Lapkričio 8 d. jaukiame Musninkų bendruomenės „Spindulys“ bendruomenės namų pastate vyko literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“, skirta Jono Meko, kūrėjo, menininko 100-ajam jubiliejui paminėti.
Gausiai susirinkusiems žiūrovams aktorius Andrius Bialobževskis skaitė ištraukas iš Jono Meko laiškų, atsiminimų, kūrybos. Nostalgiškai nukėlė į prisiminimus skaitytos „Semeniškių idilės“, kurias nuostabiai papildė kanklininkės Aistės Bružaitės ir birbynininko Egidijaus Ališausko muzikinės interpretacijos. Aktorius Andrius Bialobževskis surado Jono Meko kūrybinius „perliukus“, kurie susirinkusiems atvėrė Jono Meko kūrybą ir biografijos faktus.
Pirmoje dalyje aktorius skaitė eilėraščius iš rinkinio „Semeniškių idilės“ ir laiškus motinai. J. „Semeniškių idilės“ – gimtinės ilgesio inspiruota knyga. J. Mekas apie gimtuosius Semeniškius visada kalbėdavo su didele meile ir nostalgija. Gimtinės ir namų ilgesys taip pat skleidžiasi ir laiškuose motinai.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Andrius Bialobževskis – garsus aktorius. 2004-iasiais apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2011-aisiais metais tapo „Sidabrinės gervės“ laureatu geriausio aktoriaus kategorijoje.
Aistė Bružaitė – kanklininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų katedros vedėja, docentė, meno daktarė.
Egidijus Ališauskas – birbynininkas, Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dėkojame atlikėjams už suteiktas emocijas, o žiūrovams už ypatingą atmosferą renginio metu.
Nuoširdžiai dėkojame Musninkų bendruomenei „Spindulys“ ir pirmininkui Jonui Roliui už partnerystę ir jaukias patalpas.
Ši muzikinė kompozicija vyko įgyvendinant projektą „Literatūros ir meno sintezė bibliotekoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas: laikraštis „Širvintų kraštas“.
Projektų vadovė Dalia Taparauskienė