Kviečiame

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Kviečiame yra išjungti

Skaitmeninio raštingumo mokymai Lapelėse

Gruodžio 4 d.  Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale vyko projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga“ 6 valandų trukmės skaitmeninio raštingumo mokymai pažengusiems. Mokymų tema – „Viešosios interneto paslaugos kiekvienam“. Susirinkusieji sužinojo kaip pasinaudoti viešosiomis interneto paslaugomis. Mokymus vedė lektorė Dalia Taparauskienė. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis. #PrisijungusiLietuva

Paskelbta temoje Lapeles, Uncategorized | Komentarai įrašui Skaitmeninio raštingumo mokymai Lapelėse yra išjungti

Mokymai Lapelių bibliotekoje

Gruodžio 3 d. . Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale vyko projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga“ 6 valandų trukmės skaitmeninio raštingumo mokymai pažengusiems. Mokymų tema – „Sumaniau apsipirkime ir atsiskaitykime internetu“. Susirinkusieji sužinojo kaip patalpinti skelbimus interneto skelbimų svetainėse, saugiai pirkti elektroninėse parduotuvėse, susipažino su atsiskaitymo galimybėmis ir k.t. Mokymus vedė lektorė Dalia Taparauskienė. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis. #PrisijungusiLietuva

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentarai įrašui Mokymai Lapelių bibliotekoje yra išjungti

Vakaras „Advento belaukiant“

Širvintos jau ruošiasi gražiausioms metų šventėms. Gražus vakaras „Advento belaukiant“ sukvietė širvintiškius į susitikimą su etnologe, laidos „Duokim garo“ vedėja Loreta Sungailiene. Ji susirinkusius pasitiko su mūsų protėvių palikimo daina „Ant lauko žvakelė žibėjo“, kurią atliko kartu su atlikėju, aktoriumi Vaidu Lengvinu.

          „Liaudies kalendoriuje adventas – rimties, dvasinio apsivalymo metas, ūkinių darbų pabaiga. Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams, todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu.

 Sakoma, kad žiema per Adventą stato savo tiltą. Eisime netrukus patys tuo tiltu. O gal net važiuosime? Pirmąją savaitę keturi žirgai, vėliau, trys, tada du ir liks tik vienas – jie trauks mūsų visų metų gyvenimą, darbus, įspūdžius. Kartu su tai žirgeliais ir mes artėsime prie metų pabaigos. Visą tą laiką – susikaupę, rimtai. Mano širdis jau ruošiasi visom prasmėm – ir Išganytojo gimimui, ir širdies atsivėrimui, trumpiausios dienos – ilgiausios nakties momentui, kai keletą parų Saulė būna viename taške – nuo gruodžio 22d. iki 26d. ir po to pradeda judėti, dienos pradeda ilgėti…“, – vakaro metu pasakojo Loreta Sungailienė.

Vakaro viešnia papasakojo ne tik apie švenčių laukimą, tradicijas, Adventą, šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, bet ir kartu su susirinkusiais dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko tradicinius ratelius, žaidė vaikų kadaise žaidžiamus žaidimus, „metė“ taip mūsų tradicijose būdingus burtus. Šiltas vakaras neapsiėjo ir be lietuviškojo Kalėdos. Seniau mūsų proseneliai, seneliai persirengdavo Kalėda ir atėję į namus sveikindavo visus su šventėmis. Buvo paprotys berti trupinius, grūdus, sėklas. Ir tie pabirę trupiniai skriedavo kartu su linkėjimais – skalsos, ramybės, sveikatos ir t.t. Labai svarbu buvo ir koks oras šv. Kūčių dieną. Jei saulėta – tai metai bus geri, jeigu ne – nelabai. Oro prognozės labai svarbios buvo ūkininkams, bitininkams.  O  vakarui baigiantis visus namo išlydėjo taip pat su lietuvių liaudies daina „Už Girių Girių“, linkėdama visiems susikaupimo ir ramaus laukimo.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Etnokultūrinio paveldo sklaida Širvintų rajono bibliotekose“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Trumpickaitė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Vakaras „Advento belaukiant“ yra išjungti

Edukacinė išvyka į LNB

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Regioninės edukacinės dirbtuvės „Menų dūzgės“ vaikams kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Šio projekto metu spalio 30 d. buvo organizuota išvyka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Į ekskursiją vyko Gelvonų gimnazijos 8-9 klaių moksleiviai. Juos lydėjo mokytoja Eglė Mačiulienė bei Širvintų viešosios bibliotekos Gelvonų filialo vyr. bibliotekininkė Jolita Baguckaitė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra įrengta vaikų ir jaunimo kūrybos erdvė, dirbtuvės „PATS SAU“ – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atviros dirbtuvės mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Pavadinimas „PATS SAU“ šifruojamas taip: „Pasidaryk, Atrask, Tausok, Smalsauk, Siek, Atpažink, Užfiksuok“. Jose vyksta kūrybiniai užsiėmimai, edukacijos. Viena iš jų: ekslibriso kūrimas. Ekslibrisas – tai asmeninis knygos ženklas, kuris nurodo savininką. Šioje edukacijoje galima susikurti asmeninį ekslibrisą ir jį naudoti pažymint asmenines knygas. Edukatorė Julija Charsika papasakojo knygos ženklo atsiradimo istoriją, supažindino su jo sukūrimo galimybėmis. Kūrybos erdvėje sudarytos visos sąlygos šiai edukacijai, todėl moksleiviai susikūrė ir parsivežė į namus po asmeninį knygos ženklą.

Vėliau vyko ekskursija po Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Ją vedė kultūrinės veiklos vadybininkė Viktorija Bulyginaitė. Aplankėme Vaikų užimtumo centrą, kuriame įrengta „Žaisloteka“ – Nacionalinės bibliotekos erdvė, kurioje tėveliai, norintys pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, gali palikti savo mažuosius skaitytojus ir tyrinėtojus dirbančių specialistų priežiūrai. Paslauga teikiama nemokamai. Mums parodė garso įrašų studiją, kur teikiamos aukštos kokybės specializuotos muzikos industrijų paslaugos. Studija pritaikyta kurti erdvinį 5.1 garsą, joje yra galimybė atlikti fortepijono įrašus skambinant nauju „Yamaha C-3X“ fortepijonu.

Žvilgtelėjome ir į kino salę, kuri atvira tiek paprastam lankytojui, tiek kino srities profesionalui ar pradedančiam kūrėjui. Čia galima rezervuoti salę ir peržiūrėti Nacionalinės bibliotekos fonduose esančius vaizdo įrašus, dalyvauti pramoginiuose renginiuose, šviečiamosiose programose ir filmų kūrimo kūrybinėse dirbtuvėse.

Meno erdvėje, kurios aplinka sudaro galimybę atsitraukti nuo įprastos aplinkos ir rutinos, suteikia priemonių išlaisvinti kūrybinę raišką, pristatyti kitiems ir patiems pažinti meno reiškinius, organizuojami pažintiniai-edukaciniai renginiai, susitikimai su menininkais, meno istorijos, teorijos ir kritikos profesionalais, leidėjais, kitais kultūros sričių atstovais.

Muzikavimo erdvėje, atviroje visiems: grojantiems, kuriantiems ar norintiems pažinti muziką Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams, galima repetuoti, dalintis patirtimi, pavieniui ar su bičiuliais imtis muzikinių improvizacijų.

Aplankėme parodas, vykstančias bibliotekoje. 

Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia 100 metų bibliotekos įkūrimo jubiliejų. Šia proga eksponuojama knygų iš saugyklų paroda. Čia galima išvysti seniausią, mažiausią, didžiausią ir įvairių kitų formatų knygų.

Kelionė pavyko, grįžome pasigaminę asmeninį knygos ženklą, susipažinę su su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka ir jos teikiamomis paslaugomis bei galimybe pasinaudoti jomis.

Dėkoju Gelvonų gimnazijos direktorei Jūratei Stankevičienei, mokytojoms Odetai Bagdžiūnei, Eglęi Mačiulienei už bendradarbiavimą.

 

Dalia Taparauskienė

 

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentarai įrašui Edukacinė išvyka į LNB yra išjungti

Skaitmeninio raštingumo mokymai Lapelių filiale

2019 m. lapkričio 26, 27, 29 d. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale vyko 18 val. trukmės nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems „Skaitmeninės technologijos Tau: ateik, sužinok, išmok“. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Šiuose mokymuose dalyviai išmoko:
-naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, ar planšete;
-rengti tekstinius dokumentus;
-saugiai naršyti internete bei rasti aktualios informacijos;
-naudotis elektroninėmis valdžios, verslo ir laisvalaikio paslaugomis;
-dalintis informacija bei bendrauti internetu su artimaisiais ir draugais.
#PrisijungusiLietuva
Mokymus vedė lektorė Dalia Taparauskiene. Ačiū dalyviams už norą mokytis.

Paskelbta temoje Lapeles | Komentarai įrašui Skaitmeninio raštingumo mokymai Lapelių filiale yra išjungti

Poezijos ir muzikos improvizacijų spektaklis „TYLOS SODAI“

„TYLOS SODAI“ – poezijos ir muzikos improvizacijų spektaklis, sukurtas pagal aktorės ir scenarijaus autorės Birutės Mar mylimų lietuvių poetų – Donaldo Kajoko, Jono Strielkūno, Reginos Katinaitės – Lumpeckienės, Marcelijaus Martinaičio, Justino Marcinkevičiaus, Pauliaus Širvio ir pačios Birutės Mar eiles. Spektaklyje skamba netikėtų dermių kompozitoriaus Antano Kučinsko sukurtas garso takelis, birbynininko Egidijaus Ališausko muzikinės improvizacijos.

Svečiai susirinkusius apgaubė išskirtiniu poezijos ir muzikos švelnumu, trapumu ir suteikė galimybę leistis į nepaprastą kelionę… Žymių Lietuvos poetų eilėraščiai leido mintimis nukeliauti kitur, pabūti  su savo mintimis, pasimėgauti buvimu čia ir dabar… pasimėgauti buvimu tik toje akimirkoje, kai laikas ir viskas aplinkui sustoja… „mes taip skubame, pabūkime šį vakarą kartu, tegu tai būna tarsi bendra mūsų visų meditacija su eilėraščiais ir muzika“, – sakė aktorė Birutė Mar.

Susirinkusieji su malonumu leidosi į šią kelionę, kurioje buvo girdimas kiekvienas atodūsis, lėtas tylus kvėpavimas, širdies dūžis.

 „Mūsų programa „TYLOS SODAI“ yra sukurta pagal mano mylimų poetų eiles. Visada norėjau skaityti savo ir kitų kurtas eiles skambant gražiai muzikai. Egidijus Ališauskas yra vienas iš geriausių Lietuvos birbynininkų ir jo gražus instrumentas – birbynė, tokia lietuviška fleita labai dera su poezija. Kodėl „TYLOS SODAI“? Man visada regėjosi iš kur ateina ta poezija? Visada turi labai labai nutilti ir pabūti su SAVIMI, kad parašytum vieną ar kitą eilėraščio eilutę. Ir tikriausiai visa poezija, pasak Donaldo Kajoko, ateina iš TYLOS. Visi eilėraščiai yra kažkur erdvėje ir kai poetas nutyla, susikoncentruoja gali išgirsti tas eilutes ir belieka tik jas užrašyti. Ir dar kodėl TYLOS SODAI, nes… man poezija visados prasidėdavo iš tylos – iš ten ateina kitokie žodžiai. Žodžiai, kuriais tyliai ištariame tai, kas svarbiausia. Taip gimsta eilėraščiai – popieriuje ir scenoje…“ susirinkusiems sakė aktorė Birutė Mar.

Vakaras buvo nepaprastai ramus, nors už lango ir šaltas ruduo. Eilėraščiai apie angelus, meilę, viltį, šv. Kalėdų laukimą leido mums visiems pabūti tikrų tikriausiame, užburiančiame Tylos Sode.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“, kurį finansuoja Kultūros taryba ir LR kultūros ministerija.

Ugnė Trumpickaitė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Poezijos ir muzikos improvizacijų spektaklis „TYLOS SODAI“ yra išjungti

Bibliotekoje suspindo Angelų sodas

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko kūrybinė edukacija ,,Angelų sodas“ su dailininke Sigute Ach. Kūrybinėje edukacijoje dalyvavo Širvintų pradinės mokyklos 4b klasės mokiniai su mokytoja Rūta Tamašauskiene ir Širvintų Socialinių paslaugų centro gyventojai su darbuotoja Prane Adukauskiene. Dalyviai iš spalvoto, marginto ir balto popieriaus skiautelių iškarpė daug angelėlių pagal Sigutės Ach pateikiamas formeles. Angelus jie kirpo pagal senovinio karpinio pavyzdį. Sparnus ir pačius angelus išpuošia karpiniais. Tarp angelėlių įterpiami mažyčiai laiškeliai su palinkėjimais ir svajonėmis ir sparnuotomis frazėmis. Per šį susitikimą mokiniai užbaigė ,,Angelų sodą“ savo darytais angeliukais. Šie nuostabūs angeliukai buvo sukabinti į bendrą junginį – ant rato kabantį karpinių sodą ir palikti siūbuoti Vaikų literatūros skyriuje, kad skleistų Gėrį, Taiką, Skaistumą. Susitikimo metu Sigutė Ach papasakojo apie angelus savo kūryboje, apie angelo simbolį žmonijos kultūroje. Kūrybiškai skatino pažinti „angelišką“ savosios asmenybės pusę, įkvėpė atrasti, puoselėti ją. Edukacijai pasibaigus, dailininkė dalino mokiniams plunksneles, kurios turėjo skirtingus piešinėlius ir palinkėjimą: džiaugsmas, svajonė, ryžtas, paslaptis, keistumas, pasaka, atsinaujinimas, skrydis, laisvė. Kiekvienas išsirinko tai, ko jam labiausiai reikėjo.

Ši edukacija užbaigė darbų ciklą ir Viešosios bibliotekos vaikų skyriuje suspindo kalėdinis Angelų sodas su palinkėjimais sau ir visiems belaukiantiems Kalėdų.

Kūrybinė edukacija vyko bibliotekai vykdant projektą ,,Regioninės edukacinės dirbtuvės“, kurį finansuoja Kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Dalia Taparauskienė

 

Paskelbta temoje vaiku sk | Komentarai įrašui Bibliotekoje suspindo Angelų sodas yra išjungti

Senjorų išvyka į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Etnokultūrinio paveldo sklaida Širvintų rajono bibliotekose“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Šio projekto metu lapkričio 20 d. buvo organizuota išvyka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Į išvyką vyko Širvintų Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, su kuriais užsimezgė gražus bendradarbiavimas.

Senjorai susipažino su Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos teikiamomis paslaugomis, aplankė parodas, vykstančias bibliotekoje. Viena iš jų dailininko, rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijų paroda „Dirigentas su teptuku”.

Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia 100 metų bibliotekos įkūrimo jubiliejų. Šia proga eksponuojama knygų iš saugyklų paroda. Čia galima išvysti seniausią, mažiausią, didžiausią ir įvairių kitų formatų knygų.

Po apsilankymo bibliotekoje senjorai nuvyko į Valdovų rūmus, kur apžiūrėjo parodą, skirtą Lietuvos didikams Radvilams. 

Susitikimas su kunigu Algirdu Toljatu paliko neišdildomą įspūdį. „Žmonių vienybė nėra natūralus dalykas, kuris gaunasi savaime, pirmiausia ji prasideda nuo vidaus, nuo sugebėjimo priimti visą save. Čia yra iššūkis kiekvienam iš mūsų.“,- šie žodžiai įkrito į kiekvieno širdį. 

Dėkoju Širvintų meno  mokyklos kolektyvui ir Daivai Chadusevičienei, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams, Levutei Vitienei už gražų bendradarbiavimą.

 

Dalia Taparauskienė

Paskelbta temoje Širvintos, skaitytoju apt. skyrius | Komentarai įrašui Senjorų išvyka į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką yra išjungti

Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas

Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“ (1979), „Parduotos vasaros“ (1957–1969), „Tėvų ir brolių takais“ (1967), „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) ir kt.

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, o ištraukas iš knygos skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Muzikinį sveikinimą padovanojo Širvintų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai. Lyriškai smuikais griežė mokytoja metodininkė Asta Cicėnienė ir jos mokinė Adrija Redeckaitė. Nuostabius kūrinius atliko violančelininkų ansamblis, kuriame groja: Greta Cikanavičiūtė, Inesa Radzevičiūtė, Pijus Varaneckas, Aleksandras Bissekerskyj, Petras Šniūrevičius. Vadovas – Valdas Povilaitis, koncertmeisteris Gintaras Pauliukonis.

Juozo Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę – dėl to jis buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.

Praėjus 25 metams nuo rašytojo mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Paaiškėjo, kad Juozas Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1990-aisiais rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.

Pirmasis dienoraščių tomas apima 1970–1975 m. Jame veriasi tuometinių rašytojo šeimos santykių drama, jo nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, rašytojo kasdienybės liudijimai. Šioje knygoje neabejotinai įdomūs J. Baltušio sutiktų literatūros žmonių vertinimai, literatūrinių, kultūrinių, visuomeninių įvykių interpretacija.

Svarbus aspektas, atsiskleidžiantis rašytojo Juozo Baltušio dienoraščiuose, yra pati klasiko asmenybė ir gyvenimas. „Rašytojo pajėgumas sulaukus septintojo gyvenime dešimtmečio atrodo neįtikėtinas. Vienų metų pabaigoje jis užrašo per metus prirašęs 300 puslapių. Tačiau – dar pridėkime pradėtą rašyti kūrinį, patį dienoraštį, dar knygų įvadus, straipsnius, recenzijas… O dar dalyvavimas literatūros vakaruose, kalbos, privalomi susirinkimai, sesijos, mielų žmonių lankymas, spektakliai ir filmai… Dar ir intymūs pasimatymai, kelionės tarp Vilniaus ir Kauno. Kaip vienas žmogus gali tiek padaryti? Tiesa, J. Baltušis keldavosi pusę 6 ryte, o guldavosi paryčiais ir nebūtinai blaivus… Jis – tikrai visokių pajėgumų gigantas“, – pasakojo literatūros kritikas  Valentinas Sventickas.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“, kurį finansuoja Kultūros taryba, LR kultūros ministerija.

Ugnė Trumpickaitė

 

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas yra išjungti