Spalio 12 d. Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ pristatymas. Spalio 8 d. minėjome režisierės ir aktorės Galinos Dauguvietytės mirimo metines. Vakaro pradžioje susirinkusieji pagerbė Galinos Dauguvietytės atminimą tylos minute.
Žurnalistė pristatė jau ketvirtąją knygą apie charizmatiškąją G. Dauguvietytę. Per 15 darbo ir draugystės metų iš arti pažinusi režisierę ir aktorę, mačiusi ją įvairiose gyvenimo situacijose, Inga Liutkevičienė pelnytai vadinama Galinos Dauguvietytės biografe.
Pristatymo pradžioje buvo rodomos nuotraukos iš asmeninio režisierės gyvenimo, kurio fone buvo girdimas Galinos Dauguvietytės balso įrašas.
Žurnalistė pas Galiną Dauguvietytę bute pradėjo lankytis nuo 2000 – ųjų metų. Jame režisierė ir aktorė gyveno su savo vyru Jurgiu (butas prieš tai priklausė jos tėvui režisieriui Borisui Dauguviečiui). „Galina buvo visa kunkuliuojanti, gyvybinga. Vyras Jurgis – ramus žmogus“, – pasakojo žurnalistė.
Kai knygos autorė Inga Liutkevičienė pradėjo lankytis pas Galiną Dauguvietytę, režisierė jau buvo pensininkė. Aktorės karjera televizijoje buvo jau seniai baigta. Tuo metu G. Dauguvietytei buvo 75 metai. Jos gyvenimas tekėjo lėtai ir ramiai. Tačiau po to, kai buvo išleistos knygos, aktorė ir režisierė vėl tapo labai matoma.
„Su ja susilyginti yra neįmanoma. Ji buvo labai ryški asmenybė“, – pasakojo žurnalistė. Knygos autorė papasakojo įdomių ir dar nežinomų detalių apie režisierės gyvenimą. Antai apie tai, kaip Galina Dauguvietytė mėgo puoštis, apie tai, kad jos tėtis režisierius Borisas Dauguvietis buvo jai autoritetas, apie tai, kaip Galina nemėgo svečių, mėgo skaityti istorines ir biografines knygas ir kad ne viskas, ką režisierė pasakodavo televizijos laidose, buvo tiesa. „Galina norėjo žmones prajuokinti, priversti nusišypsoti. Ji juk buvo aktorė“, – pasakojo knygos autorė.
Žurnalistė pasidalino įdomiomis detalėmis ir apie G. Dauguvietytės butą. Viena jų, kad virtuvės sienos buvo mėlynos ir jame stovėjo krosnis, ant kurios režisierė netgi gamino valgį. „Virtuvėje su Galina kalbėdavome apie tuos dalykus, kurių nerašiau knygose. Kai kalbėdavomės „mėlynojoje virtuvėje“ ji tarsi vaidindavo – lyg tai būtų ne įprastas pokalbis, o spektaklis“, – prisiminimais dalinosi Inga Liutkevičienė.
„Man ji buvo labai graži. Jos akys visada žibėdavo. Ji buvo senas žmogus, kuris labai labai mylėjo gyvenimą. Aš ja labai žavėjausi“, – vakaro metu emocijų neslėpė Inga Liutkevičienė.
Knygos autorė prisiminė ir pirmųjų knygų pristatymus, kuriuose būdavo kartu su Galina Dauguvietyte. „Ji taip žavingai šypsodavosi, buvo tokia elegantiška. Regis, net vyrai tarsi „krisdavo“ jai po kojomis“, – šypsojosi vakaro viešnia.
„Aš nebijau mirties. Noriu būti palaidota Dauguviečiuose, netoli Nemunėlio – savo gimtinėje. Čia ramu, labai tylu, šnara medžiai. Čia noriu būti“, – citavo režisierės žodžius žurnalistė. „Viskas buvo taip, kaip Galina ir norėjo. Ji palaidota ten, kur norėjo būti“, – neslėpdama ilgesio aktorei ir režisierei kalbėjo Inga Liutkevičienė.
Vakarui pasibaigus, laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė dėkojo vakaro viešniai, įteikė gėlių ir atminimo dovaną. Susirinkę į renginį įsigijo knygų su autorės autografu. Na, o visus, kurie norėtų paskaityti knygą „15 matų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ kviečiame apsilankyti Viešojoje bibliotekoje.
Knygos pristatymas iš tiesų buvo išskirtinis, toks „Galiniškas“, neįprastas, ryškus, atspindintis pačią Galiną Dauguvietytę.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė