Širvintos

   Kovo 30 d. Viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečio Stasio Miliuko knygos ,,Giminės ir ne tik“ pristatymas. Kraštietį į knygos pristatymo renginį atlydėjo žmona Zita. Renginio metu svečiui ir susirinkusiesiems dainas dovanojo Širvintų kultūros centro Družų filialo vokalinis ansamblis ,,Svaja“ (vadovė Audronė Burakovienė). Renginį moderavo Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

   Kraštietis Stasys Miliukas yra gimęs Paspėrių kaime (Jauniūnų seniūnija), baigė Musninkų vidurinę mokyklą ir, įstojęs į Vilniaus valstybinį universitetą,  įgijo cheminės technologijos inžinieriaus specialybę.

   ,,Išėjęs į pensiją pastebėjau, kad turiu daugiau laisvo laiko ir nutariau grįžti prie darbo. Apimdamas šimtą dvidešimt aštuonerių metų laikotarpį, sudariau ,,Genealoginį medį“, į kurį įpyniau senelių Dambrauskų, Miliukų ir jų įpėdinių šeimų šimtą šešis žmones. ,,Genealoginis medis“ apima laikotarpį nuo tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt septintųjų metų iki šių dienų. Darant ,,Genealoginio medžio“ analizę atsirado ir vietovės, kuriose gyveno, lankėsi ar kitaip buvo susiję knygos herojai, todėl išsamiau aprašiau ir pačias vietoves“, – pasakojo knygos autorius.

   Knyga sudaryta iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje aprašomi miestai, miesteliai ir vietovės, kuriose išaugo, sulapojo ,,Genealoginis medis“, antrojoje dalyje autorius rašo apie Dambrauskų – Miliukų šeimas ir jų atžalas bei kitus prisiminimus, įvykius. Knygoje „Giminės ir ne tik“ kraštietis aprašė šimtą šešiasdešimt dvi vietoves, iš jų aštuoniasdešimt dvi užsienio ir dvylika Širvintų krašto.

   Kraštiečio Stasio Miliuko knygą drąsiai galime vadinti kraštotyrine, kadangi knygoje aprašytos ne tik Širvintų krašto vietovės, bet ir žymūs kraštiečiai ir jų veiklos. Knygos autorius rašė apie buvusius Kernavės klebonus: Zenoną Baužį (jo patriotinę veiklą), Nikodemą Švogžlį – Milžiną (jo kaip rašytojo, publicisto, kraštotyrininko veiklą) taip pat apie profesorių Aleksą Luchtaną (apie jo atliktus Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio archeologinių tyrinėjimų rezultatus) ir kitus žinomus kraštiečius.

   „Gailiuosi, kad nerašiau dienoraščio, kuris būtų buvęs pagalbininku rašant knygą. Būčiau parašęs daug daugiau“ ,- kalbėjo kraštietis. Dalindamasis prisiminimais, ponas Stasys Miliukas nestokojo ir humoro jausmo, prisimindamas šmaikščius nutikimus mokykloje ir gyvenime. Mokyklos prisiminimais pasidalino ir su renginyje dalyvavusiu buvusiu klasės draugu Leonu Vaicekausku.

   Renginio metu kraštietis atsakinėjo į susirinkusiųjų užduotus klausimus, bendravo su renginio dalyviais.

   Kraštietį Stasį Miliuką sveikino ir baigiamąjį žodį sakė laikinai Širvintų Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė.

   Knygos autorius dovanojo gražų laiką renginio dalyviams ir pasirašė Viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

   Vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti” Musninkų A. Petrulio gimnazijos Kernavės  ikimokyklinio ugdymo skyriuje  įvyko edukacinis užsiėmimas „Kaip žmonės sukūrė raštą”. Su kernaviškiais darželinukais renginyje dalyvavo Kernavės pradinės mokyklos ir Vileikiškių darželio vaikai. VŠĮ „Vikingų kaimas” direktorė, stalo žaidimų kūrėja Judita Korsakienė pasakojo kada raštas atsirado, rodė įvairių raštų pavyzdžius. Ankstyviausias šumerų dantiraštis buvo praktiškai ideografinis, nes čia vienas ženklas atitiko vieną sąvoką: t. y. dantiraščio ženklai reiškė atskirus žodžius. Po to tie patys  ženklai pradėti  naudoti ir pagal fonetinę vertę. Vaikai vizualiai galėjo palyginti senovės egiptiečių hieroglifus, arabų, japonų, kirilicos raštų pavyzdžius. Visi renginio dalyviai apžiūrėjo molines lenteles, net spėjo, kas jose parašyta. Buvo smagu pabandyti braižyti ženklus ant vaškuotų lentelių.  Judita vaizdžiai pasakojo, kaip žmonės rašė ant odos,  papiruso, pergamento, popieriaus. Dar patrauklesnė   renginio dalis –  praktinė. Ne kasdien gali pamatyti, kaip gimsta popierius, nors ir pagamintas paprasčiausiu būdu.  Dar įdomiau, kada gali savo rankomis pagaminti popieriaus lapelį ir atminimui namo parsinešti, artimiesiems parodyti.  Kaip ir knygų skirtukus su nuostabiai išpuoštomis  savo vardo raidėmis ar runų amuletus, įkrautus gera energija.  Įdomios ir vertingos informacijos buvo pateikta  labai daug. Jei nors maža dalelė liks vaikų galvelėse, mūsų siekiamybė, verti duris į skaitymo pasaulį, nebus beprasmė.

Renginys organizuotas Kultūros tarybai parėmus Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus skaitymo skatinimo projektą.

   Kovo 16 d. Širvintų viešojoje bibliotekoje vyko Bibliotekų metų atidarymo šventė ir Knygnešio dienos minėjimas. Renginį organizavo Širvintų viešoji biblioteka, renginio globėja -Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.

  Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė – Četrauskienė, Širvintų rajono švietimo centro direktorė ir laikinai einanti Meno mokyklos direktorės pareigas Daiva Vinciūnienė, Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Vita Majerienė, laikinai Širvintų Kultūros centro direktorės pareigas einanti Rytė Bareckaitė, Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorė Audronė Buzienė, laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė, bibliotekininkės, skaitytojai, būrelis gražaus jaunimo, senjorai, bibliotekos rėmėjai. …

Bibliotekų metų atidarymas ir Knygnešio dienos minėjimasSkaityti daugiau »

KOVO 16-OJI – KNYGNEŠIO DIENA

,,Ar kas uždegs vaškinę žvakę,
Kai smėlio kauburį supils?
Už sunkų kelią, baugią naktį
Ar kas mus, knygnečius, atmins?”
(Iš knygnešių dainos).

   Lietuvos istorijos raidoje, spaudos draudimo laikotarpis (1864 – 1901 m.), užima nedidelę laiko atkarpą, bet tai unikaliausias reiškinys pasaulyje, kitos tautos to nepatyrė. Šio laikmečio kovos simboliu tapo knygnešys.

   1846 m. kovo 16 d. gimė knygnešių karaliumi tituluojamas, žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis, sukūręs nelegalų lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Jo gimimo diena minima kaip Knygnešio diena.

   Galime didžiuotis žmonėmis, kurie spaudos draudimo metais, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, platino lietuviškas knygas, skleidė lietuvišką žodį Širvintų krašte:

…

ŽMONĖS IŠ SPAUDOS DRAUDIMO GADYNĖSSkaityti daugiau »

   Kovo 4 dieną Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje apie skaitymą kalbėjome su Širvintų pradinės mokyklos 4a klasės mokiniais (mokytoja Daiva Sakalauskienė). Vaikai namuose skaitė vaikų grupės Metų knygas, piešė jų iliustracijas, kurias pristatė renginio metu. Gabija Griškevičiūtė su Gabija Stankevičiūte pristatė Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštį. Ruduo“. Mergaitėms patiko pasakojimas apie namus, mokytoją, mokyklą. Šią Metų knygos titulą laimėjusią knygą jos patarė perskaityti visiems. Apie šią knygą kalbėjo taip pat Ugnė Čekauskaitė su Rugile Čatrauskaite. Daug vaikų perskaitė ir pabandė iliustruoti Ramintos Baltrušytės „Kalvėnų miesto paslaptį“. Nuotaikingą istoriją apie Kalvėnų miesto gyventojus miškinukus , apie atskleistą Nugrimzdusios pilies paslaptį pristatė Matas Šalkauskas, Mikhail Baranov, Fausta Bendorytė, Kamilė Stanišauskaitė, Gustė Kojytė, Evelina Lisevičiūtė. Ir Birutės Mar „Gėlininkė“. Lėją, kuri supranta gėlių kalbą ir muzikantą Amadėjų piešė Deimantė Bareikaitė, Ieva Žilinskaitė, Viltė Kulševičiūtė, Tautvydas Krencius. Buvo įdomu išgirsti vaikų nuomonę apie skaitymą, perskaitytas įdomiausias knygas. Klausėme, ką daryti, kad vaikai skaitytų? Mokytojos nuomone, jei namuose nėra knygų, jei tėvai neskaito vaikams, didelė tikimybė, kad ir vaikai neskaitys. Skaitymas suteikia daugiau galimybių komunikuoti. Skaitantys vaikai užkrečia kitus vaikus. Anot vaikų psichologo Lino Slušnio, skaitymas buvo ir bus didelis turtas. Kol nepametame to turto, tol esame žmonės. Reikia vaikams tiesiog padėti to turto nepamesti.

