KOVO 16-OJI – KNYGNEŠIO DIENA
,,Ar kas uždegs vaškinę žvakę,
Kai smėlio kauburį supils?
Už sunkų kelią, baugią naktį
Ar kas mus, knygnečius, atmins?”
(Iš knygnešių dainos).
Lietuvos istorijos raidoje, spaudos draudimo laikotarpis (1864 – 1901 m.), užima nedidelę laiko atkarpą, bet tai unikaliausias reiškinys pasaulyje, kitos tautos to nepatyrė. Šio laikmečio kovos simboliu tapo knygnešys.
1846 m. kovo 16 d. gimė knygnešių karaliumi tituluojamas, žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis, sukūręs nelegalų lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Jo gimimo diena minima kaip Knygnešio diena.
Galime didžiuotis žmonėmis, kurie spaudos draudimo metais, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, platino lietuviškas knygas, skleidė lietuvišką žodį Širvintų krašte:
Aleksandravičius Juozas (gyv. Dainiuose, Musninkai, Širvintos, valstietis, daraktorius). Lietuviškai skaityti ir rašyti išmoko savarankiškai. Kaime buvo gerbiamas kaip apsiskaitęs, taurus žmogus. Mokėjo gydyti, daugiausia įvairiomis žolelėmis. Kunigas Silvestras Gimžauskas, 1893 m. perkeltas kunigauti į Bagaslaviškį, parapijos kaimuose pradėjo steigti slaptas lietuviškas mokyklas. Iš knygnešių gaudavo lietuviškos spaudos ir įdomesnių straipsnių turinį papasakodavo vaikams.
Baužys Karolis (gimė apie 1865 m. Tverečiuje, mirė 1935 m. Kernavėje – Lietuvos knygnešys, daraktorius, Tverečiaus bažnyčios zakristijonas). Į knygnešystę įtraukė kunigas Jonas Burba. Apie 1888 m. apsigyveno Daugėliškyje, vėliau – Labanore, toliau dirbo knygnešio darbą – platino daugiausia religinę spaudą bei elementorius. Gyvendamas Labanore palaikė ryšius su kunigais Jonu Burba, J. Šopara ir kitais knygnešiais, daraktoriavo. Spaudą sumaniai slėpdavo namuose, bažnyčiose. 1934 m. apsigyveno Kernavėje pas sūnų kunigą Zenoną Baužį.
Kernavės parapijos muziejuje vienas kambarys skirtas knygnešio Karolio Baužio atminimui. Ten galima susipažinti su jo daiktais, rakandais, pamatyti daug jo artimųjų nuotraukų ir sudarytą Baužių šeimos genealoginį medį.
Bortkevičius Jonas (gimė 1871 m., Nartakuose, Viesos, Širvintos, gyv. Vilnius, mirė 1909 m. Peterburge, Rusija, inžinierius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas). Rūpinosi lietuviškos spaudos gabenimu į Vilnių bei jos platinimu. Gautą spaudą slėpdavo ir savo namuose. Padėjo lietuviams atgauti Šv. Mikalojaus bažnyčią, kurioje taip pat buvo slepiama lietuviška spauda.
Bugenis Motiejus (gimė 1867 m., mirė 1919 m., kunigas). Draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Nuo 1913 m. – Kernavės klebonas. Lietuvybės stiprintojas, uolus lietuviškos spaudos platintojas parapijose. Gaudavo lietuviškos spaudos iš Ukmergės knygnešių.
Burbulis Aleksandras (gyveno Bagaslaviškyje, Gelvonai, Širvintos, vėliau – Sodeliuose, Karsakiškis, Panevėžys, knygnešys). Lietuviškos spaudos gaudavo iš knygnešio Juozo Keršansko ir platindavo tarp vietinių gyventojų.
Dubietis Vincas (gyveno Dubiuose, Musninkai, Širvintos, knygnešys). Platino lietuvišką spaudą Širvintų rajono parapijose: Musninkuose, Čiobiškyje. Parduodavo ir dalindavo veltui. Bendradarbiavo su kunigu Stanislovu Šlamu, buvo patikimas jo padėjėjas platinant lietuvišką spaudą.
Frankonis Vincentas (vargonininkas, knygnešys) platino elementorius, maldaknyges, giesmynus, katalikiškus laikraščius Žaslių apylinkėse. Nuveždavo knygų į Musninkus kunigui Juozui Šimkūnui. Palaikydavo ryšius su Vievio, Čiobiškio apylinkių knygnešiais.
Jankulis Antanas (gyveno Vindeikiuose, Musninkai, Širvintos, knygnešys).
Janukaitis Petras (gyv. Joniškyje, Alionys, Širvintos, knygnešys, mirė 1923 m.). Lietuvišką spaudą platino Bagaslaviškio krašte. Bendradarbiavo su kunigu Silvestru Gimžausku, Jurgiu Kalevu ir kt. Buvo sulaikytas ir teisiamas, bet išteisintas.
Jokantas Kazimieras (gimė 1880 m. Valiukiškiuose, Musninkai, Širvintos, mirė 1942 m. Jekaterinburge, Rusija, Gydytojas, pedagogas, draudžiamosios lietuviškos spaudos bendradarbis). Nepriklausomoje Lietuvoje buvo Steigiamojo, tai pat I-III Seimų narys, švietimo ministras. Spaudos draudimo metais bendradarbiavo ,,Varpe”, vėliau ,,Vilniaus žiniose” ir kt.
Kapuliaras Juozas (gyveno Kiemeliuose, Zibalai,Širvintos, knygnešys).
Kancleris Juozas (knygnešys). Juozas Kancleris palaidotas Musninkų kapinėse.
