Rugsėjo 8–17 dienomis visoje Lietuvoje minime Europos paveldo dienas. Saulėtą rugsėjo trečiadienį Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko edukacinis užsiėmimas „Audimo amatas – vis dar gyvuojantis šiais laikais“, skirtas šioms dienoms paminėti. Į edukaciją atskubėjo Širvintų pradinės mokyklos 3A klasės mokiniai su mokytoja Jurgita Stankevičiene. Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė papasakojo mokiniams apie Europos paveldo dienas, aptarė materialų ir nematerialų kultūros paveldą, kalbėjo apie amatus. Projektų vadovė Dalia Taparauskienė supažindino trečiokus su juostų audimo amatu. Dalia papasakojo apie austų juostų siūlus, spalvas, raštų simbolius, reikšmes, parodė kaip reikia austi su staklėmis. Kiekvienas mokinys ir mokytoja Jurgita audė vieną bendrą juostą. Edukacijos pabaigoje visi kartu smagiai sudainavo lietuvių liaudies dainą „Pūtė vėjas“.
Nuo seno audimo amatu užsiimdavo tiek moterys, tiek vyrai, nors veikla dažniau buvo priskiriama moterims. Moterys visais laikais buvo laikomos kruopštesnėmis, dvasingesnėmis ir turinčiomis stipresnį ryšį su namais bei gamta. Todėl kaimo bendruomenėse dažniau ausdavo moterys, o miestuose – vyrai, nes šie gamindavo didesnius kiekius audinių, skirtus pardavimui, o ne namų reikmėms.
Senovės lietuvių šeimose nuo mažų dienų mergaitės buvo mokomos austi, verpti, siūti ir dirbti įvairius kitus darbus, kad galėtų padėti savo mamoms.
Jaunos merginos sėsdamos prie staklių iš anksto rūpinosi savo kraičiu. Pirktinių ne kiekvienas išgalėjo nusipirkti, o namie austi buvo daug patvaresni. Ši kraičio ruošimo tradicija buvo aktuali iki Antrojo pasaulinio karo.
Vyresnio amžiaus moterims rūpėjo, kad šeimos nariai būtų apsirengę, o namai būtų puošti kilimais, staltiesėmis ir lovatiesėmis. Paprastai kaime moterys sėsdavo į stakles pavasarį, kai laisvesnis metas nuo kitų ūkio darbų.
Nors šiais laikais yra galybė automatizuotų mašinų, rankų darbo austos juostos ir rūbai labai vertinami. Dažnai rankų darbo austi audiniai yra naudojami kaip dovana ar lietuviškas suvenyras.