   Kovo 2 dieną Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko Aldonos Vasiukevičienės pirmosios autorinės tapybos darbų parodos atidarymas. Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Vita Majerienė, laikinai Kultūros centro direktorės pareigas einanti Rytė Bareckaitė, laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė, paveikslų autorės vaikai, anūkai, artimi draugai ir bičiuliai. Renginį vedė Širvintų viešosios bibliotekos Aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

   Aldona Vasiukevičienė tapyti pradėjo paskatinta savo geros draugės, bendramintės Joanos Zinkevičienės. Būtent savo artimos draugės namuose pirmą kartą paėmė teptuką į rankas. Nuo 2014 metų ponia Aldona yra nutapiusi daugybę paveikslų.

   „Tapydama išlieju visas savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Kiekvienas mano nutapytas paveikslas turi savo atsiradimo istoriją. Paveiksluose atsispindi dalelė mano gyvenimo, patirtų jausmų, širdies gelmėse nusėdusių prisiminimų. Tapymas yra mano mažas pasaulis, kuriame galiu atsiskleisti, pamiršti pečius slegiančią naštą“, – renginio metu mintis liejo Aldona Vasiukevičienė.

   Vienas iš brangiausių darbų autorei yra jos tėveliams skirtas paveikslas, kuriame išlieta daugiausiai šilumos, meilės, prisiminimų. Paveikslas „Tėvai išėjo“ yra nutapytas po brangių tėvelių netekties, kuris šiuo metu yra eksponuojamas Valdovų rūmuose .“Buvo labai sunku ir skausminga skirtis su pačiu brangiausiu paveikslu, bet tai man labai didelis įvertinimas. Aš nutapysiu tą paveikslą iš naujo, kad galėčiau turėti jį šalia”, – neslėpė susijaudinimo darbų autorė.

   Ponios Aldonos darbai priskiriami primityviajai tapybai. Šio stiliaus tapybos paveikslai nepalieka abejingų – jie pavergia savo nuoširdumu ir sąžiningumu. Tapytoja dalyvavo parodose “Aukso vainikas” 2014 ir 2015 metais bei parodose Adomo Varno ir Monikos Bičiūnaitės premijoms laimėti. 2014 metais gavo Rimo – Zigmo Bičiūno premiją.
Tokių įvertinimų paskatinta Aldona Vasiukevičienė turi svajonę savo nutapytų darbų parodą eksponuoti gimtinėje, Varėnos rajone.

   Renginiui pasibaigus, ponią Aldoną sveikino ir glėbius gėlių dovanojo tapytojos vaikai, anūkai, artimi draugai, bičiuliai ir kiti renginio svečiai. Susirinkusieji linkėjo menininkei, kad niekuomet neišsektų kūrybinė versmė.

   Smagu, kai žmogus kuria grožį. Aldona Vasiukevičienė padovanojo svečiams gražų vakarą, pripildytą jaukumo, šviesos ir nuoširdaus bendravimo. Liaudies menininkė pasirašė Viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

   Aldonos Vasiukevičienės darbai bus eksponuojami Viešosios bibliotekos skaitykloje visą kovo mėnesį. Užsukę lankytojai galės ne tik pasigrožėti darbais, bet ir akimirkai sustoti bei pabūti grožio ir jausmų pripildytoje oazėje.