Informuojame

19466454_1381206785303435_1463913907301456214_o

Posted in Širvintos | Comments Off on Informuojame

Kviečiame dalyvauti „Vasaros skaitymo iššūkyje”

19059553_781764908651227_2018174763165052918_n

Kviečiame dalyvauti VASAROS SKAITYMO IŠŠŪKYJE!

Skaitymo iššūkis – tai varžytuvės, vykstančios nuo 2017 m. birželio 15 d. iki rugpjūčio 31 d. visoje Lietuvoje.

Iššūkį priimantis skaitytojas (amžius nesvarbus) įsipareigoja įveikti 10 skaitymo užduočių. Jis registruojasi savo bibliotekoje, kurioje gauna lankstinuką su užduotimis. Perskaitęs pasirinktą knygą, skaitytojas lankstinuke užrašo jos autorių, pavadinimą, komentarus.

Pirmieji 5 kiekvienos centrinės bibliotekos skaitytojai, įveikę visas 10 užduočių, bus apdovanoti specialiais prizais.

Dalyviai registruojasi savo bibliotekose.

Nepamirškite pasidalinti savo įspūdžiais apie perskaitytas knygas 😉

plačiau: #vasarasuknyga #SkaitymoIššūkis

Posted in Uncategorized | Comments Off on Kviečiame dalyvauti „Vasaros skaitymo iššūkyje”

Sidabro atspaudų parodos „Kas Tai?“ atidarymas

,,Sidabro atspaudų parodos „Kas Tai?“ darbai, atlikti viena pirmųjų fotografijos technikų, kuri unikali tuo, jog proceso metu išryškėja ir pasilieka tik tai, ką paliečia šviesa. Užfiksuoto vaizdo tamsioji dalis – sidabro dalelės, užstrigusios popieriuje.

Ši technika atitinka ir idėjinę pusę – reikšmingiausi dalykai užfiksuojami sąmonės, o likę – išnyksta – virsdami kontrastingu fonu, be kurio negalėtų egzistuoti ir pats vaizdas.

Taigi, darbais pabrėžiama nematomų, vadinamų nereikšmingais, arba tiesiog nepastebimų fenomenų reikšmingumas.

Tik stabtelėjus, įsiklausius ir įsižiūrėjus pradeda ryškėti gyvenimo skonis: viskas, kas buvo įprasta ir kasdieniška, virsta paslaptingu sąmonės kūriniu…

Ir pasirodo, jog realybė – keistesnė už fantastiką…“, – visa tai išgirstume apie darbus, atliktus viena pirmųjų fotografijos technikų tiesiai iš Simonos ir Tomo lūpų.

Grįžtant į tą popietę, kai įvyko menininkų Simonos ir Tomo sidabro atspaudų parodos atidarymas, atmintyje liko ne tik jų šypsenos, bet ir skleidžiama ramybė, regis, šiandien vėl jaučiu juos esant šalia.

Atidarymo metu abu menininkai skleidė neįprastai malonią gaivą, laisvę, tyrumą, ramybę. Klausantis jų, galvoje ir tada, ir šiandien mintyse iškeliu tą patį klausimą „Kas tai?“ ir pagalvoju, kaip taikliai pavadinta pati paroda.

„Darbai gimė labai po truputį, taip kaip mes patys suvokiame patį pasaulį. Grįžome prie paprastų dalykų. Prie mažų stebuklų, kurie yra mums tiesiai prieš nosį. Paprasti dalykai mums tapo daug svarbesni. Pastebėdami ir gilindamiesi į paprastus mus supančius dalykus, kaip, pavyzdžiui, gėlės augimas ir kiti, mes atradome daugybę atsakymų į klausimus, surašytus mums tiesiai ant delno. Ir patys darbai, mums taip ieškant atsakymų į klausimus, įgavo visai kitokią prasmę.“, – sutartinai vienas kitą papildydami kalbėjo menininkai Simona Simaškevičiūtė ir Tomas Rakauskas.

„Sidabro atspaudas – tai yra chemija ir fizika. Tai yra sidabro druska, kuri jautri šviesai. Naudojant tam tikrą chemikalą, kuriuo padengiamas popierius, popieriaus viduje susidaro sidabro druska. Apšvietus saulės spinduliais sidabro druska sureaguoja su šviesa ir druska virsta metalinio sidabro dalelėmis. Ir vėliau, kai dedi į vandenį, viskas kas sureagavo su šviesa pasilieka popieriuje. Taigi, visuose paveiksluose regimas tamsus fonas  ir yra sidabras. Kitos spalvos yra išgautos dichromato pagalba. O šiaip sidabro atspaudai yra nespalvoti“, – į smalsų klausimą atsakė darbų autoriai.

Viso atidarymo metu skambėjo rami muzika, kuri suteikė jaukumo. Parodos atidarymas paslaptingu pavadinimu „Kas Tai?“ panardino į apmąstymus, apgaubė paslapties šydu.

Baigiantis popietei, menininkus Simoną ir Tomą sveikino Igno Šeiniaus vardo viešosios bibliotekos skyriaus vedėja, artimieji, draugai menininkė Eglė Akelaitytė – Vertelkė su vyru Titu Vertelka. Širdimi džiaugiausi ir sveikinau aš, Simonos vaikystės draugė, šių eilučių autorė.

„Taip, kaip vanduo atspindi žmogaus veidą, taip žmogaus širdis atspindi patį žmogų“, – šiais žodžiais galima apibūdinti Simoną ir Tomą bei jų darbus. Visa tai, kas gražiausia atlikta iš širdies ir matoma bei jaučiama tik širdimi. Jų darbai – tai jie patys.

 Ugnė Trumpickaitė

Posted in Širvintos | Comments Off on Sidabro atspaudų parodos „Kas Tai?“ atidarymas

Paroda, skirta Kazio Sajos 85-mečiui pažymėti

    Nuo birželio 16 dienos Kernavės bibliotekoje eksponuojama  knygų ir spaudinių paroda, skirta Kazio Sajos 85-mečiui pažymėti. Bibliotekos skaitytojai ir svečiai gali susipažinti su rašytojo biografija,  pavartyti jo parašytas knygas, perskaityti  literatūros kritikų išsakytas mintis apie Kazio Sajos kūrybą. Paroda veiks iki birželio 30 dienos.

    Kviečiame apsilankyti.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė Stasė Greinienė

Posted in Kernavė | Comments Off on Paroda, skirta Kazio Sajos 85-mečiui pažymėti

Piešinių paroda „Skruzdėlių ąžuolas“

    Gimsta ąžuolai, užauga, savo gražia lapija džiugina aplinkinius. Bet, kaip nebūtų graudu,  ir į medžio gyvenimą  ateina tyli senatvė  ir jis išeina iš šios žemės. Žinoma, ąžuolas kaip ir žmogus, palieka savo palikuonis šioje žemėje. Juk ąžuolai mūsų tautos pasididžiavimo simbolis.

    O Lapelių kaimo kaimynystėje augo šimtametis ąžuolas, vadinamas „Skruzdėlių ąžuolu“. Gal nuo Skruzdėlių kaimo pavadinimo jam ir duotas vardas. Paseno šis šimtametis ąžuolas, pasėjęs į žemę daug savo sėklų gilių.  Gamta motulė nepagailėjo šimtamečio ąžuolo. Užėjo vasaros audra, trenkė žaibas į šimtamečio kamieną, sulaužė stiprias šakas, išvertė iš kamieno ir padegė. Ąžuolas mirė. Ilgai jo grožį prisimindavo gyventojai. Lapelių bibliotekoje yra išlikusi šio ąžuolo fotografija.

     Laikui bėgant, pasėtos ąžuolo gilės sudygo. Viena gilė  nukrito tiesiai į ąžuolo kamieno vidurį, tūnojo laukė ir nusprendė, tęsti ąžuolo tėvo gyvenimą. Ąžuolas atgimė.

    Lapelių bendruomenė sutvarkė aplinką prie šio ąžuolo.

    Lapelių biblioteka pakvietė visus piešti Skruzdėlių ąžuolą. Ąžuolą piešė: Neda Černiauskaitė, Dovilė Šalkauskaitė, Nomeda ir Gabija Mažeikaitės, Orinta ir Lukas Arbočiai, Odeta Kanopkaitė, Dominykas Kancerevičius, Kristina Dulaitytė.

    Ši paroda yra skirta ąžuolo atminimui ir būsimam kraštiečių susitikimui.

    Kviečiame visus apsilankyti.

Lapelių vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

Posted in Lapeles | Comments Off on Piešinių paroda „Skruzdėlių ąžuolas“

Swedbank mokymai gyventojams

19055174_1370507186373395_879313455789138114_o

Posted in Širvintos | Comments Off on Swedbank mokymai gyventojams

Knygos „Tremties vaikai“ pristatymas

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, į Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132  tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš jų žuvo.

Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.

Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Tą dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

Šiai dienai paminėti Igno Šeiniaus vardo viešojoje bibliotekoje vyko Stanislovo Abromavičiaus knygos „Tremties vaikai“ trečiosios knygos pristatymas. Svečiavosi knygos autorius, knygos herojė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Rasa Duobaitė – Bumbulienė. Vakaro svečius pristatė Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irena Vasiliauskienė.

Knygos pristatymo metu keitėsi senų nuotraukų skaidrės, kuriose atsispindėjo to skaudaus meto įvykiai, palietę nukentėjusius žmones.

„Nuo 1988 metų susidomėjau  tremties ir rezistencijos istorija. Pirmiausia pradėjau nuo savo krašto. Aprašiau iš savo krašto kilusio Didžiosios kovos apygardos vado Jono Misiūno – Žalio Velnio istoriją. Jo veikla prasidėjo Širvintų krašte, Musninkuose. 1995 metais jo istoriją ir veiklą sudėjau į pirmąją savo knygą „Žalio velnio takais“. 1988 metais, susikūrus Sąjūdžiui, aš susidomėjau šia tema ir pradėjau rinkti istorijas. Surinkau medžiagą apie Partizanų motinas. Aprašiau jų gyvenimus, vaikų žūtis. Tais pačiais metais suradau šeimas, kurios paaukojo savo vaikus šiai veiklai.  Tais metais buvo daug gyvų liudininkų, kurie galėjo daug ką papasakoti. Išleidus šią knygą, kilo mintis parašyti knygą apie ištremtus vaikus.“, – prisiminimais pasidalijo knygos autorius.

Skaudaus laikmečio paženklintų istorijų buvo iš tiesų daug, kurios surašytos į tris knygas. Bus išleista dar ir ketvirtoji knyga, nes dar yra ir kitų šeimų, kurių istorijos dar neužrašytos.

Knygos pristatymo metu veikė pagal visas tris knygas parengta paroda.

Liūdesio ir skausmo paženklintų žmonių likimai apie kuriuos yra sunku kalbėti ir prisiminti. Istorijos surašytos, tam kad jas prisimintume. Tam, kad žinotume, kokį siaubą kentė mūsų tautos žmonės. Istorijos niekada nepamirši, neištrinsi ir nepakeisi.

DSC_00244 DSC_00411

Ugnė Trumpickaitė

Posted in Širvintos | Comments Off on Knygos „Tremties vaikai“ pristatymas

Popietė ,,Vasara su knyga‘‘

    Prasidėjus vasaros atostogoms, Musninkų miestelio biblioteka pakvietė vaikus į popietę ,,Vasara su knyga“. Bibliotekininkė supažindino mokinius su bibliotekos darbu, papasakojo  kaip skirstomos knygos, kokios yra literatūros šakos bei skyriai, paaiškino kaip išsirinkti vaikų amžiui tinkamą knygą. Bibliotekoje buvo atspausdintas privalomų perskaityti knygų sąrašas ir išdėliotos bibliotekoje esančios šios knygos.

    Vėliau moksleiviai iš skirtingų spalvų vokelių traukė ir minė mįsles, skaitė žymių žmonių mintis, patarles, priežodžius. Noriai atsakinėjo į viktorinos klausimus, kurie taip pat buvo susiję su knygomis, rašytojais, kūriniais.

