Kviečiame

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentarai įrašui Kviečiame yra išjungti

Biblioteka kvietė išbandyti stebuklingą plunksnos galią

Vykdydama Lietuvos kultūros tarybos ir LR kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“  Igno Šeiniaus viešoji biblioteka surengė kūrybinio-terapinio rašymo seminarų ciklą. Užsiėmimai vyko rugsėjo – lapkričio mėnesiais Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre. Seminarus vedė psichologas, psichoterapeutas, kūrybinio rašymo mokytojas Julius Kvedarauskas. Juos lankė tiek žmonės, norintys taikyti šį metodą savo psichologinėje, medicininėje bei socialinėje veikloje, tiek žmonės, siekiantys asmeninių tikslų.

Pasak J.Kvedarausko, kūrybinis rašymas – gana populiari terapijos rūšis ne vienoje užsienio šalyje, galinti padėti turintiesiems psichologinių bendravimo sunkumų, nuotaikos sutrikimų ar išgyvenantiesiems netektį, patyrusiesiems smurtą. Rašymas – ir kaip saviraiškos būdas, ir kaip terapija – padeda geriau pažinti save ir kitus, dovanoja tobulėjimo galimybių.

Rašymą psichologas vadina darbu su žodžiais. O žodžius – galia, kuri gali ir gydyti, ir žeisti, gali padėti ribinėse situacijose, kur tradicinė medicina padėti nebepajėgi.  „Rašymo terapija padeda žmonėms atrasti, pažinti ne tik gyvenimą pasaulyje, bet ir išorinio pasaulio atspindį savo viduje, – teigia psichologas. Žmonės mato pasaulyje daug blogo – ir vaikystė prabėgo, ir gero mažai, ir visur nesiseka… Aplinką sunku pakeisti, bet rašant į ją pažvelgiama kitaip. Žmonių negalime pakeisti, o rašydami juos galime paversti tokiais veikėjais, kokius norime matyti. Nepatinka profesija – galime aprašyti, kaip įsivaizduojame save kitame darbe. Kartais rašydami pamatome, kad realybė gera tokia, kokia yra. Jei rašome, ką jaučiame, tai turi labai stiprų psichoterapinį poveikį“.

Užsiėmimų ciklo pradžioje psichologas pakvietė gana neįprastai veiklai – surinkti duomenis medicininei kortelei. Pats pirmasis pratimas – užrašyti savo vardą. Seminarų dalyvės turėjo surašyti visus vardus, pavardes, epitetus, kuriais per savo gyvenimą buvo ir yra vadinami. Užrašiusios analizavo prisiminimus, atskleidžiančius, kodėl vieni vardai kelia mielus prisiminimus, o kiti susiję su skaudžiais išgyvenimais. Vardų surašymas padeda suprasti, kad gyvenime reikalingi skirtingi vaidmenys. Gyvenimo knygoje turi rastis vietos įvairiems veikėjams. Pasveikti galima sugrįžtant, atgaivinant skirtingas (ir geras, ir blogas) asmenybės dalis, neišsiskiriant su jomis, nenustojant būti skirtingiems.

Pildant medicininę kortelę teko pasinerti į apmąstymus apie gyvenamąją vietą. Reikėjo atsakyti į klausimus: ar gyvenamoji aplinka sutampa su gilesniu savų namų pajautimu;  kur ir su kuo jaučiamės kaip savuose namuose.

Svarstant apie profesiją reikėjo pagalvoti ne apie įgytą specialybę, o apie pašaukimą. Pasak psichologo, neretai žmonės nenori net pradėti  gilintis į svajones apie daugiausia malonumo jiems galinčią teikti veiklą, aiškina negalėsią iš jos pragyventi. Tačiau svarbu būtent leisti sau pasvajoti, parašyti apie svajones – vien tuo galima bent iš dalies patenkinti nerealizuotus poreikius.

Dar vienas medicininės kortelės punktas  –  diagnozė. Psichologas pasiūlė pabandyti metaforomis įvardinti savo jauseną – gal ji panaši į kokią nors šalį, augalą, gyvūną ar oro sąlygas? Per metaforas galima plačiau suvokti savo būseną, be to, mąstymas simboliais žmogui padeda suprasti savo visapusiškumą.

Nusistačius diagnozę, teko išbandyti įvairius gydymo būdus, ieškoti sau tinkamiausio kūrybinio rašymo žanro. Pasak specialisto, didelę gydomąją galią turi laiškai. Seminaro dalyvės rašė laiškus sau, personažui bei tokius, kokius norėtų gauti nuo konkrečių žmonių. Tie laiškai nebuvo išsiųsti adresatams, jų prasmė – pats rašymas, galimybė išlieti emocijas.

Siekiant atkurti dvasinę pusiausvyrą, labai naudinga rašyti pasakas. Pasakos išmoko mus elgtis su savo baimėmis ar potraukiais, nurodo galimus atsakymus į vienokius ar kitokius pasąmonės impulsus. Pasaka- tai planas į ateitį. Šią kūrybos rūšį išbandė ir seminarų dalyvės. Grupėje aptarus problemas, kurias savo gyvenimo kelionėje turi išspręsti pasakos personažai, kiekviena dalyvė sprendimų ieškojo savaip. Todėl ir personažai bei jų nuotykiai išėjo skirtingi, spalvingi, nepakartojami.

Teko išbandyti ir skundų, ir padėkų, ir instrukcijų rašymą.  Rašant skundus, pasak psichologo, išreiškiama tamsioji vidinio pasaulio pusė. Tai neretai padeda apsisaugoti nuo ligų. Padėkų rašymas ne tik moko dėkingumo, bet ir padeda pastebėti: jei jau gebame dalytis dėkingumu, gerais jausmais, vadinasi, savyje turime nemažai gero. Instrukcijas J.Kvedarauskas siūlo rašyti tada,  kai patiriame santykių su kitais žmonėmis sunkumų. Reikia pabandyti tiesiog surašyti, kokio bendravimo norisi, kaip save „vartoti“ – sukurti aiškias, suprantamas, įgyvendinamas taisykles. Tokios užduotys duoda ypač gerų rezultatų.

Kūrybinio rašymo užsiėmimų metu dalyvės mokėsi žiūrėti į rašymą kaip į procesą ir juo mėgautis. Rašančiam žmogui įvyksta tie patys dalykai, kurie vyksta klientui psichoterapijos seansų metu: jis gali pažvelgti į tolimiausius savo sielos kampelius, į savo pasąmonę, ją priimti ir pergalvoti, integruoti. Juk rašymo procesas – tai daugiau nei tik rišlus žodžių užrašymas lape. Tai sielos darbas, dvasios pastanga. Seminarų ciklo dalyvės gali patvirtinti  – visas sielos tuštumas galima užpildyti gydančiu žodžiu ir įkvepiančiomis mintimis.

Už gražų ir prasmingą bendradarbiavimą bei pagalbą rengiant seminarus biblioteka dėkoja Socialinių paslaugų centro darbuotojoms, kurių dėka  Centro salėje jautėmės kaip namuose.  

Almutė Kanapienienė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Biblioteka kvietė išbandyti stebuklingą plunksnos galią yra išjungti

Kita širmos pusė su režisieriumi Rimu Driežiu

Artėja lapkričio 16 –oji, Tarptautinė  tolerancijos diena, kuri minima nuo 1995 m., kai UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų toleranciją.

Bendradarbiaujant Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazijai su Ukmergės ,,Ryto“ specialiąja mokykla, bibliotekoje vyko kūrybinis užsiėmimas „Kita širmos pusė“ su Vilniaus „Lėlės“ teatro režisieriumi, lėlininku Rimu Driežiu, skirtas šiai dienai paminėti.

2019 metų Tolerancijos dienos idėja – Tolerancijos švyturys 2019 metų Tolerancijos dienos idėja – Tolerancijos švyturys. Švyturys kaip simbolis reiškia pagalbą, nes rodo kelią laivams, ieškantiems kranto, padeda neužplaukti ant seklumos. Taip ir žodis tolerancija, savo prasme reiškia pakantumą, suteikia žmonėms gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius.

