.
(Autorius nežinomas)
Rugsėjo 30 d. vakare Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Šešuolėlių filialas surengė „Istorinę kelionę laiku“. Renginys skirtas Šešuolėlių kaimo istorinėms asmenybėms ir jų istoriniams pėdsakams, paliktiems šiame bei ankstesniuose šimtmečiuose, prisiminti. Kartu su kitais renginio svečiais į kelionę Šešuolėlių, Šašuolkų ar Šešuolkų praeities pėdsakais keliavo Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys V.Kalesnikas bei Zibalų seniūnijos seniūnas R.Jasevičius. Kad pasivaikščiojimas istoriniais takais nebūtų nuobodus, prie kelionės laiku prisijungė Bagaslaviškio namų muzikuojanti grupė (vad. Janina Chatkevičienė).
Virtuali kelionė prasidėjo nuo seniausio Širvintų apylinkių istorinio paminklo – Laužiškio piliakalnio, kurio apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas I-II a. Istorinės kelionės dalyviai apsilankė Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės bažnyčioje, Šešuolių dvare (dabar Šešuolėlių II), sužinojo Gaidelių dvaro istoriją.
Galutinis kelionės tikslas – Šešuolėlių I dvaras, kuriame mėgo lankytis istorinės XIX – XX a. pr. asmenybės, pakeitusios dvarų ir jų apylinkių gyventojų gyvenimus. Istoriniai prisiminimai, kuriais dalijosi Šešuolėlių kaimo gyventojai, nukėlė į 1938 m., kuomet Šešuolėlių I kaimo dvarininku tapo Jonas Variakojis. ,,Pulkininko J. Variakojo nueitas garbingas gyvenimo kelias buvo galimas tik todėl, kad <…> buvo neeilinė asmenybė. Jis buvo gabus organizatorius, narsus ir sumanus karys, geras administratorius, didelis patriotas ir malonaus būdo žmogus.“ (Iš: Kūrėjui – savanoriui plk. Jonui Variakojui mirus / R. Liormanas.)
Kiekvieną aplankytą dvarą gaubė sava aura, kurioje – ten gyvenusių žmonių kelių kartų likimai, jų geri ir … blogi darbai, džiaugsmai ir dramos. Vieni objektai nenumaldomai grimzta į užmarštį, kiti atgimsta, prisikelia naujam gyvenimui.
Kelionėje laiku renginio sumanytoja ir vedėja Vaida Dilienė pateikė tik istoriniais faktais pagrįstus duomenis, kurie sudaro labai mažą ir trumpą istorijos dalį. Reikia tikėtis, kad šių dienų dvarų šeimininkams pavyks atrasti dar neatrastus ir paslaptingus Šešuolėlių krašto istorijos lobius.
O renginio dalyvių naujausiu atrastu lobiu tapo Bagaslaviškio namų muzikavimo grupė bei jų atliekamos dainos, virpinusios širdis, žadinusios prisiminimus ir nostalgiją praeičiai. Muzikantų dėka trys valandos istorinės kelionės praeitimi prabėgo lyg akimirka, kiekvienam dovanojusi bent mažą dalelę džiaugsmo.
Negailestingai metus skaičiuojančiam laikui Šešuolėlių žmonės neleis savo krašto istorijos puslapių ,,padengti dulkių mase“, nes, pasak daina virtusio E. Baltakio eilėraščio žodžių:
„… kol dar matau medžius, tos girios man priklauso.
Kol dar girdžiu paukščius, jų giesmės man priklauso.
Kol dar brendu žole, tos pievos man priklauso.
Kol tu esi šalia, ta meilė man priklauso.
Kol dar tvirta ranka, ir duona man priklauso,
Kol žiburys lange, man tie namai priklauso.
O kai ateis žiema, su paukščiais iškeliausiu.
Bet kol einu žeme, ta žemė man priklauso.“
Už pagalbą ruošiantis istorinei kelionei nuoširdus AČIŪ skirtas Zibalų seniūnijos seniūnui R. Jasevičiui ir darbuotojui Č. Kanapieniui. O už tai, kad kelionė laiku neprailgo, pati didžiausia padėka skiriama Bagaslaviškio namų muzikuojančiai grupei, Viešosios bibliotekos kolektyvui ir visiems visiems buvusiems kartu bibliotekoje – namuose, kur dar rusena židinys.
Šešuolėlių vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė