Dalia Taparauskienė

Kalėdinė pasaka Anciūnuose

Gruodžio 25 d. Širvintų kultūros centro Anciūnų filiale vyko graži kalėdinė šventė visai šeimai. Anciūnų filialo mėgėjų teatras (režisierė Rita Makauskienė) parodė T. Lorenčienės pjesę „Kaip katinėlis ėjo į kurmio vestuves. Tai graži, pamokanti pasaka apie tai,  kaip miško gyventojai Katinėlis (Loreta Ruseckienė), Lapė (Aida Kisielienė), Vilkas (Vitalija Narkevičienė), Meška (Rita Makauskienė), Pasakotoja (Virginija Jankauskienė) ėjo į kurmio vestuves. Šią nuotaikingą pasaką vaikai, tėveliai, seneliai stebėjo  susižavėjimo kupinomis akimis. Pasaka baigėsi,  aplankė Kalėdų Senelis su Snieguole ir šventėje dalyvavusiems vaikučiams įteikė Anciūnų bendruomenės įsteigtas dovanas. Šventę rengė Širvintų kultūros centro Anciūnų filialas, Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialas, rėmė Anciūnų bendruomenė.

Kalėdinė pasaka Zibaluose

Gruodžio 21 d. Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos Zibalų skyriaus ugdytiniai ir darbuotojai  bendradarbiaudami su Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filialu sukūrė kalėdinę šventę progimnazijos ugdytiniams, tėveliams, seneliams. Į šventę susirinko didelis būrys Zuikių (Zibalų skyriaus ugdytiniai ir darbuotojai Laima Čigienė, Jurgita Stankevičienė). Nuotaikingą T. Lorenčienės pjesę „Kaip katinėlis ėjo į kurmio vestuves“ parodė Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo mėgėjų teatro aktoriai (režisierė Rita Makauskienė). Nuotaikingoje ir pamokančioje pasakoje Pasakotoja (Virginija Jankauskienė) pasakojo, kaip zuikiai gelbėjo į duobę įkritusius miško žvėrelius: Lapę( Aida Kisielienė), Mešką (Rita Makauskienė),  Vilką (Vitalija Narkevičienė), džiaugėsi Katinėlio (Loreta Ruseckienė) gudrumu ir jam plojo. Smagu, kai pasakoje viskas baigiasi gerai. Aplankė Kalėdų Senelis su Snieguole. Šventę vainikavo priešmokyklinukės Emilės Jačunskaitės baltas šokis „Angelo sparnas“. Šventėje dalyvavusi „Atžalyno“ progimnazijos direktorė Jūratei Stankevičienė dėkojo už gražų bendradarbiavimą zuikiams ir  visiems prisidėjusiems prie šventės.

 

Renginys „Tegul visi bus viena“, skirtas Juozapato metams paminėti

Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo.
Šventuoju nepatapsi, jei širdyje nedegs uolumo ugnis,
neklestės dorybė, nebus šventumo.

Minint Lietuvą ir Ukrainą siejančio šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktį, 2023-iuosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Šventojo Juozapato metais. Kas gi buvo daugeliui nežinomas ir retai minimas šventasis Juozapatas?
Apie tai papasakoti į Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Alionių filialą atvyko Klebonas Vidas Bernardas Sajeta, pagalbininkė Alma Budrytė ir vargonininkas Aurelijus Pampucha.

Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) yra kilęs iš Ukrainos, o savo kaip vienuolio ir dvasininko pašaukimą atrado ir subrandino Vilniuje. Jo asmenybė mums tampa ypač svarbiu tiltu, jungiančio
Lietuvą ir Ukrainą.

„Tegul visi bus viena“ – tai buvo viso šv. Juozapato gyvenimo šūkis, kuris aktualus visais laikais. Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Bazilijonų ordinas,
prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, tapo neatsiejama Vilniaus istorijos, kultūros, religinio gyvenimo dalis.

Šv. Juozapato gyvenimas ir likimas, kuriuo buvo bandoma sujungti keleto krikščioniškų pakraipų tikėjimus, bent jau dvasiniame gyvenime išvengti kivirčų, neapykantos ir priešpriešos, yra labai
reikšmingas ir šiandien, kai pasaulyje vyksta karai, konfliktai ir tautų susipriešinimas.

Šv. Juozapato gyvenimas mus moko ieškoti vienybės jungčių; bent jau tikėjimo šviesoje rasti bendrystės spindulių, apšviečiančių racionalėjantį protą.

