Dalia Taparauskienė

Bagaslaviškio biblioteka šventė 70-ąsias bibliotekos įkūrimo metines

Bagaslaviskis

Spalio 28 dieną Bagaslaviškio biblioteka šventė 70-ąsias bibliotekos įkūrimo metines. Renginio pradžioje Bagaslaviškio seniūnaitė Jurgita Bagdonavičienė perskaitė labai prasmingas mintis, kurios buvo užrašytos ant vienos senovės bibliotekos durų: „Aš esu biblioteka. Aš nesu nei sienos, nei lentynos, net ne knygos, sustatytos eilėmis. Aš esu pasaulio išmintis. Aš esu atviros durys. Įženk!“ Atrodytų, jog šiais informacinių technologijų laikais knyga niekam neberūpi, tačiau vyresnio amžiaus žmonių gyvenime biblioteka, ypač kaime, yra labai svarbi įstaiga, kurioje žmogus gali rasti ir perskaityti įvairių knygų, žurnalų ir laikraščių. Bibliotekoje galima susirasti ne tik įdomią knygą, bet ir reikiamos informacijos internete. Čia rengiami kultūriniai renginiai.

Vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė pristatė Bagaslaviškio bibliotekos istoriją: „1947 metais Bagaslaviškio miestelyje buvo įkurta klubas-skaitykla. Joje dirbo skaityklos vedėjas Antanas Gatelis. Knygų skaitykloje buvo nedaug. Jos buvo sudėtos į spintą. Knygas atsiveždavo iš Širvintų. Į klubą-skaityklą rinkosi miestelio jaunimas. Čia jie žaidė šaškėmis, domino, klausėsi radijo, rengė vaidinimus. Klubo-skaityklos vedėjas padėdavo rodyti kino mechanikui kino filmus, vykdavo šokiai.

1950 metais klube-skaitykloje pradėjo dirbti Juozas Pociūnas. Tais metais į klubus-skaityklas miesteliuose pradėta vežti daugiau knygų, todėl klubo pavadinimas buvo pakeistas į biblioteką. Nuo 1955-1980 metų bibliotekoje dirbo šie bibliotekininkai: Anelė Čižiūnaitė, Elena Matukaitė, Aleksandra Pociūnaitė, Ona Janukaitytė, Birutė Sargelytė, Paulina Pečiulienė, Regina Purvytė, Nijolė Jasevičienė.

Nuo 1980 metų bibliotekoje dirbo Marijona Vasiliauskienė. Ji puoselėjo biblioteką 11 metų.

1991 metais bibliotekininke pradėjo dirbti Elena Matukienė. Biblioteka aptarnavo 14 kaimų, dirbo 4 dienas per savaitę, nes bibliotekininkė dar dirbo ir Neveronių bibliotekoje. Bibliotekos metraštyje Elena Matukienė rašo: „Gyvenome permainų metus. Mes, bibliotekininkai, patys mokėmės ir padėjome skaitytojams mokytis savosios tautos istorijos, literatūros istorijos, nes pajutome, kad daug ką praradome per pokario metus. Stengiamės parodyti kuo gyvena Lietuva“.

1994 metais biblioteka buvo perkelta į buvusio vaikų darželio patalpas, bet – tik į vieną kambarį. Patalpos labai mažos, todėl masinius renginius bibliotekoje rengti buvo labai sunku. Renginius biblioteka organizavo kartu su Kultūros namais. 1995 metais biblioteka įsikūrė senajame mokyklos pastate. Tai buvo pati lankomiausia vieta Bagaslaviškio miestelyje.

Bibliotekos veikla ir visuomeninis bibliotekininkių darbas Bagaslaviškyje ne kartą susilaukė deramo įvertinimo. Buvusi ilgametė Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Elena Matukienė 2007 metais už ilgametį nuoširdų darbą, aktyvų bibliotekos veiklos ir netradicinių renginių organizavimą bei dalyvavimą bendruomenės gyvenime buvo apdovanota Širvintų rajono savivaldybės padėkos raštu. Už žinių, informacijos ir kultūros sklaidą, skatinant bendruomenės skaitymą 2008 metais buvo apdovanota Lietuvos Kultūros ministerijos padėkos raštu.

