Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Širvintos

Lietuvių kalbos dienos prasidėjo. Renginių visoje Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse programa vos telpa į penkiasdešimt puslapių, iš viso jų – virš septynių šimtų. Raštingiausio bendruomenės nario rinkimai, dailyraščio konkursas, garsių kalbininkų sukakčių minėjimai, paskaitos, diskusijos, apdovanojimai ir kiti renginiai.

Vasario 24 dieną, (trečiadienį) 14 valandą Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko renginys „Širvintų krašto tarmės istorija ir autentiški vietovardžiai“, skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti. Renginyje svečiavosi Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas daktaras Kazimieras Garšva. Saulėtos popietės renginį vedė lietuvių kalbos mokytojas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Romas Zibalas, kanklėmis grojo Eglė Pociūtė, eiles deklamavo Modesta Bakšanskytė.

Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habil. dr. Kazimieras Garšva pasakojo Širvintų krašto tarmės istoriją, jos atsiradimą, paplitimą ir svarbą. Pateikė įvairių pavyzdžių, kokios tarmės yra paplitusios visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Širvintų tarmė yra kilusi iš aukštaičių. Primindamas mūsų miesto pavadinimo atsiradimo istoriją, kalbėjo apie autentiškus vietovardžius mūsų krašte. Širvintose labai taisyklingi vietovardžiai.

Įdomius ir šmaikščius klausimus svečiui uždavė lietuvių kalbos mokytojas Romas Zibalas. Renginio dalyviai taip pat įsitraukė į diskusiją. Kazimieras Garšva maloniai atsakinėjo į užduotus  klausimus. Renginyje dalyvavę mokiniai dalinosi savo potyriais, mintimis renginio metu. Popietė buvo kupina pakilios nuotaikos ir gerų emocijų.

Pasibaigus renginiui laikinai bibliotekos direktorės pareigas einanti  Vaiva Daugėlienė padėkojo svečiams ir  įteikė atminimo dovanėles. Habil. Dr. Kazimieras Garšva padovanojo bibliotekai naujų knygų, pasirašė viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Lietuvių kalba seniausia, tačiau turtinga, graži ir brangi. Mes turime kuo didžiuotis, todėl prisiminkime, kokia brangi mums yra gimtoji kalba ne tik kai švenčiame Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, bet nešiokimės meilę savo gimtąjai kalbai visada savo širdyse.

Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Būkime ir mes tos tautos dalimi.

Ipolito Užkurnio skulptūros darbų ekspozicija – dovana kraštiečiams

Kiaukliai

   Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų. Jis taip pat ir poetas, pasakorius. Gimė Ipolitas Užkurnys 1926 metais Pyplių kaime, Širvintų rajone. Medžio drožyba domėjosi visą laiką, o nuo 1965 m. laisvalaikiu ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Anot Zitos Žemaitytės, šiuo laikotarpiu jose būdavo eksponuojamos „nedidelės (25-40 cm aukščio) piemenukų, kaimo mergaičių, artojų skulptūrėlės. Naujų proporcijų formos pulsavo paties meistro karštu temperamentu, tryško neapibrėžta jėga“ .1965-1972 m. meistras dažniausiai kurdavo skulptūras, figūrų kompozicijas parodoms. Vėlesniais metais jo kūrybinė veikla išsiplėtė, dažniau buvo dirbama prie monumentaliųjų skulptūrų. Užkurnio kūriniai (medžio skulptūra) buvo eksponuojami beveik visose respublikinėse, sąjunginėse dailės parodose, taip pat Anglijoje, Belgijoje, Graikijoje, Indijoje, Jugoslavijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, buv. VDR. Iš viso dalyvauta daugiau kaip 90 parodų. Surengta 14 personalinių parodų. Sukūrė apie 1 500 skulptūros kūrinių. Daugumą skulptūros kūrinių menininkas yra suregistravęs kataloge, kurį vėliau tęsė jo žmona Auksė Aurelė Užkurnienė. Daug I. Užkurnio kūrinių yra įsigiję Lietuvos Respublikos ir užsienio muziejai. Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus saugo virš 40 lietuvių literatūros klasikų ir jų kūrinių personažų skulptūrų.

   Liepos 6 d. įvyko Ipolito Užkurnio skulptūros darbų ekspozicijos atidarymas. 2015 m. Širvintų krašto šviesuolio, menininko, medžio drožėjų meistro Ipolito Užkurnio žmona Auksė Aurelė Užkurnienė perdavė savo vyro palikimą – kūrinių kolekciją Širvintų krašto žmonėms.

   Renginyje dalyvavo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, viešnia – Ipolito Užkurnio žmona Aurelė Auksė Užkurnienė, Širvintų rajono tarybos nariai, garbūs svečiai.

   Tą dieną skambėjo Ipolito Užkurnio eilės, jo atminimas pagerbtas tylos minute.

   Padėkos žodžius Auksei Užkurnienei tarė merė Živilė Pinskuvienė. Vertinga skulptūros darbų ekspozicija kvietė pirmuosius parodos lankytojus.

   Renginio metu smuku griežė Širvintų Kultūros centro Kernavės filialo vadovė Kristina Stankevičienė ir Norbetas Badalovas, armonika grojo Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas Kazys Petreikis, gitara grojo Brigita Samušytė. Skaitovai – Elzė Grigonytė, Aivaras Jurkevičius, Gintautas Jurkevičius, Irena Jurkėnienė.

   Ipolito Užkurnio vaikystės svajonė, būti menininku, išsipildė, jo darbai džiugins ne vieną kraštietį.

Viešosios bibliotekos informacija

Poezijos pavasaris 2015

Širvintos

        Saulėtą gegužės 30 dieną Širvintose sužydėjo Poezijos pavasaris. Savo smuiko melodija pasiklausyti poezijos pakvietė Meno mokyklos mokytoja metodininkė Loreta Ardzevičiūtė.

      Viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva pasveikino visus susirinkusius su gražia pavasario švente ir supažindino su festivalio dalyviais.

      Svečiavosi šių metų Poezijos pavasario laureatas poetas Vladas Braziūnas, poetė Vitalija Bogutaitė, bardas Kazimieras Jakutis (Pagulbis), kino ir teatro aktorius Vytautas Rumšas. Sveikinimo žodį tarė laikinai mero pareigas einanti tarybos narė Živilė Pinskuvienė.

      Pirmasis jausmingai Justino Marcinkevičiaus ir Vinco Mykolaičio-Putino eiles skaitė aktorius Vytautas Rumšas. Kiti svečiai dalinosi savo kūryba. Laureatas Vladas Braziūnas šmaikščiai skaitydamas savo eiles kvietė visus nusišypsoti. Vitalijos Bogutaitės poezija apgaubė nuoširdumu ir šiluma. Kazimieras Jakutis (Pagulbis) sujaudino iki širdies gelmių dainuodamas savo kūrybą. Visi paskendo jaukumo pripildytoje poezijoje. Laikas nejučia ištirpo klausantis muzikos ir poezijos dermės.

      Svečiai kvietė sušilti poezijos skleidžiamuose spinduliuose. Norėjosi ragauti tą gaivų, ore tvyrantį kūrybos skonį. Mažais lašeliais eilės krito į širdis, ten pasilikdamos. Neužmirštama popietė ilgam išliks atmintyje. Poezijos paukštė vėl sugrįš kitais metais, suburdama draugėn poezijos mylėtojus.

      Laikinai mero pareigas einanti tarybos narė Živilė Pinskuvienė įteikė padėkas už pagalbą prisidedant prie renginio – Meno mokyklos mokytojai metodininkei Loretai Ardzevičiūtei ir Poezijos pavasario koordinatorei Janinai Rutkauskienei.

      Renginiui pasibaigus, dalyviams buvo įteiktos gėlės ir Poezijos pavasario simboliai –  molinės paukštės.

      Viską vainikavo nuoširdus dalyvių bendravimas, aidėjo juokas, netilo balsų klegesys. Viešosios bibliotekos Svečių knygoje dalyviai paliko savo linkėjimus. Bibliotekai buvo padovanoti Poezijos pavasario leidiniai.

