Septynerius metus gerbėjų skaičių didinęs skaitymo iššūkis „Vasara knyga“ šiemet sulaukė solidaus pastiprinimo – Lietuvos viešosios bibliotekos organizuoja skaitymo skatinimo akciją „Metai su knyga“, kurios metu visoje šalyje vyks susitikimai su rašytojais ir kitais menininkais.

Skaitymo ambasadoriai

Jeigu bibliotekininkų paklausite, kuriuo metų laiku skaitoma daugiausiai knygų, pasiruoškite išgirsti skirtingų atsakymų: žiemą žmonės ieško skaitinių ilgiems vakarams, vasarą į bibliotekas suguža mokiniai, ieškantys knygų iš rekomenduojamos literatūros sąrašo ir t.t. Naujoji bibliotekų iniciatyva „Metai su knyga“ kviečia skaityti visus metus ir atrasti naujus autorius, žanrus ir net naujas knygų formas, pavyzdžiui, garsines knygas.

Projektas „Metai su knyga“ po savo sparnu subūrė net tris skaitymo ambasadorius: vaikų skaitymo ambasadore tapo dailininkė Sigutė Ach, paauglių – rašytoja Ilona Ežerinytė, suaugusiųjų – dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė. Kiekvienas ambasadorius, bendradarbiaudamas su bibliotekų ir literatūros specialistais, išrinks sezono knygas ir surengs 18 susitikimų su skaitytojais skirtinguose Lietuvos kampeliuose. Visos projekte naudojamos knygos bus atrinktos orientuojantis į populiarią, aktualią, turinčią išliekamąją vertę literatūrą, plėtojant kokybiškos literatūros prieinamumą, ugdant visuomenės kūrybingumą, kultūrinį išprusimą. Be gyvo bendravimo yra numatomi ir virtualūs susitikimai su ambasadoriais, organizatoriai tikisi taip pasiekti daugiau žmonių.

Literatūrinės edukacijos

„Metų su knyga“ veiklų tvarkaraštį papildys ir literatūrinės edukacijos skirtingo amžiaus skaitytojams ir bendruomenėms. Vaikus į edukacijas kvies rašytojas Tomas Dirgėla, paauglius – rašytoja, pedagogė Rebeka Una, o suaugusiuosius – teatro ir kino aktorė Emilija Latėnaitė. Per metus suplanuotos 36 edukacijos skirtinguose Lietuvos regionuose. Jų tikslas –  skatinti kūrybiškumą, bendruomeniškumą, saviraišką ir skaitymo kultūrą.

Skaitymo manifestas

„Kodėl skaityti yra gera?“ Atsakymo į šį klausimą „Metai su knyga“ organizatoriai ieškos visus metus – susitikimuose ir edukacijose bus kuriamas Skaitymo manifestas. Projekto sumanytojai tikisi tokiu interaktyviu būdu skatinti skaitančių bendruomenių kūrimąsi, stiprinti bibliotekų ir bendruomenių ryšį, įtraukiant Lietuvos regionų bendruomenes į skaitymo skatinimo veiklas.

Skaitymo manifestas ir visos projekto naujienos skelbiamos svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialiniuose tinkluose. Šalia projekto „Metai su knyga“ nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vyks ir tradicinis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“.

Akcijos organizatoriai – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Projektą „Metai su knyga“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorių informacija

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje svečiavosi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojos Gina Justina Raibužytė ir Odeta Maziliauskienė. Kolegės pasidalijo gerąją patirtimi ir papasakojo apie „Kimoči“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) – ikimokyklinio ugdymo programą. Jos pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. „Kimoči“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimoči“ žaislais – minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius: nuolat besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga ir kaprizinga Katė, nerimaujanti Balandė Meilė ir išdykusi Lipšniakojė. Kiekvienas personažas slepia kokį nors jausmą (mažas pagalvėles, kurių vienoje pusėje užrašytas jausmo pavadinimas („laimingas“, „liūdnas“, „paikas“, „drąsus“, „išdidus“, „malonus“ ir t. t.), kitoje – nupiešta atitinkama veido išraiška). Žaislai „Kimoči“ padeda kalbėtis apie jausmus, kuriuos vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti, konstruktyviai bendrauti. „Kimoči“ padeda aptarti įvairias gyvenimiškas situacijas, per kurias jaučiami skirtingi jausmai (pyktis, džiaugsmas, baimė, nusivylimas, pasididžiavimas, kaltė ir kt.). „Kimoči“ žaidimai – tai trumpučiai vaidinimai, leidžiantys vaikams pajausti, ką galvoja, jaučia ir kaip elgiasi kiti.

Vėliau vyko kūrybinis užsiėmimas „Susipažinkime su Kimočiais“, kurį vedė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos koordinatorė Gina Justina Raibužytė. Užsiėmime dalyvavo Širvintų pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo 1 grupės vaikai su mokytoja Rasa Gudeikiene.

Gina Justina Raibužytė supažindino vaikus  su „Kimoči“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) – ikimokyklinio ugdymo programa. Į susitikimą atskubėję priešmokyklinukai susipažino su „Kimoči“ žaislu Balande Meile.

„Balandė Meilė galėtų būti visų kimočių mama. Ji miela, rūpestinga ir pašalina visus nesklandumus. Japoniško klevo viršūnėje gyvenanti Balandė visuomet priglaus, apkabins. Balandė Meilė yra rami ir išmintinga. Jai sekasi spręsti sunkius klausimus, nes ji moka išklausyti. Balandė Meilė žino, kad sunku visus pamaloninti, tačiau ji vis tiek nuliūsta, kai mato, kad kažkas yra apviltas ir nusiminęs“, – pasakojo Gina Justina Raibužytė.

Susitikimo metu vaikai kartu su Balande Meile kalbėjosi apie jausmus, klausėsi sekamo pasakojimo iš knygos „Tėtis mene myli“, piešė savo nuotaikas ir atsakinėjo į užduodamus klausimus.

Renginiui pasibaigus visi išsiskirstė praturtinę savo žinias bei kupini gerų emocijų.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje vyksta Lietuvių kalbos dienos. Jų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Šioms dienoms paminėti Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Knygą pristatė rašytojas ir knygos autorius Regimantas Dima.

„Jei tektų rinkti įtakingiausią XX a. lietuvių kilmės asmenį, išmanančiam žmogui pasirinkimas būtų lengvas – Juzefas Pilsudskis. Šio žmogaus biografija daugeliui lietuvių iki šiol menkai pažįstama. Dažnam lietuviui jis – šunsnukis, klastingai atplėšęs Vilnių nuo Lietuvos, o lenkams – valstybės atkūrėjas, pusdievis. Bet ne kiekvienas žino apie žemaitišką giminės kilmę“, – sako knygos autorius Regimantas Dima.

Žvelgiant objektyviai, J. Pilsudskis labiausiai nusipelnė Europai bolševikinio raudonojo maro sustabdymu 1920 m., kai Budiono raiteliai, traukdami revoliucines dainas, jojo į Berlyną kelti pasaulinės revoliucijos. Šiuo metu mėginant sustabdyti Rusijos imperializmą, J. Pilsudskio idėjos kaip niekad aktualios. Taip, šis žmogus jau prieš šimtą metų žinojo ir darė tai, ką dabar su dideliu vargu sužino Vakarai ir daro Ukraina.

„Paskaitykite šio „žavingojo šunsnukio“ lietuviškąją biografiją – akys atsivers“,- sako knygos autorius Regimantas Dima.

Autorius kviečia knygą skaityti atsargiai, neišsigąsti aštraus vyriško žodžio ar gruboko humoro.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje svečiavosi Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB arba LABiblioteka) darbuotojos. Diana Filipavičienė, Angelė Abaravičienė, Ina Praprovienė susirinkusiems pristatė virtualią garsinių knygų platformą ELVIS. Optometrininkė Vaida Kačergienė pasakė kokios pažymos reikia, kad galėtum užsiregistruoti ELVIS bibliotekoje bei atsakė į rūpimus klausimus.

ELVIS (Elektroninių Leidinių Valdymo Informacinė Sistema) – tai virtuali biblioteka, skirta visiems, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. ELVIS fonduose saugoma tūkstančiai pavadinimų populiarių įgarsintų knygų (tarp jų – ir įgarsintos knygos, skirtos vaikams), įgarsintų žurnalų, filmų su garsiniu vaizdavimu, skaitmeninių knygų (PDF, DAISY, EPUB formatais), skaitmeninių Brailio leidinių, garso spektaklių. Virtualią biblioteką ELVIS sukūrė ir administruoja Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB), aptarnaujanti ne tik neregius, bet ir kitus asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto.

Nuo 1999 m. vasario 21-oji Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kalba – savita kiekvienos tautos ypatybė, mąstymo išraiška. Štai kodėl šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą, ja perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko kūrybinis užsiėmimas „Nupiešk Tau gražiausią lietuvišką žodį“, skirtas šiai dienai paminėti. Svečiavosi Širvintų lopšelio – darželio „Boružėlė“ „Spindulėlių“ grupės priešmokyklinukai su mokytoja Rima Zibaliene ir padėjėja Ilona Smailiene.

Vyresn. bibliotekininkė Alina Griškevičienė paskaitė A. Matučio eilėraštį „Skambioji kalba“. Ji supažindino vaikus su Tarptautine gimtosios kalbos diena. Vaikai kruopščiai rašė ir puošė sau gražiausią lietuvišką žodį. Pasibaigus kūrybiniam užsiėmimui priešmokyklinukai laiką leido vaikų erdvėje, kurioje žaidė stalo ir kitus žaidimus, vartė knygas, bendravo.