Šiandien žinomas Lietuvos lėlininkas Rimas Driežis buvo tas Tolerancijos švyturys, kuris pasitelkdamas lėlių teatrą kaip priemonę suteikė progą pažvelgti iš kitos pusės, parodė, kokia yra ta kita širmos pusė, taip kvietė būti tolerantiškais. Režisierius akcentavo pirmojo lietuvių teatrinių lėlių paminėjimą spaudoje 15a. pab. ir  profesionalaus teatro atsiradimą 20a. 2-3 dešimtmetyje. Iš šešėlių teatro atsiradęs kinas, nors šiandien labai populiarus, nepajėgė išstumti lėlių teatro. Rimas Driežis parodė mokiniams per mirioramą nupieštą filmą apie lietuvių Kaukus, supažindino mokinius su lėlių teatro lėlėmis ir jų rūšimis, papasakojo,  kokių jų būna, parodė kaip jos valdomos. „Atžalyno“ progimnazijos mokinė Rugilė Jurevičiūtė panoro išmėginti lėlę „fantošą“ ir  įkūnyti Bobutaitę. Režisierius Rimas Driežis, pasitelkdamas teatro improvizacijas, parodė dvi lazdelines lėles – gaisrininką Joną ir bufetininkę Birutę, kurie buvo KITOKIE, bet išsirinko vienas kitą, pamilo ir gyveno ilgai ir laimingai. Savo ieškojimais lėlininkas ne tik pagrindė, bet ir užtvirtino lėlių teatro poreikį vaikams. Ir prie viso šito vaikams labai reikia pasakų, kažkokio mitologinio atliepimo į tai, ko nėra. Mitologizuota sąmonė vaikui aplinkoje yra būtina ir ją reikia palaikyti, nes vaikams to reikia.

Vaikų literatūros skyriaus vyren. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė dėkojo svečiams ir įteikė atminimo dovanėles. Ukmergės ,,Ryto“ specialiosios mokyklos atstovė įteikė režisieriui Rimui Driežiui dovaną – medinį motociklą, kurį iš medžio padarė vienas iš mokyklos mokinių. O „Atžalyno“ progimnazijos socialinė pedagogė Renata Gasparavičienė padovanojo suvenyrus su mokyklos simbolika.

Renginys vyko vykdant projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti“, kurį finansuoja Kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Trumpickaitė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Kita širmos pusė su režisieriumi Rimu Driežiu yra išjungti

Susitikimas su dailininke Sigute Ach

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentarai įrašui Susitikimas su dailininke Sigute Ach yra išjungti

Susitikimas su aktore Emilija Latėnaite

 Aktorės Emilijos Latėnaitės susitikimas su gimnazistais vyko  Širvintų L.Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje. Jos  vaikystė prabėgo Širvintose pas senelius, todėl  Emilija sakė jaučianti ypatingus jausmus jos meilės miestui – Širvintoms.  Gimnazijos moksleiviams aktorė pasakojo apie projektą  „Raudonos nosys“  senelių namuose. „Liūdna, kad yra žmonių, kurie jaučiasi nevertingi dėl savo amžiaus, dėl ligų. Todėl džiugu, kad atsirado žmonių, kurie nori kuo nors prisidėti“, – sakė E. Latėnaitė. Jie lanko senus vienišus žmones, nes yra įsitikinę, kad žmogus turi gyventi pilnavertį gyvenimą kol gyvas. Visa socialinė veikla kyla iš asmeninio poreikio.“ Nesąžininga skųstis,  kad kažkas ne taip, jei pats nieko nedarai. Noriu prisidėti prie pasaulio tokio, kokį jį noriu matyti. Ir bandau bent kažkiek daryti,- tęsė  aktorė. Renginį moderavusi mokytoja  Rasa Baranauskienė domėjosi demokratinės mokyklos koncepcijos patirtimi,  „Nenurašyk, o palaikyk“ filmo garsinimu (apie Dauno sindromu sergančius vaikus) ir kitomis veikomis.

  Emilija pasidalino kelionės įspūdžiais į Afrikos žemyną. Aplankytos Somalio, Džibučio, Namibijos , Maroko ir kitos šalys.  Be galo įdomu stebėti žmones ir gyvūnus. Planuose ir svajonėse laukia Kenija, Tanzanija, Pietų Amerika. Kalbėdama apie kino magiją, prisiminė K.Vildžiūno filmo „Senekos diena“ filmavimą, jos mėgstamiausius lietuvių režisierius Mariją Kavtaradzę, Andrių Blaževičių, Tadą Vidmantą.  Sakė, jaunas  žmogus tiek pilnas visko, kartais tėvai ir mokytojai negali visko pamatyti. O pasižiūrėjus tokį filmą, kaip „Išgyventi vasarą“, galime susimąstyti : ne aš vienas taip jaučiuosi.  Nepatogių temų nėra. Bet pauglystės laikotarpiu,  tarp vaikų ir tėvų būtina pagarba,  pasitikėjimas, kaip ir asmeninė laisvė.

Susitikimas organizuotas , vykdant projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti“, kurį finansuoja Kultūros taryba ir LR kultūros ministerija.

Lolita Pliukštienė

 

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Susitikimas su aktore Emilija Latėnaite yra išjungti

Kūrybinis užsiėmimas „Kita širmos pusė su režisieriumi Rimu Driežu“

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Kūrybinis užsiėmimas „Kita širmos pusė su režisieriumi Rimu Driežu“ yra išjungti

Kviečiame!!

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Kviečiame!! yra išjungti

Edukacinė išvyka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Regioninės edukacinės dirbtuvės „Menų dūzgės“ vaikams kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Šio projekto metu spalio 30 d. buvo organizuota išvyka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Į ekskursiją vyko Musninkų  vaikų dienos centro „Aitvarai“ lankytojai. Juos lydėjo centro vadovė Daiva Drazdauskienė bei Širvintų viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra įrengta vaikų ir jaunimo kūrybos erdvė, dirbtuvės „PATS SAU“ – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atviros dirbtuvės mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Pavadinimas „PATS SAU“ šifruojamas taip: „Pasidaryk, Atrask, Tausok, Smalsauk, Siek, Atpažink, Užfiksuok“. Jose vyksta kūrybiniai užsiėmimai, edukacijos. Viena iš jų: ekslibriso kūrimas. Ekslibrisas – tai asmeninis knygos ženklas, kuris nurodo savininką. Šioje edukacijoje galima susikurti asmeninį ekslibrisą ir jį naudoti pažymint asmenines knygas. Edukatorė Julija Charsika papasakojo knygos ženklo atsiradimo istoriją, supažindino su jo sukūrimo galimybėmis. Kūrybos erdvėje sudarytos visos sąlygos šiai edukacijai, todėl moksleiviai susikūrė ir parsivežė į namus po asmeninį knygos ženklą.

Vėliau vyko ekskursija po Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Ją vedė kultūrinės veiklos vadybininkė Viktorija Bulyginaitė. Aplankėme Vaikų užimtumo centrą, kuriame įrengta „Žaisloteka“ – Nacionalinės bibliotekos erdvė, kurioje tėveliai, norintys pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, gali palikti savo mažuosius skaitytojus ir tyrinėtojus dirbančių specialistų priežiūrai. Paslauga teikiama nemokamai. Mums parodė garso įrašų studiją, kur teikiamos aukštos kokybės specializuotos muzikos industrijų paslaugos. Studija pritaikyta kurti erdvinį 5.1 garsą, joje yra galimybė atlikti fortepijono įrašus skambinant nauju „Yamaha C-3X“ fortepijonu.

Žvilgtelėjome ir į kino salę, kuri atvira tiek paprastam lankytojui, tiek kino srities profesionalui ar pradedančiam kūrėjui. Čia galima rezervuoti salę ir peržiūrėti Nacionalinės bibliotekos fonduose esančius vaizdo įrašus, dalyvauti pramoginiuose renginiuose, šviečiamosiose programose ir filmų kūrimo kūrybinėse dirbtuvėse.

Meno erdvėje, kurios aplinka sudaro galimybę atsitraukti nuo įprastos aplinkos ir rutinos, suteikia priemonių išlaisvinti kūrybinę raišką, pristatyti kitiems ir patiems pažinti meno reiškinius, organizuojami pažintiniai-edukaciniai renginiai, susitikimai su menininkais, meno istorijos, teorijos ir kritikos profesionalais, leidėjais, kitais kultūros sričių atstovais.

Muzikavimo erdvėje, atviroje visiems: grojantiems, kuriantiems ar norintiems pažinti muziką Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams, galima repetuoti, dalintis patirtimi, pavieniui ar su bičiuliais imtis muzikinių improvizacijų.

Aplankėme parodas, vykstančias bibliotekoje. Viena iš jų dailininko, rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijų paroda „Dirigentas su teptuku”.

Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia 100 metų bibliotekos įkūrimo jubiliejų. Šia proga eksponuojama knygų iš saugyklų paroda. Čia galima išvysti seniausią, mažiausią, didžiausią ir įvairių kitų formatų knygų.

Dar labai džiaugiamės, kad galėjome užsukti į saugyklą ir pamatyti, kaip saugomos knygos.

Vėliau užsukome į Energetikos ir technikos muziejų. Interaktyvių ekspozicijų tikslas  stimuliuoti susidomėjimą mokslu ir technika, populiarinti mokslą visuomenėje. Spalvingi Vokietijoje gaminti eksponatai patraukliai iliustruoja įvairius mokslinius metodus, technikos išradimus. Ekspozicijų aplinkoje vykdoma veikla inspiruoja kūrybiškumą, norą pažinti bei mokytis, tad jas naudinga apžiūrėti visų amžiaus grupių lankytojams, kurie turi tyrėjo ir atradėjo „geną“.

Kelionė pavyko, visi džiaugėsi pasigaminę asmeninį knygos ženklą, susipažinę su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka ir jos teikiamomis paslaugomis bei galimybe pasinaudoti, apsilankę į Energetikos ir technikos muziejuje.

Dėkoju Musninkų vaikų dienos centro „Aitvarai“ vadovei Daivai Drazdauskienei už bendradarbiavimą.

 

Dalia Taparauskienė

 

 

Paskelbta temoje Musninkai, Širvintos | Komentarai įrašui Edukacinė išvyka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką yra išjungti

Ieškojom, pažinom, pamėgom!

Spalio 24 d. Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 7A klasė su auklėtoju T. Labanausku ir socialine pedagoge R. Gasparavičiene dalyvavo interaktyvioje popietėje, kurią organizavo Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka. Septintokai buvo pakviesti dalyvauti projekto „Ieškoti, pažinti, pamėgti“ Pojūčių teatro kūrybinėse dirbtuvėse, kurias vedė aktorė Aistė Jančiūtė. Aktorės užsiėmimai ir žaidimai skatino mokinius įsitraukti į pojūčius ir leistis į vaizduotę lavinančią kelionę. Vaikams teko pasijusti neregio kailyje, suprasti, kaip nėra paprasta suvokti supantį pasaulį klausos, uoslės, lytėjimo pagalba. Pasibaigus užsiėmimams, septintokai išsakė savo įspūdžius, papasakojo, ką kuždėjo jiems vaizduotė, ką jautė. Šį teatrinių užsiėmimų projektą, finansuojamą Kultūros tarybos, koordinuoja vyresnioji bibliotekininkė Lolita Pliukštienė, kuri ne pirmą kartą pakviečia atžalyniečius dalyvauti viešosios bibliotekos renginiuose ir skatina ne tik per knygą, bet ir per tokias meno sritis, kaip teatras, pažvelgti ir įsijausti į supančią aplinką.

 Socialinė pedagogė R. Gasparavičienė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Ieškojom, pažinom, pamėgom! yra išjungti

Senjorų dienos internete 2019

Sėkmingai startavusi 2018 metais, teminė akcija „Senjorų dienos internete“ sugrįžo ir šiemet spalio 21–25 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje rinkosi aktyviausi miestelio senjorai, kurie kiekvieną dieną stebėjo tiesiogines transliacijas. Transliacijų temos: „Technologijų vitaminai“, „Pats sau gidas“, „Bankas tavo delne“, „Bendravimo mados“, „Išmanusis daržas“ kvietė senjorus stebėti transliacijas, kurių temos yra labai aktualios šiomis dienomis.

Internetinių seminarų metu, savo sričių ekspertai ir žinomi Lietuvos žmonės dalinosi žiniomis, patirtimi apie interneto ir technologijų privalumus skirtingose sferose. O senjorai internetu galėjo užduoti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

Akcijos „Senjorų dienos internete 2019“ tikslas – skatinti vyresnio amžiaus žmones drąsiai jaustis skaitmeninėje erdvėje, pažinti grėsmes bei netikras žinias, saugiai ir atsakingai naudotis aktualiomis e. paslaugomis, nuolat tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius.

Širvintų senjorai taria nuoširdų AČIŪ komandai „Prisijungusi Lietuva“ už turiningai praleistą laiką ir įgytas žinias.

Ugnė Trumpickaitė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Senjorų dienos internete 2019 yra išjungti