2010 metais biblioteka įsikūrė Bagaslaviškio pradinės mokyklos pastate, prie Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos. Todėl biblioteka buvo labiausiai lankoma moksleivių. Bibliotekininkė Toma Daugėlaitė važinėjo į bibliotekininkams rengiamus savęs tobulinimo, bibliotekos atstovavimo ir bendravimo su žmonėmis kursus, kad kuo geriau mokėtų pristatyti biblioteką ir pritraukti skaitytojus. Bibliotekoje buvo rengiami masiniai renginiai, parodos, perskaitytų knygų aptarimai, naujų knygų pristatymai ir viktorinos. Nors visi gyventojai aptarnaujami bibliotekoje, tačiau esant reikalui bibliotekininkė pati nunešdavo knygas skaitytojams į namus. 2011 metais bibliotekoje įvesta nemokama interneto prieiga. Įrengtos keturios kompiuterizuotos darbo vietos.

Širvintų rajono viešoji biblioteka 2012 metais vykdydama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“ Bagaslaviškio filiale įkūrė literatūrinį Kazimiero Skebėros muziejų. Biblioteka aktyviai vykdo savo veiklą, kasmet organizuojami susitikimai su žinomais žmonėmis, popietės vaikams, viktorinos, knygų pristatymai, garsiniai skaitymai. Nuolat rengiamos teminės ir įžymių datų rašytojų jubiliejams skirtos literatūros parodos. Aktyviai bendradarbiaujant su VŠĮ „Gelbėkit vaikus“ Bagaslaviškio vaikų dienos centru nuolat lavinamas ir skatinamas noras skaityti.

Jubiliejiniame renginyje savo mintimis apie knygą pasidalijo buvusi bibliotekos bibliotekininkė Toma Daugėlaitė, Bagaslaviškio bažnyčios Gyvojo Rožinio Draugijos pirmininkė Elena Pakalnienė, Bagaslaviškio vaikų dienos centro direktorė Nijolė Masiulienė, Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektų vadovė Dalia Taparauskienė. Savo oratoriniais ir muzikiniais sugebėjimais klausytojus stebino aktorius Vladislovas Radvilavičius. Pasak Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos l. e. direktorės pareigas Vaivos Daugėlienės, jeigu per 70 metų biblioteka išliko – vadinasi ji yra reikalinga ir lankoma, o tai reiškia, kad knygas dar ilgai žmonės skaitys. Direktorė įteikė savivaldybės atminimo dovanėles ir padėkas Tomai Daugėlaitei, padėkas jaunajai skaitytojai Gadasai Matvejevaitei bei Virginijai Labunskienei už išsaugotą skaitymo džiaugsmą ir pagarbą knygai.

Dabar dirbanti bibliotekininkė Rima Žilinskienė padėkas už darbštumą ir kūrybingumą bei pagalbą ruošiant bibliotekos renginius įteikė Jolantai Stankevičienei, Živilei Adomavičienei, Vladislavui Radvilavičiui, „Gelbekit vaikus“ Bagaslaviškio vaikų dienos centrui. Kazio Petreikio vadovaujama muzikantų grupė pagrojo mylimiausią Igno Šeiniaus kūrinį „Ant kalno karklai siūbavo“, o visi renginio dalyviai jiems sutartinai pritarė. Renginio pabaigoje knygos gerbėjai vaišinosi jubiliejaus proga pagamintu tortu ir aromatinga arbata.

Remigijus Bonikatas

Šaltinis: laikraštis „Širvintų kraštas”

Straipsnis iš laikraščio „Širvintų kraštas”

plačiau: http://www.sirvinta.net/projektas-%E2%80%9Ebuvome/bagaslaviskio-bibliotekai-70/#respond

Popietė Družų bibliotekoje

Be kategorijos

    Spalio 27 d., penktadienį, Družų  kaimo bibliotekoje  vyko rudeninė popietė, skirta Helovinui, pavadinimu „Helovinas ir moliūgas”, kurios metu vaikai margino moliūgus akvarele ar guašu. Rezultatas išties traukiantis akį: vaizdingi ir spalvoti oranžiniai moliūgėliai . Dėkoju tiems,  kas dalyvavo, o kas nespėjo , negalėjo, bet turi norą pabandyti, visą atostogų savaitę bibliotekoje  gali rasti moliūgą ir pabandyti jį pagražinti ir taip padidinti eksponatų skaičių  spalvingoje Helovino parodėlėje.

    Visus kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti!

Družų filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Valkauskienė

 

Lankėsi žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis

Be kategorijos

 Spalio  25 d. Širvintų viešojoje bibliotekoje lankėsi žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis. Vyko mokymai bibliotekos darbuotojams, kurių pagrindinė tema: „Informacijos pateikimo ypatybės žiniasklaidos priemonėms. Ar visada ji  būna teisinga?“.

    Šis seminaras organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Medijos keičia mūsų pasaulį – suprask jas“.

