Ugnė Trumpickaitė

Susitikimas su poete Dalia Teišerskyte ir knygos „Paskutinių lapų išleistuvės“ pristatymas

Rugsėjo 10 dieną Širvintų socialinių paslaugų centre vyko susitikimas su poete Dalia Teišerskyte ir  poezijos knygos  „Paskutinių lapų išleistuvės“ pristatymas.

Susitikime su Socialinių paslaugų centro Globos padalinio gyventojais ir širvintiškiais Dalia Teišerskytė pasidalijo jautriais vaikystės prisiminimais, gyvenimiška patirtimi bei savo kūryba.

Susirinkusiems viešnią pristatė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė.

„Paskutinių lapų išleistuvės“ – penkiolikta Dalios Teišerskytės knyga.  Joje yra 7 skyriai ir 77 eilėraščiai. Knygos pavadinimą  „Paskutinių lapų išleistuvės“ jai padovanojo dailininkas Darius Kairaitis, taip vadinasi ir rudenėjantis paveikslas ant šios knygos viršelio. Poetės eilėraščiuose vyrauja jausmingumas, nuoširdumas, meilė gyvenimui. Yra ir labai liūdnų, skaudžių eilėraščių. Beveik visi eilėraščiai parašyti per pastarąjį penkmetį, išskyrus kelis, kurie atklydo iš jau seniai primirštų asmeninių archyvų.

,,Neturiu muzikinės klausos, nei balso. Ritmą jaučiu, nes mėgstu šokti. Kartais tekstus kuriu pagal melodijas, bet smagiausia, kai muzikantai pasiima jau parašytą tekstą“, – pasakojo Dalia Teišerskytė.

Susitikimas praėjo labai šiltai, jaukiai. Socialinių paslaugų centro Globos padalinio gyventojai džiaugėsi puikiu laiku praleistu su poete. Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“,  kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys 2023“

Rugsėjo 11–17 dienomis vyksta jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys 2023“. Kaip ir kasmet, renginių tinklas nusidriekia ir regionuose. Kasmet festivalio „Literatūrinės slinktys“ organizatoriai stengiasi pasiekti pačius jauniausius meno gerbėjus, be to, aplankyti regionus.

Saulėtą rugsėjo penktadienį jaunieji kūrėjai svečiavosi Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje ir susitiko su Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vienuoliktokais bei lietuvių kalbos mokytoja Rasa Baranauskiene.

Literatūriniuose skaitymuose dalyvavo: Ieva Vaitkevičiūtė, Verdenė Monika Valkiūnaitė, Silvija Zujūtė. Renginį vedė praėjusių metų laureatas Linas Daugėla. Gimnazistams jie ne tik pristatė kūrybos rinkinį ir paskaitė savo tekstų, bet ir plačiau papasakojo apie pirmųjų publikacijų galimybes. Kuriančius jaunuolius kvietė ateityje būtinai dalyvauti „Literatūrinių slinkčių“ konkurse.

Edukacija ,,Audimo amatas – vis dar gyvuojantis šiais laikais“

Rugsėjo 8–17 dienomis visoje Lietuvoje minime Europos paveldo dienas. Saulėtą rugsėjo trečiadienį Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko edukacinis užsiėmimas „Audimo amatas – vis dar gyvuojantis šiais laikais“, skirtas šioms dienoms paminėti. Į edukaciją atskubėjo Širvintų pradinės mokyklos 3A klasės mokiniai su mokytoja Jurgita Stankevičiene. Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė papasakojo mokiniams apie Europos paveldo dienas, aptarė materialų ir nematerialų kultūros paveldą, kalbėjo apie amatus. Projektų vadovė Dalia Taparauskienė supažindino trečiokus su juostų audimo amatu. Dalia papasakojo apie austų juostų siūlus, spalvas, raštų simbolius, reikšmes, parodė kaip reikia austi su staklėmis. Kiekvienas mokinys ir mokytoja Jurgita audė vieną bendrą juostą. Edukacijos pabaigoje visi kartu smagiai sudainavo lietuvių liaudies dainą „Pūtė vėjas“.

Nuo seno audimo amatu užsiimdavo tiek moterys, tiek vyrai, nors veikla dažniau buvo priskiriama moterims. Moterys visais laikais buvo laikomos kruopštesnėmis, dvasingesnėmis ir turinčiomis stipresnį ryšį su namais bei gamta. Todėl kaimo bendruomenėse dažniau ausdavo moterys, o miestuose – vyrai, nes šie gamindavo didesnius kiekius audinių, skirtus pardavimui, o ne namų reikmėms.