Lisauskaitė Ona (gimė 1884 m., mirė 1954 m., palaidota Žaslių kapinėse, knygnešė, daraktorė). Būdama 14 m. pradėjo giedoti Čiobiškio bažnyčios chore. Įgijusi kunigo Stanislovo Šlamo pasitikėjimą, parsinešdavo jo duotų lietuviškų maldaknygių, ,,Tėvynės sargą”, kitų spaudinių, platino aplinkiniuose kaimuose. Po spaudos draudimo panaikinimo mokė vaikus Žaslių ir Čiobiškio apylinkių kaimuose. Mokytojavo 50 metų – iki 1953 m.
Lukša Juozapas (gimė 1857 m., mirė 1897 m. Bagaslaviškio parapija, Širvintos, Lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys). Rūpinosi lietuviškos spaudos gabenimo organizavimu Bagaslaviškio parapijoje. Įtraukė į spaudos gabenimą ir platinimą Povilą Žukauską.
Naneškevičius Antanas (gyv. Vindeikiuose, Musninkai, Širvintos, knygnešys).
Penkauskaitė Gr. (gyv. Čiobiškio, parapijoje, Širvintos, knygnešė). Bendradarbiavo su knygneše Ona Lisauskaite. Kartu su ja ir seserimi Stanislova platino lietuvišką religinę spaudą parapijos kaimuose.
Penkauskaitė Stanislova (gyv. Čiobiškio, parapijoje, Širvintos, knygnešė). Bendradarbiavo su knygneše Ona Lisauskaite. Kartu su ja ir seserimi Joana platino lietuvišką religinę spaudą parapijos kaimuose.
Racevičius Aleksandras (gimė 1871 m. Žiežmariuose, Kaišiadorys, mirė 1956 m. Vilūnuose, Kaišiadorys, kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys). 1895-1897 m. – Čiobiškio klebonas. Čia klebonaudamas tapo lietuviu patriotu, platino lietuvišką spaudą.
Rudžionytė Justina (gimė 1876 m. Mickonyse, Alionys, Širvintos, gyv. ten pat, visuomenininkė, knygnešė). Lietuvišką spaudą pradėjo platinti 1893 m. Paragino platinti atsiųstas vikarauti į Giedraičius kunigas Silvestras Gimžauskas. Platino Giedraičių apylinkėse daugiausia religinę spaudą – maldaknyges, giesmynus ir kt.
Šimkūnas Juozas (kunigas, knygnešys, knygnešystės organizatorius. 1899 m. paskirtas Musninkų (Širvintų rajonas) parapijos klebonu. Skatino knygnešystę, rūpinosi slaptomis lietuviškomis mokyklomis, mokė parapijiečius lietuviškų poterių. Palaikė nuolatinius ryšius su netolimose parapijose dirbusiais kunigais lietuvybės puoselėtojais: Čiobiškyje – Stanislovu Šlamu, Širvintose – Jonu Navicku. Daugiausia lietuviškos spaudos atgabendavo knygnešys Vincentas Frankonis.
Šlamas Stanislovas (gimė 1866 m., mirė 1951 m. palaidotas Joniškio bažnyčios šventoriuje (Molėtų r.), kunigas, valstybės veikėjas, lietuvybės žadintojas, knygnešys). 1899-1904 m. klebonavo Čiobiškyje. Čia susirado vietinių knygnešių, skatino platinti ir pats platino lietuvišką spaudą. Patikimiausi šiose parapijose pagalbininkai, bendraminčiai buvo Ona Lisauskaitė, V. Frankonis iš Žaslių, kunigai Paulius Burbulis, J. Šimkūnas, J. Stašys, St. Stakelė, K. Kybelis ir kt.
Tamaševičiūtė Elena (gyv. Čiobiškio parapijoje, Širvintos, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintoja). Bendradarbiavo su Ona Lisauskaite, Stanislova Penkauskaite, Gr. Penkauskaite. Gavę iš klebono Stanislovo Šlamo lietuviškos religinės spaudos , platino aplinkiniuose kaimuose.
Užkurnys Baltramiejus (gimė 1884 m., Pypliuose, Gelvonai, Širvintos, gyv. ten pat, mirė 1929 m., palaidotas Pyplių kaimo kapinėse, daraktorius, knygnešys). Daraktoriauti pasiūlė 1893 m. į Bagaslaviškio parapiją atkeltas kunigas Silveatras Gimžauskas. Mokė vaikus Sedūnų, Šeiniūnų, Pyplių, Pociūniškio, Motiejūnų kaimuose (Bagaslaviškio parapijoje). Platino lietuvišką spaudą.
Žukauskas Povilas (gimė 1883 m. Senosiose Viesose, Viesos, Širvintos, gyv. ten pat, vėliau – Bagaslaviškyje, Širvintos, valstietis, knygrišys, knygnešys). Gyveno neturtingai. Skaityti ir rašyti pramoko pas kaimo daraktorių. Platino lietuvišką spaudą. Buvo padavęs dokumentus knygnešio pensijai gauti.
Užbaigiant trumpą Širvintų krašto knygnešių apžvalgą norisi pacituoti Justino Marcinkevičiaus žodžius iš knygos ,,Tekančios upės vienybė”: ,,Vargu ar pasaulyje rastųsi tautą, kuri su tokiu pasiryžimu būtų ginusi savo kalbą ir raštą, kaip tai darė mūsų senoliai visą XIX a. antrąją pusę. Žinoma, tai kainavo daug fizinės ir dvasinės energijos, tačiau didesnio tikslo už priešinimąsi grėsmingoms laiko ir istorijos jėgoms turbūt nėra”.