    Seminaro metu buvo sužinojome daug įdomios ir naudingos  informacijos apie tai, kaip  keičiasi naujienų skaitytojų įpročiai. Šiandien 40 procentų lietuvių pagrindinis informacijos šaltinis yra socialiniai tinklai. Sužinojome, kodėl 7 iš 10 antraščių yra neigiamos.

    Lektorius Aurimas Perednis nuoširdžiai ir išsamiai atsakė į užduotus klausimus, todėl seminarui skirtas laikas  prabėgo greitai.

    „Svarbu suprasti, kad labai sunku tapti patikimu šaltiniu, tai ilgas procesas“, – sakė  Aurimas Perednis.

    Pabaigoje norėčiau pacituoti mintį, išgirstą mokymuose: „Garbingas įvykių ir naujienų  pateikimas yra tada, kai remiamasi faktais ir šaltiniais, neperšama žurnalisto nuomonė“.

Dalia Taparauskienė

Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas

Lapelės

   Spalio 20 dieną Lapelių bibliotekoje vyko Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas ir fotografijų parodos atidarymas.

  Renginio dalyviams, kaip pasveikinimas, nuskambėjo Nedos Černiauskaitės atliekamas kūrinys kanklėmis L.David  „Romansas“.

    Į knygos pristatymą atvyko gausus būrys lapeliečių, kaimynai iš Musninkų, Čiobiškio, Širvintų. Šis knygos pristatymas neeilinis, juk knygos autorius Jonas Lučiūnas yra kilęs iš Lapelių kaimo. Tai jau 14-oji autoriaus knyga. Knyga „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ išties įspūdinga. Autorius Jonas Lučiūnas paaukojo daug laiko, kol surinko medžiagą ir sudėjo į knygą. Galime pasidžiaugti, kad apie Lapelių kaimą yra išleista knyga. Autorių visada matome su objektyvu fiksuojantį  gimtinės grožį, įamžinantį šio krašto žmones, šventes.            Pristatymo metu vyko ir autoriaus  fotografijų paroda.  Į susirinkusius  žvelgė aname laike likę žmonės. Tad  autorius Jonas Lučiūnas gerai  supratęs, jog laikas greitai bėga, o nieks atgal negrįžta, ima rinkti, kaupti įamžintus vaizdus, rašyti ir rinkti iš gyventojų prisiminimus. Ir visa tai sudeda į knygą, vieną, antrą, trečią…. kol galiausiai gimsta knyga, paremta archyviniais dokumentais, laiko nublukintomis nuotraukomis, žmonių išsaugotais dokumentais, prisiminimais. Juk jau praeitimi, istorija tapo valakų reforma, pirma kaimo mokykla, pirmi mokytojai, mokiniai,  pirma kaimo elektros lemputė, asfaltuotas kelias. Juk ne vienas  atradome save ir kaimyną jo išleistose knygose.

    Pristatydamas knygą, Jonas Lučiūnas išskyrė geografinį Lapelių unikalumą. Ledynmetis suformavo ypatingą reljefą, raguvas ir griovius. Kartu ir išskirtinumą lemia Neries ir Musės upių slėniai, terasos. Autorius matė daug gražių pasaulio  vietovių, tačiau pats gražiausias ir mieliausias jam  yra Tėviškės grožis. Kaip pasakojo autorius, pirmieji šios vietovės gyventojai neatsitiktinai čia įsikūrė, tai buvo unikali vieta gintis nuo priešų. Atstumas į Neries ir Musės puses per strėlės šūvį. Kaimas išsidėstęs 4×5 kilometrų teritorijoje.

    Autorius Jonas Lučiūnas rinko tai, kas buvo  susiję su tėviške – Lapelių kaimu. Nuo pirmo paminėjimo istoriniuose dokumentuose, iki legendų apie kaimą ir žmones, pavardžių kaitą šimtmečiais, kaimiečių gyvenimus ir jų likimus, prisiminimus.  Rengiant knygą teko peržiūrėti apie 5000 fotografijų iš mano ir mano kraštiečių albumų, apie 10 000 archyvinių dokumentų foto-kopijų.  Jonas Lučiūnas  pabrėžė, kad ne jis čia svarbiausias. Pasak autoriaus, jis tik sudėjo visą medžiagą į vieną vietą, o svarbiausi knygoje – Lapelių žmonės.

Jonas Lučiūnas dėkojo Lapelių kaimo gyventojams, pasidalijusiais sukaupta archyvine medžiaga apie Lapelių kaimo praeitį. Jiems įteikė didelio formato originaliai įrėmintas autoriaus fotografijas. Jose užfiksuoti  nuostabaus grožio šio krašto gamtos vaizdai.

    Apie autoriaus išleistas knygas ir pasilikusius nuostabius įspūdžius pasakojo Helena Vaicekauskienė.

   O apie vaikystės prisiminimus, susijusius su Jono Lučiūno tėveliais dalijosi Vida Blažienė. Tai pat ji paskaitė savo kūrybos eilėraštį apie gimtą kraštą.

    Lapelių kaimo moterų ansamblis, kuris susibūrė šiam įspūdingam renginiui kartu su kraštiečiu Jonu Borusevičiumi, skyrė savo dainas Jonui Lučiūnui. Tekstus ir melodijas dainoms parašė kraštietis Viktoras Baumila.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė autoriui įteikė padėkos raštą.

Lapelių kaimo gyventojai įteikė dovaną, kuri primintų šiltus gimtus namus. Autoriaus Jono Lučiūno knygos pristatymas sutapo su jo gražaus, garbaus jubiliejaus sukaktimi. Visi susirinkę sudainavo „Ilgiausių metų“.

Autorių sveikino kraštietis, pirmos knygos „Čiobiškio kraštas“ rėmėjas Romas Pavasaris.

Sveikinimo žodžius tarė rėmėja Nijolė Didžiokienė, kuri renginio metu padovanojo 11 knygų „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ senyvo amžiaus šio krašto žmonėms. Tai įstabi dovana. Močiutės braukė džiaugsmo ašaras, laikydamos rankose šią nuostabią knygą.

Susirinkę dalyviai ilgai bendravo, dalijosi knygos pristatymo įspūdžiais, apžiūrėjo fotografijų parodą, kuri nupūtė laiko dulkes nuo jų atsiminimų. Visi savo sielas šildė brangiais prisiminimais.

Knygos kelias per gyvenimą yra kaip ir žmogaus. Ji gimsta, autorių surašyta. Su metais auga, nešdama laiko sustabdytas, surinktas, surašytas akimirkas. Ir pasiekusi brandą, pasakos mūsų ainiams apie šio krašto žmones, jų darbus, meilę Tėviškei, nuostabią gamtą.

 Janė Stravinskienė

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė

 

 

 

Susitikimas su aktoriumi, bardu Gediminu Storpirščiu

Lapelės

    Aktorius Gediminas Storpirštis Lapelių bibliotekoje spalio 10 dieną pristatė literatūrinę –muzikinę kompoziciją „Tėvynė Lietuva – mielesnė už sveikatą”, skirtą Adomo Mickevičiaus ir Vladislovo Sirokomlės kūrybai. Renginio metu skambėjo poeto sonetai, ištraukos iš „Pono Tado” bei „Vėlinių”.  O kad dalyviai geriau suprastų poetų sukurtas eiles, jų esmę, aktorius, bardas  atliko  intarpuose   savo autorines dainas, sukurtas pagal V. Šekspyro ir lietuvių poetų eiles. Gediminas Storpirštis renginio metu atkreipė dėmesį ir į renginį atvykusius mažuosius dalyvius. Kad vaikai geriau suprastų dainuojamąją poeziją jiems skyrė dainas, kurias  kartu su jais ir atliko. Jaunieji dalyviai liko maloniai nustebinti. Vyresnių klasių mokiniai, skaitytojai taip pat liko maloniai nustebinti literatūriniu – muzikiniu vakaru. Juk Adomo Mickevičiaus kūryba nagrinėjama mokykloje, tad labiau sakėsi ją dabar galės suprasti ir ji taps mielesnė. Aktorius, bardas Gediminas Storpirštis daug kalbėjo ir apie meilę Tėvynei, iškovotą  laisvę, dar kartą primindamas, kaip tai svarbu mūsų gyvenime.

    Po renginio daugelis įsigijo jo autorinių kompaktinių  plokštelių su autoriaus autografu. Lapelių bibliotekos skaitytojams padovanojo Ainio ir Gedimino Storpirščių kompaktines plokšteles „Tarakonai iš vaikystės“, „Išgirsk“.

Lapelių vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

Paroda, skirta Širvintų viešosios bibliotekos 80-mečiui, Anciūnų bibliotekoje

Be kategorijos

2017 metais Širvintų viešoji biblioteka mini 80 metų jubiliejų. Gražiai sukakčiai paminėti Anciūnų filiale surengta paroda ,,Amžiams sugrįžau į tėviškės padangę“. Šia proga Širvintų viešajai bibliotekai nuostabi dovana – Igno Šeiniaus  vardas, alėjoje atidengtas paminklas, skirtas iš šio krašto kilusiam rašytojo, diplomato, visuomenės veikėjo atminimui įamžinti. Kviečiame apsilankyti.

Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė