KOVO 16-OJI – KNYGNEŠIO DIENA

,,Ar kas uždegs vaškinę žvakę,
Kai smėlio kauburį supils?
Už sunkų kelią, baugią naktį
Ar kas mus, knygnečius, atmins?”
(Iš knygnešių dainos).

   Lietuvos istorijos raidoje, spaudos draudimo laikotarpis (1864 – 1901 m.), užima nedidelę laiko atkarpą, bet tai unikaliausias reiškinys pasaulyje, kitos tautos to nepatyrė. Šio laikmečio kovos simboliu tapo knygnešys.

   1846 m. kovo 16 d. gimė knygnešių karaliumi tituluojamas, žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis, sukūręs nelegalų lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Jo gimimo diena minima kaip Knygnešio diena.

   Galime didžiuotis žmonėmis, kurie spaudos draudimo metais, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, platino lietuviškas knygas, skleidė lietuvišką žodį Širvintų krašte:

…

ŽMONĖS IŠ SPAUDOS DRAUDIMO GADYNĖSSkaityti daugiau »

   Kovo 4 dieną Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje apie skaitymą kalbėjome su Širvintų pradinės mokyklos 4a klasės mokiniais (mokytoja Daiva Sakalauskienė). Vaikai namuose skaitė vaikų grupės Metų knygas, piešė jų iliustracijas, kurias pristatė renginio metu. Gabija Griškevičiūtė su Gabija Stankevičiūte pristatė Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštį. Ruduo“. Mergaitėms patiko pasakojimas apie namus, mokytoją, mokyklą. Šią Metų knygos titulą laimėjusią knygą jos patarė perskaityti visiems. Apie šią knygą kalbėjo taip pat Ugnė Čekauskaitė su Rugile Čatrauskaite. Daug vaikų perskaitė ir pabandė iliustruoti Ramintos Baltrušytės „Kalvėnų miesto paslaptį“. Nuotaikingą istoriją apie Kalvėnų miesto gyventojus miškinukus , apie atskleistą Nugrimzdusios pilies paslaptį pristatė Matas Šalkauskas, Mikhail Baranov, Fausta Bendorytė, Kamilė Stanišauskaitė, Gustė Kojytė, Evelina Lisevičiūtė. Ir Birutės Mar „Gėlininkė“. Lėją, kuri supranta gėlių kalbą ir muzikantą Amadėjų piešė Deimantė Bareikaitė, Ieva Žilinskaitė, Viltė Kulševičiūtė, Tautvydas Krencius. Buvo įdomu išgirsti vaikų nuomonę apie skaitymą, perskaitytas įdomiausias knygas. Klausėme, ką daryti, kad vaikai skaitytų? Mokytojos nuomone, jei namuose nėra knygų, jei tėvai neskaito vaikams, didelė tikimybė, kad ir vaikai neskaitys. Skaitymas suteikia daugiau galimybių komunikuoti. Skaitantys vaikai užkrečia kitus vaikus. Anot vaikų psichologo Lino Slušnio, skaitymas buvo ir bus didelis turtas. Kol nepametame to turto, tol esame žmonės. Reikia vaikams tiesiog padėti to turto nepamesti.

   Kovo 2 dieną Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko Aldonos Vasiukevičienės pirmosios autorinės tapybos darbų parodos atidarymas. Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Vita Majerienė, laikinai Kultūros centro direktorės pareigas einanti Rytė Bareckaitė, laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė, paveikslų autorės vaikai, anūkai, artimi draugai ir bičiuliai. Renginį vedė Širvintų viešosios bibliotekos Aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

   Aldona Vasiukevičienė tapyti pradėjo paskatinta savo geros draugės, bendramintės Joanos Zinkevičienės. Būtent savo artimos draugės namuose pirmą kartą paėmė teptuką į rankas. Nuo 2014 metų ponia Aldona yra nutapiusi daugybę paveikslų.

   „Tapydama išlieju visas savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Kiekvienas mano nutapytas paveikslas turi savo atsiradimo istoriją. Paveiksluose atsispindi dalelė mano gyvenimo, patirtų jausmų, širdies gelmėse nusėdusių prisiminimų. Tapymas yra mano mažas pasaulis, kuriame galiu atsiskleisti, pamiršti pečius slegiančią naštą“, – renginio metu mintis liejo Aldona Vasiukevičienė.