Senovės lietuvių šeimose nuo mažų dienų mergaitės buvo mokomos austi, verpti, siūti ir dirbti įvairius kitus darbus, kad galėtų padėti savo mamoms.

Jaunos merginos sėsdamos prie staklių iš anksto rūpinosi savo kraičiu. Pirktinių ne kiekvienas išgalėjo nusipirkti, o namie austi buvo daug patvaresni. Ši kraičio ruošimo tradicija buvo aktuali iki Antrojo pasaulinio karo.

Vyresnio amžiaus moterims rūpėjo, kad šeimos nariai būtų apsirengę, o namai būtų puošti kilimais, staltiesėmis ir lovatiesėmis. Paprastai kaime moterys sėsdavo į stakles pavasarį, kai laisvesnis metas nuo kitų ūkio darbų.

Nors šiais laikais yra galybė automatizuotų mašinų, rankų darbo austos juostos ir rūbai labai vertinami. Dažnai rankų darbo austi audiniai yra naudojami kaip dovana ar lietuviškas suvenyras.

Skaitymo skatinimo iniciatyva „Metai su knyga“ tęsia kelionę po Lietuvą

Pergalingai pasibaigus tradiciniam kasmetiniam skaitymo iššūkiui „Vasara su knyga“, šįmet ir vėl pagerinusiam rekordą (perskaityta beveik 150 000 knygų!), bibliotekininkai kviečia nepalikti knygų dulkėti namų ar bibliotekų lentynose. Juk skaityti galima ištisus metus! Būtent to ir siekiama nauja skaitymo skatinimo iniciatyva „Metai su knyga“, kuri po vasaros tęsia savo kelionę per Lietuvos miestus ir miestelius, per įvairaus amžiaus skaitytojų protus ir širdis.

Skaitymo ambasadorės sieks sužadinti vaizduotę

Pavasarį šio projekto skaitymo ambasadorės – dailininkė, knygų iliustratorė, leidėja Sigutė Ach, rašytoja Ilona Ežerinytė ir dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė – interneto svetainėje vasarasuknyga.lt ir „Vasaros su knyga“ FB ir IG paskyrose rekomendavo perskaityti po vieną joms asmeniškai svarbią knygą: Kate DiCamillo „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“, Mirjam Pressler „Natanas ir jo vaikai“ ir Daniel Keyes „Gėlės Aldžernonui“. Nuo balandžio jau įvyko 8 įvairių bendruomenių susitikimai su skaitymo ambasadorėmis Varėnos, Marijampolės, Skuodo, Šiaulių, Ignalinos, Vilkaviškio, Klaipėdos, Anykščių viešosiose bibliotekose arba jų padaliniuose. Susitikimų metu su skirtingų amžiaus grupių dalyviais buvo diskutuojama rekomenduojamose knygose svarbiomis temomis.

„Man tai dar viena labai puiki proga populiarinti skaitymą. Knygų – ir kuo įvairesnių – skaitymas, o vėliau diskutavimas apie tai, ką perskaitei – vienas iš paprasčiausių būdų lavinti vaizduotę. O kaipgi be vaizduotės kurti pasaulį – tokį, apie kurį kol kas galime tik svajoti?“ – apie „Metų su knyga“ susitikimus sako vaikų skaitymo ambasadorė Sigutė Ach.

„Susitikti su paaugliais ir pasikalbėti apie knygas visada prasminga. Puiku, jei pavyksta „nulaužti“ jų išankstinę nuostatą, kad bus nuobodu, kad tai – dar viena pamoka, ak, ir vėl agituos skaityti. Tad mano misija dažniausiai yra išsklaidyti jų nerimą, pasakyti, kad normalu nesuprasti knygos, nemėgti skaityti, kad nieko tokio, jei skaitymo malonumas dar neatrastas. Vadinasi, laukia nuostabi perspektyva,“ – patirtimi dalijosi paauglių skaitymo ambasadorė Ilona Ežerinytė.

Netrukus bus paskelbtos skaitymo ambasadorių rudens sezonui rekomenduojamos knygos, o spalį ir lapkritį įvyks susitikimai su skaitytojais Mažeikių, Biržų, Lazdijų, Kėdainių, Šilalės, Švenčionių, Rietavo savivaldybių viešosiose bibliotekose ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos padaliniuose.

„Projektas priverčia mane atsakingiau vertinti paaugliams siūlomas knygas, daugiau jų skaityti pačiai, domėtis naujausiais mokslo atradimais, susijusiais su skaitymu, kad galėčiau stipriais argumentais pagrįsti skaitymo naudą, užuot kartojusi senas tiesas,“ – tikino I. Ežerinytė.

Ar knyga gali konkuruoti su dabar vaikus, paauglius ir net suaugusiuosius užvaldžiusia vaizdų kultūra? „Reikia kalbėti labai motyvuojančiai, kad galėčiau perteikti žinią apie vaizduotę. Atrodo, kad man pavyksta, ir auditorija atsiliepia į mano pasakojimą. Jaučiu, kiek daug skrupulingo darbo įdeda bibliotekininkai ir knygų vaikams leidėjai, kad knyga liktų vaikų rankose. Aš tikiu, kad žmogaus kūrybiškumas yra labai didelė jėga ir ji ras būdą pasireikšti,“ – teigė Sigutė Ach.

O kaip skaitytojus sudominti ne vien populiariąja, bet ir rimtesne literatūra – pavyzdžiui, poezija? „Kalbėdamasi su skaitytojais suprantu, kad dažnai – ypač vaikams ir paaugliams – rimtesniam skaitymui reikia vedlio. Jei randasi tinkamas žmogus ir tinkama knyga, jei randama laiko pokalbiams apie tai, kas perskaityta, skaitymo kokybė pastebimai gerėja, keičiasi ir skonis,“ – pažymėjo paauglių skaitymo ambasadorė I. Ežerinytė. Per šiuos metus skaitymo ambasadorės iš viso surengs 18 susitikimų Lietuvos bibliotekose.

Skaitymo edukacijos: ir rimtos, ir juokingos, ir panašios į filmą

Projekto „Metai su knyga“ skaitymo edukatoriai – rašytojas, muzikantas Virgis Šidlauskas, rašytoja, pedagogė Rebeka Una ir aktorė, muzikantė, dėstytoja Emilija Latėnaitė – taip pat jau ruošiasi naujiems susitikimams.

Gegužę prasidėjusios skaitymo edukacijos jau įvyko 24 skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Nuo rugsėjo jos dar bus surengtos Pagėgių, Salantų, Molėtų, Panevėžio, Palangos, Žemaičių Naumiesčio, Kauno, Jurbarko, Tauragės savivaldybių viešosiose bibliotekose ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos padaliniuose. Per visus metus numatytos 36 edukacijos skirtingų amžiaus grupių dalyviams.
Paauglių skaitymo edukatorė Rebeka Una džiaugėsi įvykusiais susitikimais: „Įspūdžiai – vien teigiami. Labai didelė dovana – bendrauti su šių laikų jaunimu, kuris, pagal mano patirtį, turi daug ką bendro su bet kurių laikų jaunimu – kalbu gerąja prasme.“

Kuo vis dėlto ypatingi šiandieniai paaugliai? „Šių laikų jaunimas neskaitys to, kas jų nesudomina, nemėgsta prievartos, bet mielai renkasi, kas jiems patinka. Jie smalsūs, atidžiai tyrinėja aplinką, ir, jeigu juos sudomina knygos ar veikla, pasineria visa širdimi. Pastebėjau, kad vaikai apskritai yra linksmi, nebijo dirbti komandose, daug juokiasi. Po juoko doze, žinoma, slypi ir jautrumas. Labai daug vaikų – kritiški sau,“ – įžvalgomis dalijosi rašytoja.

Vaikų edukatorius Virgis Šidlauskas taip pat kupinas gerų įspūdžių: „Parsivežiau daug naujų patirčių ir netgi idėjų naujoms istorijoms. Visur sutinka labai šiltai ir draugiškai. Susitikimų metu vieną iš mano knygos herojų perkeliame į visai kitą aplinką ir stebime, kaip jam sekasi prisitaikyti, ar susiranda naujų bičiulių, į kokius nuotykius įsivelia. Galima pamanyti, kad visi kartu dalyvaujame pačių režisuotame filme. Vaikai – nuoširdūs, aktyvūs ir kūrybingi: siūlo daugybę puikių idėjų ir išeičių iš keblių situacijų. Ir kaskart įsitikiname, kad tikra draugystė pajėgi išspręsti viską.“
Kaip vaikus užkrėsti knygų skaitymu? V. Šidlauskas pasakojo: „Aš kviečiu vaikus būti atvirais. Knygų skaitymas žavi ne visus. Bet pasikalbėję sutariam, kad atradus sau tinkamą knygą – viskas gali pasikeisti. Šiais laikais knygų pasirinkimas – milžiniškas. Tereikia šiek tiek kantrybės, suaugusiųjų rekomendacijų ir tada nebegalėsite nuo jų atsiplėšti.“

