Širvintų VB

Lapkričio 3 d. žymus vaikų ir paauglių literatūros tyrėjas , knygų vertėjas, vadovėlių ir mokymo priemonių autorius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas, „Rubinaičio“ žurnalo redaktorius Kęstutis Urba  Širvintų rajono švietimo centre skaitė paskaitą mokytojams ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Tai žmogus, teigiantis, kad vaikų literatūra yra jo tikėjimas ir gyvenimo būdas.

Kalbėdamas apie skaitymo pomėgių stiprinimą, jis pabrėžė, kad būtina palaikyti skaitančio vaiko autoritetą, labai svarbi šeimos parama, garsiniai skaitymai  ir mokytojo, išmanančio vaikų literatūrą, pavyzdys. Aptardamas  probleminius klausimus, sakė, kad reikia surasti gerą knygą tinkamu laiku. Knyga turi atitikti vaiko amžių ir geriau skaityti populiarias knygas (nes taip tobulėja skaitymo įgūdžiai) negu jokių. Lietuvoje kasmet išleidžiama virš 500 knygų pavadinimų, tik lietuvių autorių iki 100 leidinių. Todėl norint išsirinkti skaityti vertą knygą nėra lengva. Svečias patarė, kaip nepaskęsti tokioje knygų gausybėje. Kęstutis Urba patarė, kad norint išsirinkti  gerą knygą, galima orientuotis į jos apdovanojimus medaliais (pvz.  H.K. Anderseno, Karnegio), premijomis (IBBY),  fondo „Švieskime vaikus“ įvertintas knygas, paauglių ir jaunimo literatūros konkursų nugalėtojas. Buvo pristatytos įvairių rūšių pasakos, pateikti įžymiausi autoriai ir geriausi vertimai.  Gerbiamas lektorius pasakojo, kaip buvo sudaromas reikšmingiausių knygų vaikams sąrašas ir pristatė šio sąrašo knygas. „Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, – teigė projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba. Jis ragino išrinktus kūrinius  pasitelkti organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais. Šis sąrašas turėtų  tapti orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.

Taip pat buvo pristatyti reikšmingiausi nauji vertimai, populiariausi lietuvių autoriai ir  Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios vaikų ir paauglių knygos.

Širvintų pradinei mokyklai autorius padovanojo savo parašytą knygą „Auginančioji literatūra”, o visiems dalyviams – įvairios informacinės medžiagos.

Renginys organizuotas, vykdant projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija“.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Spalio 5 dieną Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko popietė ,,Keliaujanti literatūrinė vaistinė – psichologas jūsų bibliotekoje“. Svečiavosi psichologės – psichoterapeutės Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė. Kalbėjomės apie knygų klubus, skaitymą, biblioterapiją, savipagalbos knygas. Psichologės pasidalijo asmeninėmis patirtimis, įžvalgomis, rekomendacijomis renkantis, kokią knygą reikia perskaityti.

„Grožinės literatūros skaitymas yra mūsų pomėgis, bet yra profesinė dalis – psichologinės, savipagalbos knygos, kurias skaitome. Labai dažnai sulaukiame gausybės klausimų, kokias savipagalbos knygas reikia perskaityti. Kuo toliau, tuo labiau tai yra populiaru. Jų išleidžiama labai daug“, – pasakojo psichologė Agnė Jurgutytė – Avižinienė.

„M. Scott Peck knyga „Nepramintuoju taku“. Savipagalbos knyga, kuri jau yra tapusi klasika, tapusi bestseleriu. Ją parašė psichologas. Daugybę kartų perleista. Knyga, kuri turi išliekamąją vertę. Tai tradicinių vertybių ir dvasinio tobulėjimo psichologija“, – viena kitą papildydamos kalbėjo psichologės – psichoterapeutės Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Kalbant apie savipagalbos knygas, tai yra geras būdas gauti daug geros informacijos apie įvairius pereinamuosius laikotarpius, kaip gyventi po skyrybų, artimo žmogaus netekties. Apie šias knygas reikėtų žinoti tai, kad jeigu knygoje rašoma apie stebuklus, tai jau yra netinkama knyga. Lengvai pasiekiamų dalykų šiame gyvenime nėra. Dažniausiai, kad savaime pagalba ateitų, mums reikia ir patiems pasistengti. Nėra visiškai universalių knygų, kurios tiktų kiekvienam. Kas vienam gali tikti ir patikti – kitam gali būti visiškai neįdomu“, – aiškino Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Aš pati esu dirbusi nemažai metų su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Apie tai gerų knygų nėra daug. Labai geros knygos yra Jorgen F. Nissen „Nematomas dramblys“, Kęstučio Dvarecko „Sveikas, gyvenime“. Kęstučio Dvarecko knyga yra apie jo paties istoriją. Knyga „Sveikas, gyvenime“ yra unikali tuo, kad autorius labai atvirai apie viską joje pasakoja. Kęstutis Dvareckas prisipažįsta apie savo priklausomybę ir ne bet kokią, o nuo heroino. Kovoti su šia priklausomybe yra labai sunku, kadangi tai yra liga su atkryčiais. Tikrai neverta tikėtis, kad perskaitęs knygą kažkas pasveiks. Bet ji tikrai yra gera ir žmonėms, kenčiantiems nuo tokios priklausomybės, verta ją perskaityti, – pasakojo psichologė Ivona Staškevičienė.

„Janet Geringer Woititz knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“, labai gera knyga, kurią verta ne tik perskaityti, bet ir sau įsigyti. Joje aprašoma, kas būdinga priklausomų žmonių artimiesiems, kaip su tuo gyventi, kaip tapti šiek tiek laimingesniu gyvenant tokioje aplinkoje. Labai gerai ir suprantamai viskas išdėstyta ir parašyta“, – viena kitą papildydamos kalbėjo psichologės – psichoterapeutės  Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Knyga „Be pavadinimo“ (sudarė Elvyra Kučinskaitė), nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi. Ji yra be galo naudinga ir terapiška būtent tiems žmonėms, kurie yra tai patyrę. Labai sunki knyga ir jeigu ne mano profesija, kažin ar būčiau galėjusi ją perskaityti. Visa bėda yra tame, kad mes tylime, visi kenčia, bet vis tiek tyli, nors žinome, kad ši bėda yra pati didžiausia. Toje knygoje labai daug skausmo. Gedėti po netekties yra labai sunku ir sudėtinga. Palaidoti savo artimą žmogų yra labai skaudu, o kai žmogus pasitraukia iš gyvenimo savo noru, yra dar skaudžiau“, – renginiui baigiantis mintimis dalijosi psichologės – psichoterapeutės.

Popietė buvo įdomi, perpildyta naudingos informacijos. Buvo ne tik įdomu pasiklausyti, bet ir padiskutuoti tikrai aktualiomis ir opiomis temomis.

Visą spalio mėnesį bibliotekoje veiks paroda „Skaitiniai Jūsų sielai“, tikrai atrasite sau tinkančias savipagalbos knygas.

Ugnė Trumpickaitė

Popietėje, skirtoje Tautinio kostiumo metams, kuri vyko spalio 4 d., dalyvavo „Atžalyno“ progimnazijos 6a klasės mokiniai su mokytoja Jolita Jurkevičiūte. Jų piešinių paroda „Gyvybės medis“ rugsėjo – spalio mėnesiais eksponuojama Širvintų viešosios  bibliotekos vaikų literatūros skyriuje. Vaikai piešė gyvybės medžius, puoštus tautinių motyvų ornamentais.

Renginio viešnia, Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė Laimutė Bikulčienė  pasakojo vaikams apie Lietuvos regionų tautinių kostiumų skirtumus, ypatumus. Tautiniai kostiumai  yra siuvami iš austų audinių.  Prie jų priderinami tik tam regionui būdingi priedai: karūnos, juostos, riešinės, skraistės, skarelės, papuošalai, nuometai, nuometėliai ir kt.  Tautinis aprėdas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Lamutė Bikulčienė  vaikams vizualiai parodė, koks yra aukštaičių tautinis kostiumas, kuo jis ypatingas, lyginant su kitais regionais. Įdomiai ir išraiškingai buvo pristatytas kiekvienas rūbas: galvos apdangalas, karoliai, palaidinė, liemenė, sijonas, kojinės, juostos. Dabar žinosime, kad aukštaičių kostiume vyrauja raudona spalva, bet negali būti mėlynos. Kiekvienam savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.

 Renginys baigėsi ratelių „Aš pasėjau žalią rūtą“ ir „Augo sode serbenta“ šokimu. Laimutė sakė, kad netiesa, esą lietuvių šokiai liūdni. Reikia tik geros nuotaikos juos šokant. Jos, beje,  netrūko renginio metu. Nuoširdžiai dėkojame viešniai už informatyvią ir nuotaikingą popietę. Galbūt ši popietė paskatins vaikus  labiau domėtis tautiniais rūbais, lietuviškomis tradicijomis, paveldu.

 Lolita Pliukštienė