    Popietės metu mokiniai dalinosi įspūdžiais apie savo perskaitytas knygas, įvardijo kurios patiko labiausiai ir kodėl. Visi priėjome išvados, kad jaunimui skaityti knygas dabartiniu metu nėra labai madinga, bet knygų skaitymas – pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas, nauda ir tobulėjimas.

    Renginio pabaigoje dalyviai užrašė savo linkėjimus bibliotekai ir, aišku, vasaros atostogų skaitymams pasiėmė po keletą knygų.

 

Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė

Posted in Musninkai | Comments Off on Popietė ,,Vasara su knyga‘‘

Kraštiečio tapytojo Jono Strazdo tapybos darbų paroda

    Bagaslaviškio bibliotekoje visą vasarą bus eksponuojama kraštiečio tapytojo Jono Strazdo tapybos darbų paroda. Paveikslai bus keičiami.     Kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti.

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė

Posted in Bagaslaviskis | Comments Off on Kraštiečio tapytojo Jono Strazdo tapybos darbų paroda

Išvyka į Kaišiadoris

Pilnas autobusas Širvintų Igno Šeiniaus  bibliotekos jaunųjų skaitytojų su tėveliais vykome į Kaišiadorių rajoną. Išvykoje taip pat dalyvavo literatūrinio protmūšio nugalėtojai –  Širvintų pradinės mokyklos 2b ir 3a klasių mokinių komandos su mokytojomis Lena Vaitkūniene ir Nijole Miliauskaite. Šiemet nusprendėme aplankyti Kaišiadorių viešąją biblioteką. Sugužėjome į renginių salę, kur mūsų jau laukė IT specialistai Evaldas Parauka  ir Tomas Steponavičius. Jie vaikams pravedė robotikos užsiėmimą, kuris vaikams labai patiko. Tokia įdomi veikla, lavinanti kūrybiškumą ir loginį mąstymą tinka visokio amžiaus vaikams. Visi  žiūrėjome filmuką apie Kaišiadorių viešąją biblioteką. Tėveliai, lydimi malonių bibliotekos darbuotojų: Zinos Motiekaitienės, Stasės Ladienės ir Ritos Jūrienės apžiūrėjo biblioteką.  Vaišinomės  kava, arbata, sultimis ir skaniaisiais kibinais. Tai buvo labai maloni staigmena :)

Apžvalginė ekskursija po Kaišiadoris ir visi patraukėme į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Žinoti savo tautos istoriją, šaknis yra kiekvieno mūsų pareiga.  Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, pakvietėme išvykos dalyvius prisiminti, pažinti ir suprasti, ką sukūrė mūsų proseneliai ir seneliai.  Vyresni vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Pradžios mokykla XXa.3-4 deš. Dailyraščio pamoka”. Net ir suaugusiems buvo sunku pagal to meto reikalavimus išsėdėti pamokoje. Mokytoja pasakojo, kokios taisyklės mokykloje galiojo, kokios bausmės buvo taikomos, kiek laiko  trukdavo mokslas ir dar daug įdomių, bet mums tolimų ir net nesuvokiamų dalykų. Parašius  dailyraštį , mokytoja  darbus  įvertino pažymiu.

Mažesnieji vaikai lipdė įvairius molinukus. Jie laiką leido edukaciniame užsiėmime „Puodynės, puodynėlės, molinukai”. Edukatorė  atsakė į dominančius klausimus.

 Išvykos pabaigai – laisvas laikas ir įvairios pramogos Rumšiškių muziejuje. Muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.). Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus mena XVIII–XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose, jame  yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų.

Visiems dalyviams po turiningos dienos – saldumynai nuovargiui apmalšinti  ir projekto rašikliai atminimui. Renginys organizuotas, vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti”. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Daugiau nuotraukų rasite apsilankę čia

Lolita Pliukštienė

Posted in Širvintos | Comments Off on Išvyka į Kaišiadoris