Mainų lentyna

Informacija

IMG_20150323_101255 Knygos  nuolat lydi mūsų gyvenimą. Nuo pirmųjų mūsų gyvenimo dienų esame supažindinami su knyga. Iš pradžių tik klausomės sekamų pasakų, istorijų, o augdami – išmokstame ne tik vartyti mėgstamas knygutes, bet ir skaityti.

   Nė nesusimąstome, kad iš tiesų esame apsupti knygų: darželyje, mokykloje, universitete. Namuose ne vienas iš mūsų turime savo biblioteką, gausybę knygų, net ir labai seniai įsigytų, perimtų iš senelių ar netgi prosenelių.

   Galbūt norisi atnaujinti savo namų biblioteką, o pabodusias knygas neturite kam perleisti, – tuomet puiki išeitis naudotis Viešosios bibliotekos „Mainų lentyna“.

   Patogiai įsitaisiusi Viešosios bibliotekos foje, Jūsų laukia lentyna, skirta knygų mainams. Lentynoje galite palikti nebeskaitomas knygas, kad jos atrastų naujus šeimininkus. O gal ir patys surasite norimą knygą? – ilgai ieškotą, o gal tokią, kuri sugrąžins į prisiminimus.

   Neišmeskite knygų – jos mūsų gyvenime taip reikalingos, perleiskite jas kitiems. Knygos visada mus lydės ir bus šalia.

 

Garsinęs Širvintų kraštą

Be kategorijos

ipolitas uzkurnys   Lapkričio 10 dieną sukako dešimt metų, kai mirė kraštietis tautodailininkas, rašytojas, pasakorius Ipolitas Užkurnys. Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų.

   I P O L I T A S U Ž K U R N Y S gimė 1926 11 05 Širvintų r., Pyplių kaime, mirė 2004 11 10 Vilniuje; palaidotas Pyplių kapinėse. Tautodailininkas (skulptūra), rašytojas. Tautodailininkų sąjungos narys (1966), 1934-1937 mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Būdamas ketverių metų, neteko motinos. Jis buvo šeštas vaikas šeimoje. Dirbo nuo mažens. Savo nelengvą gyvenimą yra aprašęs keliose beletrizuotose autobiografijose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus.

   1944-1945 metais tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1950 apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963-1986 – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje. Medžio drožyba domėjosi visą laiką, tačiau kol augo vaikai, kol spaudė materialiniai nepritekliai, ilgesniam laikui tam atsidėti negalėjo. Nuo 1965 m. laisvalaikiu ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Pirmosiose parodose eksponavo nedideles skulptūrėles kasdieninio darbo tema. Vėliau pasaulėvaizdis plėtėsi, meninė asmenybė atsiskleidė vis plačiau ir giliau, turtėjo įspūdžiais, išgyvenimais, apmąstymais apie žmogaus būties prasmę.

   Nuo 1965 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios Vilniuje (1968−69, 1971, 1976, 1983−1986), Lenkijoje (1970, 1976−77), Leningrade (1981), Maskvoje (1982).
Iš medžio sukūrė daugiau kaip 1 400 kūrinių; tarp jų – apie 250 monumentalių skulptūrų koplytstulpių ansambliams Lietuvoje (Ablingoje, Birštone, Šiauliuose, Čiurlionio kelyje, Anykščiuose, Juodkrantėje ir kitur), Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomįjoje. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, skulptūras, portretus, daugiafigūres kompozicijas (Vilniaus įkūrimas, 1973; Žalgirio mūšis, 1978; Skerdžius, 1992; Kristaus vainikavimas, 2000). Skulptūros ekspresyvios plastikos, raiškaus silueto, darnios kompozicijos.

   Parašė knygą ,,Mano Jėzus“ (1997).

Uzkurnio  Pripažinimas ir apdovanojimai: Medžio drožėjų meistrų meistras (1972); Nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas (1975); Ne kartą apdovanotas sąjunginės ir respublikinės reikšmės I laipsnio diplomais, garbės raštais; 2000 suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas.

Viešosios bibliotekos informacija