Klebono Vido Bernardo Sajetos ir pagalbininkės Almos Budrytės pasakojimus apie šventąjį lydėjo įstabios vargoninko Aurelijaus Pampuchos sakralinės giesmės. Visus susirinkusius Klebonas palaimino ir suvienijo
bendrai maldai.

„Advento vainiko šviesa ir šiluma“ – Advento vainikų dirbtuvės Jauniūnų filiale

Gruodžio 1 d. bibliotekininkė Danutė Jaglinska pakvietė skaitytojas į edukacines dirbtuves, kuriose jos susipažino su Advento vainiko atsiradimo istorija ir papročiais bei pačios pynė adventinius vainikus.

Advento vainikų dirbtuves vedė aktyvi ir ilgametė bibliotekos skaitytoja Valerija Gotovtienė.

Nuo senų laikų Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas yra amžinumo ir vienybės ženklas. Kaip ir žiedas, taip ir vainikas yra ištikimybės ženklas. Dėl šios reikšmės Advento vainikas turi išlaikyti savo apskritimo formą ir netapti įprastomis džiovintų gėlių kompozicijomis. Vainikas yra ir karaliavimo bei pergalės ženklas. Jame naudojamos keturios žvakės simbolizuoja keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą.

Skaitytoja Valerija kartu su bibliotekos lankytojomis ėmėsi vainiko pynimo. Pastaraisiais metais žmonija stengiasi atsigręžti į natūralumą, ekologiją, tvarų vartojimą, sveiką gyvenseną bei aplinkos saugojimą. Vainiko pynimui panaudotos natūralios, gamtoje surinktos medžiagos: pušies, kadagio, tujos, eglės, kėnio šakelės, eglių ir pušų kankorėžiai, įvairios uogytės, medžių žievė ir sudžiovinti rožių žiedai.

Advento vainikų dirbtuvės susirinkusioms skaitytojoms padovanojo pačias geriausias emocijas, šventinę nuotaiką, ramybę ir bendrystę. Nupinti vainikai džiugino akis bei širdis. Šiuo Advento laikotarpiu jie papuoš namus, nešdami šviesą ir šilumą.

Literatūrinė-muzikinė popietė „Žodžiai sielai – jungia kartas ir širdis“

Lapkričio 23 dieną Musninkų bendruomenės „Spindulys“ namuose vyko literatūrinė-muzikinė popietė „Žodžiai sielai – jungia kartas ir širdis“,  kurią organizavo Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos  Musninkų ir Vileikiškių filialų bibliotekininkės Janė Rolienė ir Aldona Sakavickienė.

Renginyje dalyvavo Musninkų seniūnijos literatai. Savo sukurtas eiles skaitė senjorė Elytė Lekavičienė, autorinėmis  dainomis ir poezijos posmais pasidalino jaunieji Musninkų kūrėjai: Greta Paulauskaitė ir Tadas Imbrasas, paprastomis ir nuoširdžiomis eilėmis visus sužavėjo Jurgina Černiak.

Popietėje svečiavosi Širvintų atviro jaunimo centro  mobilaus darbo su jaunimu atstovė Živilė Jankauskaitė-Turkmen su savanoriais iš Turkijos ir Musninkų miestelio  jaunimu. Svečiai iš Turkijos Kerem, Refik ir Hazar skaitė savo kūrybos eiles turkų kalba.

Muzikinius kūrinius atliko Širvintų meno mokyklos, Musninkų skyriaus pianino mokytoja Marina Tkačenko, smuiko mokytoja Virginija Biržinskienė ir Širvintų meno mokyklos  Musninkų skyriaus 3 klasės mokinė Viltė Inčiūraitė. Skambią dainą dovanojo Simona Jančaitytė.

Popietės vedančiosios: Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokytoja Audronė Janušauskienė ir Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytoja Sonata Žilinskienė.

Renginio metu galima buvo pasigrožėti tautodailininkės Nijolės Didžiokienės tapybos darbų paroda „Ruduo nutapė mano sielą“.

Šilti susitikimai Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Kiauklių filiale

Jaukiai rudenišką pirmadienio popietę Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Kiauklių filiale vyko šilti susitikimai. Buvo visko. Skaitėme lietuvių poetų eiles apie rudenį. Kraštietė, poetė Veronika Masiukienė pristatė pluoštelį savo naujausių eilėraščių. Šiuo metu bibliotekoje skaitomiausia knyga – Antano Pusvaškio „Buožės vaiko prisiminimai”.  Autorius kilęs iš Bajorų kaimo, esančio Ukmergės rajone. Knygą autorius padovanojo Kiauklių bibliotekai. Knygos eilutės kiaukliečiams sukelia įvairius jausmus, ir šiltus, ir liūdnus, širdį veriančius prisiminimus. AČIŪ tariame gerbiamam knygos autoriui Antanui Pusvaškiui už šią dovaną. Dėkojame mūsų bibliotekos bičiuliui Vaclovui Kalesnikui už gražią iniciatyvą. Gerbiamo Vaclovo dėka Kiauklių biblioteka sulaukė šios knygos.
 
Pasveikinome bibliotekos bičiulę Apoloniją Janickienę jubiliejinio gimtadienio proga.
Malonu susitikti, pabūti kartu, pasidalinti gražiausiomis mintimis, šiltai pabendrauti.
Ačiū visiems dalyvavusiems.

  Muzikinis poezijos vakaras Šešuolėlių bibliotekoje

Nepastebimai į mūsų kiemus atskubėjęs ruduo dovanoja ne tik nuostabias spalvotas akimirkas, bet ir ilgus, niūrius, tamsius vakarus, kurie šaukiasi šviesos. Spalio 14 d. vėlų vakarą nepaprasta šviesa sklido pro Šešuolėlių bibliotekos langus, kur vyko muzikinis poezijos vakaras „Iš širdies į širdį“.

Kalbant poeto P. Širvio žodžiais: „poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų… Viskas, kas žmogiška.“ Vieniems ji patinka, kitiems – ne. „Poezija – tai sielos kalba, kuri dažnai pasako tiek daug! Ne tik apie žmogaus, bet ir apie visos tautos būseną. Kartais poeto lūpomis, regis, kalba visas pasaulis, kartais, atrodo, šaukia pati žemė…“ (J. Mačiukevičius). Širdyje daugiau ar mažiau mes visi esame poetai. Tik viena poezija tyliai praslenka pro šalį, nepalikdama jokio pėdsako, kita- išlieka atmintyje ir širdyje ilgam. Muzikinio poezijos vakaro dalyvių lūpomis skambėjo: J. Degutytės, S. Nėries, J. Strielkūno, A. Miškinio, J. Baltrušaičio, P. Širvio, B. Brazdžionio ir V. Mačernio eilės.    Kad šio vakaro poezija išliko visų susirinkusiųjų mintyse ir širdyse, nuoširdus AČIŪ Bagaslaviškio namų muzikavimo grupei (vad. J. Chatkevičienė). Juk muzika ir daina yra nuolatinės poezijos palydovės, o kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis, jis tampa artimas, žinomas ir nepamirštamas.

Muzikinio vakaro metu ore tvyrojo paslaptinga poetinė aura. Bagaslaviškio namų muzikavimo grupės atliekamos dainos sužadino jautriausias širdies stygas ir užliejo poetinę atmosferą  teigiamomis emocijomis ir harmonija. Ištartas poezijos žodis, nuskambėjusios dainos, leido pajusti žmogišką artumą, bendravimo džiaugsmą, tikrumą, kurio taip stinga šiandienos permainingame pasaulyje. Vakaro pabaigoje renginio sumanytoja ir vedėja, Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė, visiems linkėjo savo ir kitų gyvenimą, kasdienybę papuošti poezija, geros knygos skaitymu, o jei aplanko įkvėpimas,- tai ir sava kūryba!

 

Popietė „Sugrįšiu iš klevo į erdvę atvertą“, skirta Janinai Degutytei

Spalio 10 d. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale vyko popietė „Sugrįšiu iš klevo į erdvę atvertą“, skirta Janinos Degutytės 95-ųjų gimimo metinių paminėjimui.

Eksponuota Janinos Degutytės knygų paroda. Skaitytojai galėjo susipažinti su autorės išleistomis knygomis.

Janina Degutytė gimė 1928 m. Kaune. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo  lietuvių kalbos ir literatūros specialisto diplomą. Dirbo Tauragės vaikų bibliotekoje. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti „Jaunimo gretose“. 1968 m. tapo Poezijos pavasario ir Valstybinės premijos laureate. Autorė rašė suaugusiems,  eilėraščius, bei apsakymus apie gamtą vaikams. Ji jautriai aprašo apie  kiekvieną gamtos žolelę, metų laiką, mėnesius. Poetė  prisipažino, jog skindama beržo lapus vaistams, atsiprašo beržo, atsiprašo ir mindomos žolės, nes jai skauda. Autorė apgailestavo, kad parašė daug eilėraščių, bet to vienintelio dar neparašė.

