Balandžio 23-29 dienomis, visose šalies bibliotekose prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Visoje Lietuvoje bibliotekininkai kviečia savo bičiulius, lankytojus, skaitytojus, skaitymo ir kitų šviečiamųjų ir lavinamųjų veiklų gerbėjus į naujų knygų pristatymus, konferencijas, diskusijas, filmų peržiūras, susitikimus su autoriais ir kitus renginius. Šių metų Lietuvos bibliotekų savaitės vienijanti tema mums visiems primena, kad „Kartu mes kuriame ateitį“.
„Šitiek metų rašau – ir šitiek metų džiaugiuosi: kokia gera mūsų kalba! Esu dėkingas likimui, kad „paskyrė“ mane rašyti lietuviškai.“
Romualdas Granauskas
Balandžio 26-ąją dieną Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka pakvietė į literatūros ir dainos vakarą „Su peteliške ant lūpų“. Renginys organizuotas vykdant Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Atverkime vartus galimybei bendrauti, pažinti literatūrą ir atrasti save“, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.
Vakaro svečiai: aktorė Dalia Jankauskaitė, kompozitorius, dainų atlikėjas Andrius Kulikauskas ir birbynininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Kastytis Mikiška atliko programą „Su peteliške ant lūpų“. Dviejų iškilių lietuvių literatūros kūrėjų, sielos brolių, draugų R. Granausko ir J. Strielkūno tekstus programos autorė, aktorė D. Jankauskaitė sudėliojo ir supynė į vientisą, nuoseklų pasakojimą taip atidžiai, rūpestingai, kad ir neblogai žinančiam šių žodžio meistrų kūrybą, buvo sunku atsekti, kur baigiasi proza, ir kur prabyla eilėraštis.
Aktorė Dalia Jankauskaitė vakaro pradžioje pasidalino prisiminimais apie tai, kaip susidėliojo ši programa, kaip vyko pirmieji susitikimai su rašytoju Romualdu Granausku.
Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas gimė 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose. Baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, dirbo Skuodo laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose, statybininku, šaltkalviu, radijo korespondentu, mokytojavo Mosėdyje. Apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. Rinkiniuose „Medžių viršūnės” (1969), „Duonos valgytojai” (1975) kalba apie išeinančios senosios žemdirbių kartą, jos papročius, buitį, moralinį kodeksą. Bene svarbiausias Granausko kūrinys buvo apysaka „Gyvenimas po klevu” (1988), kuri atkreipė visos visuomenės dėmesį. Vienišos išdidžios senutės, gyvenančios kaimo pakraštyje, papasakota šeimos žlugimo istorija žymi lietuvių kaimo smukimo kelią. Magiškas klevo ir senutės ryšys yra augalo ir žmogaus paralelė, kuri yra būdinga lietuvių literatūrai.
Daugiareikšmė tekste ir vakaro istorijoje yra ir peteliškės metafora. „Ir bus užkasta po žeme, o ten, po žeme, dar kurį laiką blaškysis karsto tamsoje, kol netekusi jėgų nukris tėvui ant lūpų, tarytum koks paskutinis, tik nebeištartas žodis“.
Susirinkusių širdis jaudino ir aktorė, įtaigiai skaitydama R. Granausko apysakų „Gyvenimas po klevu“, „Šunys danguje“, novelės „Su peteliške ant lūpų“ ištraukas bei J. Strielkūno eiles, ir kompozitorius Andrius Kulikauskas – į gimtinės laukų tolius nukeliančio birbynininko Kastyčio Mikiškos padedamas, jis dainavo ne vien poeto, lyriko Jono Strielkūno, bet ir Romualdo Granausko tekstais, nors eilėraščių prozininkas nerašė.
Tarsi namai su Strielkūno apdainuotais darželiais ar bent jų prisiminimas – ir paskutinės Romualdo Granausko knygos: „Šventųjų gyvenimai“, „Išvarytieji“, autobiografinė apysaka „Trečias gyvenimas“, po rašytojo mirties išleistas „Baltas liūdesio balandis“. Jos atgręžia į tėvų ir prosenių gyvenimo tikrumą, o būties trapumą ir jos gelmę atveria sodria išmintingų žmonių šneka.
Atlikėjams už malonias vakaro akimirkas padėkojo bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė.
Kelias į svarbiausiųjų tiesų suvokimą nebūna nei lengvas, nei linksmas. Bet baltas, kaip balandis, Romualdo Granausko liūdesys. Su viltimi ir vienišiausioje vienatvėje išbūti, gyventi savo vietoje, su savo medžiais – jie neišduos. Jie – tavo medžiai, tu – jų žmogus.
Projektų vadovė Dalia Taparauskienė