   Vienas iš brangiausių darbų autorei yra jos tėveliams skirtas paveikslas, kuriame išlieta daugiausiai šilumos, meilės, prisiminimų. Paveikslas „Tėvai išėjo“ yra nutapytas po brangių tėvelių netekties, kuris šiuo metu yra eksponuojamas Valdovų rūmuose .“Buvo labai sunku ir skausminga skirtis su pačiu brangiausiu paveikslu, bet tai man labai didelis įvertinimas. Aš nutapysiu tą paveikslą iš naujo, kad galėčiau turėti jį šalia”, – neslėpė susijaudinimo darbų autorė.

   Ponios Aldonos darbai priskiriami primityviajai tapybai. Šio stiliaus tapybos paveikslai nepalieka abejingų – jie pavergia savo nuoširdumu ir sąžiningumu. Tapytoja dalyvavo parodose “Aukso vainikas” 2014 ir 2015 metais bei parodose Adomo Varno ir Monikos Bičiūnaitės premijoms laimėti. 2014 metais gavo Rimo – Zigmo Bičiūno premiją.
Tokių įvertinimų paskatinta Aldona Vasiukevičienė turi svajonę savo nutapytų darbų parodą eksponuoti gimtinėje, Varėnos rajone.

   Renginiui pasibaigus, ponią Aldoną sveikino ir glėbius gėlių dovanojo tapytojos vaikai, anūkai, artimi draugai, bičiuliai ir kiti renginio svečiai. Susirinkusieji linkėjo menininkei, kad niekuomet neišsektų kūrybinė versmė.

   Smagu, kai žmogus kuria grožį. Aldona Vasiukevičienė padovanojo svečiams gražų vakarą, pripildytą jaukumo, šviesos ir nuoširdaus bendravimo. Liaudies menininkė pasirašė Viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

   Aldonos Vasiukevičienės darbai bus eksponuojami Viešosios bibliotekos skaitykloje visą kovo mėnesį. Užsukę lankytojai galės ne tik pasigrožėti darbais, bet ir akimirkai sustoti bei pabūti grožio ir jausmų pripildytoje oazėje.

Lietuvių kalbos dienos prasidėjo. Renginių visoje Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse programa vos telpa į penkiasdešimt puslapių, iš viso jų – virš septynių šimtų. Raštingiausio bendruomenės nario rinkimai, dailyraščio konkursas, garsių kalbininkų sukakčių minėjimai, paskaitos, diskusijos, apdovanojimai ir kiti renginiai.

Vasario 24 dieną, (trečiadienį) 14 valandą Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko renginys „Širvintų krašto tarmės istorija ir autentiški vietovardžiai“, skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti. Renginyje svečiavosi Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas daktaras Kazimieras Garšva. Saulėtos popietės renginį vedė lietuvių kalbos mokytojas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Romas Zibalas, kanklėmis grojo Eglė Pociūtė, eiles deklamavo Modesta Bakšanskytė.

Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habil. dr. Kazimieras Garšva pasakojo Širvintų krašto tarmės istoriją, jos atsiradimą, paplitimą ir svarbą. Pateikė įvairių pavyzdžių, kokios tarmės yra paplitusios visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Širvintų tarmė yra kilusi iš aukštaičių. Primindamas mūsų miesto pavadinimo atsiradimo istoriją, kalbėjo apie autentiškus vietovardžius mūsų krašte. Širvintose labai taisyklingi vietovardžiai.

Įdomius ir šmaikščius klausimus svečiui uždavė lietuvių kalbos mokytojas Romas Zibalas. Renginio dalyviai taip pat įsitraukė į diskusiją. Kazimieras Garšva maloniai atsakinėjo į užduotus  klausimus. Renginyje dalyvavę mokiniai dalinosi savo potyriais, mintimis renginio metu. Popietė buvo kupina pakilios nuotaikos ir gerų emocijų.

Pasibaigus renginiui laikinai bibliotekos direktorės pareigas einanti  Vaiva Daugėlienė padėkojo svečiams ir  įteikė atminimo dovanėles. Habil. Dr. Kazimieras Garšva padovanojo bibliotekai naujų knygų, pasirašė viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Lietuvių kalba seniausia, tačiau turtinga, graži ir brangi. Mes turime kuo didžiuotis, todėl prisiminkime, kokia brangi mums yra gimtoji kalba ne tik kai švenčiame Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, bet nešiokimės meilę savo gimtąjai kalbai visada savo širdyse.

Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Būkime ir mes tos tautos dalimi.