Janina Degutytė rašė: „ O tas vienintelis eilėraštis – dar neparašytas. Bus didelė paguoda, jei skaitytojas supras, pajus, koks turėtų būti tas vienintelis. Neparašytas. Ir savo širdyje jį parašys. Už mane.“

Popietės metu skambėjo poetės  eilės skirtos suaugusiems, bei vaikams. Eiles skaitė Diana Šalkauskienė, Vita Lapėnienė, Violeta Savickaja, Vida Dambrauskienė, Janė Stravinskienė.

Giedrė Baltakytė atliko muzikinius kūrinius kanklėmis, skirtus poetės Janinos Degutytės 95-ųjų gimimo metinių paminėjimui.

Popietės metu artimiau susipažinome su Janinos Degutytės kūryba. Jos eilės praskaidrino dienos rūpesčius, pripildė mūsų mintis gerumo.

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimas Jauniūnų filiale

Kur bakūžė samanota, kurioje gimiau,

Obelis kur augalota, ką sode mačiau?

Kur upeliai platūs, sraunūs, tekantie smagiai?

Kur tos mislys mano jaunos, linksmos kaip drugiai.

[…]

Pranas Vaičaitis,  iš eil. „Ašaros“

Spalio 1-oji pasaulyje paskelbta Tarptautine pagyvenusių žmonių diena 1990 metais. Šią dieną žmonės skatinami atkreipti dėmesį į senėjimo problemas ir pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms, organizuojami būtent senjorams skirti renginiai, orientuoti į jų pomėgius bei poreikius.

Minint šią dieną, Jauniūnų filialo bibliotekoje vyko renginys „Kelionė gyvenimo ratu“, į kurį susirinko bibliotekos skaitytojos, norinčios tarpusavyje pabendrauti, pasidalinti įgyta gyvenimiška patirtimi ir kūrybiškai praleisti laiką. Senjorų gyvenimiška išmintis ir patirtis daugeliui jaunų žmonių yra vertingas vadovas, jei tik ieškoma ryšio ir norima tą patirtį išgirsti. Senjorai parodo, kaip, nepaisant amžiaus, iš gyvenimo semtis džiaugsmo ir stiprybės bei būti jaunam širdyje.

Į renginį susirinkusias skaitytojas vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska pasveikino prasmingomis eilėmis ir jautriais palinkėjimais. Skaitytojos dalijosi įsimintiniausiais gyvenimo įvykiais ir brangiausiomis akimirkomis, džiugiomis ir skausmingomis gyvenimo patirtimis, kurios jas augino, ugdė ir bėgant metams suteikė išminties. Moterys atsiminė ir reikšmingiausias skaitytas knygas, kurios turėjo įtakos gyvenimo kelionėje.

Po renginio atsisveikindamos  skaitytojos linkėjo vienos kitoms šviesių minčių, jautrios širdies, pagarbos sau bei kitiems, šilto ir gražaus rudens. Lai bendrystės stiprinamos neša džiaugsmą į savo namus bei kaimynystę!

Paminėtos 90-osios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinės Alionių filiale

2023-ais metais minimos 90-osios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinės. Ta proga Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Alionių filialo erdvėje parengta spaudinių ekspozicija „Padangių sakalai“. Ekspozicijos tikslas – supažindinti lankytojus su lakūnų herojišku skrydžiu per Atlanto vandenyną, kuris lietuvių istorinėje atmintyje įsitvirtino kaip didvyriškas, tėvynės garbei atliktas žygdarbis, kurio šlovė neblėsta ir šiandien.

Susirinkusiems kūrybinėse dirbtuvėse „Skrydis į tolį“ papasakota istorija apie S. Dariaus ir S. Girėno sumanymą perskristi Atlanto vandenyną ir pasiekti Kauną. Vaikai gamino lėktuvėlius, kuriuos leido skristi į tolį, prisimenant iškilius didvyrius, nepabūgusius vardan savo tėvynės rizikuoti gyvybėmis. Skridimo testamente patys lakūnai rašė: „Tad gi, šį savo skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva“.