Skaitančiųjų bendruomenė virtualioje erdvėje

„Vasaros su knyga“ FB ir IG paskyrose skelbiamos skaitymo ambasadorių knygų rekomendacijos, anonsuojami būsimi susitikimai su ambasadoriais, nuolat vyksta įvairūs konkursai, kurių laimėtojai pelno prizus, virtualioje erdvėje bendraujama apie skaitomas ir perskaitytas knygas. Spalį bus surengti du nuotoliniai renginiai: susitikimai su skaitymo ambasadorėmis ir skaitymo edukatoriais, kuriuose galės dalyvauti dar daugiau Lietuvos skaitytojų. Apie renginių datas jau netrukus bus pranešta interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialiniuose tinkluose.

Skaitymo manifestas: kodėl skaityti gera?

Projekto „Metai su knyga“ susitikimų metu kalbamasi ir apie tai, kodėl skaityti gera. Susitikimų bei edukacijų dalyviai užrašo savo mintis, o metams baigiantis iš jų bus sudėliotas vienas didelis visos Lietuvos skaitytojų manifestas.

Štai kelios skaitytojų ir skaitymo edukacijų dalyvių mintys iš bendrai kuriamo manifesto:

„Skaityti knygas yra vertinga, nes tai išlavina vaizduotę. Filmas sukuria tau sceną, o skaitydamas knygą gali susikurti savo idealų pasaulį. Filmas parodo vaizdą, kuris tau gali ir nepatikti, o knyga padeda išlaisvinti vaizduotę“,

„Knygų skaitymas pagerina dėmesingumą, lavina gramatiką, kalbėjimo įgūdžius, empatiją kitam žmogui“,

„Skaitydami knygas tobuliname save“,

„Knygose galima atrasti ramybę, pabėgti nuo realybės“,

„Galime susitapatinti su veikėjais, patirti jų emocijas, sugrįžti į praeitį“,

„Tokį poreikį turiu nuo pat vaikystės, kai klausydavau pasakų. Atsiveria kitas pasaulis, kuris atitraukia nuo kasdienybės“,

„Pas mus namie visada būdavo knygų. Esu smalsi, mėgstu istorijas“,

„Iš knygų gaunu patirties, galiu pasiruošti, kaip bus realiame gyvenime. Galiu pasakyti, kad knygose – labai nedaug fantazijos“,

„Skaitymas man – įkvėpimo šaltinis. Vis dėlto knygas labai atsirenku. Nemanau, kad visos yra man parašytos. Skaitymo malonumą gal buvo sugadinusi mokykla, paskui jį atradau iš naujo“,

„Nemėgstu romanų. Esu socialinė darbuotoja, tad savo darbe esu mačiusi stipresnių siužetų. Mane žavi sakmės, pasakos, legendos, padavimai“.

Skaityk – ir nesijausi vienišas

Vaikų skaitymo ambasadorės Sigutės Ach žodžiais, skaitymas – tai „tikra knygų bičiulystė, ypatingas draugavimo būdas“. Pasak paauglių skaitymo ambasadorės I. Ežerinytės, „Jei dviem žmonėms patinka ta pati knyga, jie jau turi labai daug bendra.“ Paauglių skaitymo edukatorė Rebeka Una patikslino: „Ne pats skaitymas, bet pasidalijimas knygose atrastomis mintimis, herojais, jų aptarimas, pritaikymas sau, susitapatinimas su jais vienija žmones. Vaikai jaučia, kad viskas, kas atrandama knygose, gali būti susiję su jų kasdienybe. Diskutuodami jie supranta esantys ne tokie vieniši.“

Vaikų skaitymo edukatoriaus Virgio Šidlausko manymu, „Pokalbiai, ginčai, vienodi ar išsiskiriantys požiūriai į perskaitytas istorijas, veikėjų poelgius mums gali dovanoti puikių naujų pažinčių, iškelti svarbių diskusijų, leisti iš skirtingų taškų pamatyti tą pačią situaciją.“

Ar esama knygų, kurios patiktų visiems? Suaugusiųjų skaitymo ambasadorė Jurga Šeduikytė: „Aš tikiu, kad geriausios knygos „pagauna“ ir užfiksuoja žmogaus buvimo savo laike esmę. Tai nekintami kosmoso dėsniai, kurių egzistavimas ramina ir suveda į nematomą būrį, o jame atpažįstame tokį pat, esantį šalia“.

Akcijos organizatoriai – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Projektą „Metai su knyga“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.