Širvintų VB

Popietė “Skaitymas – didelis turtas”

   Kovo 4 dieną Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje apie skaitymą kalbėjome su Širvintų pradinės mokyklos 4a klasės mokiniais (mokytoja Daiva Sakalauskienė). Vaikai namuose skaitė vaikų grupės Metų knygas, piešė jų iliustracijas, kurias pristatė renginio metu. Gabija Griškevičiūtė su Gabija Stankevičiūte pristatė Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštį. Ruduo“. Mergaitėms patiko pasakojimas apie namus, mokytoją, mokyklą. Šią Metų knygos titulą laimėjusią knygą jos patarė perskaityti visiems. Apie šią knygą kalbėjo taip pat Ugnė Čekauskaitė su Rugile Čatrauskaite. Daug vaikų perskaitė ir pabandė iliustruoti Ramintos Baltrušytės „Kalvėnų miesto paslaptį“. Nuotaikingą istoriją apie Kalvėnų miesto gyventojus miškinukus , apie atskleistą Nugrimzdusios pilies paslaptį pristatė Matas Šalkauskas, Mikhail Baranov, Fausta Bendorytė, Kamilė Stanišauskaitė, Gustė Kojytė, Evelina Lisevičiūtė. Ir Birutės Mar „Gėlininkė“. Lėją, kuri supranta gėlių kalbą ir muzikantą Amadėjų piešė Deimantė Bareikaitė, Ieva Žilinskaitė, Viltė Kulševičiūtė, Tautvydas Krencius. Buvo įdomu išgirsti vaikų nuomonę apie skaitymą, perskaitytas įdomiausias knygas. Klausėme, ką daryti, kad vaikai skaitytų? Mokytojos nuomone, jei namuose nėra knygų, jei tėvai neskaito vaikams, didelė tikimybė, kad ir vaikai neskaitys. Skaitymas suteikia daugiau galimybių komunikuoti. Skaitantys vaikai užkrečia kitus vaikus. Anot vaikų psichologo Lino Slušnio, skaitymas buvo ir bus didelis turtas. Kol nepametame to turto, tol esame žmonės. Reikia vaikams tiesiog padėti to turto nepamesti.

Lolita Pliukštienė

Aldonos Vasiukevičienės tapybos darbų parodos atidarymas

   Kovo 2 dieną Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko Aldonos Vasiukevičienės pirmosios autorinės tapybos darbų parodos atidarymas. Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Vita Majerienė, laikinai Kultūros centro direktorės pareigas einanti Rytė Bareckaitė, laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė, paveikslų autorės vaikai, anūkai, artimi draugai ir bičiuliai. Renginį vedė Širvintų viešosios bibliotekos Aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

   Aldona Vasiukevičienė tapyti pradėjo paskatinta savo geros draugės, bendramintės Joanos Zinkevičienės. Būtent savo artimos draugės namuose pirmą kartą paėmė teptuką į rankas. Nuo 2014 metų ponia Aldona yra nutapiusi daugybę paveikslų.

   „Tapydama išlieju visas savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Kiekvienas mano nutapytas paveikslas turi savo atsiradimo istoriją. Paveiksluose atsispindi dalelė mano gyvenimo, patirtų jausmų, širdies gelmėse nusėdusių prisiminimų. Tapymas yra mano mažas pasaulis, kuriame galiu atsiskleisti, pamiršti pečius slegiančią naštą“, – renginio metu mintis liejo Aldona Vasiukevičienė.

   Vienas iš brangiausių darbų autorei yra jos tėveliams skirtas paveikslas, kuriame išlieta daugiausiai šilumos, meilės, prisiminimų. Paveikslas „Tėvai išėjo“ yra nutapytas po brangių tėvelių netekties, kuris šiuo metu yra eksponuojamas Valdovų rūmuose .“Buvo labai sunku ir skausminga skirtis su pačiu brangiausiu paveikslu, bet tai man labai didelis įvertinimas. Aš nutapysiu tą paveikslą iš naujo, kad galėčiau turėti jį šalia”, – neslėpė susijaudinimo darbų autorė.

   Ponios Aldonos darbai priskiriami primityviajai tapybai. Šio stiliaus tapybos paveikslai nepalieka abejingų – jie pavergia savo nuoširdumu ir sąžiningumu. Tapytoja dalyvavo parodose “Aukso vainikas” 2014 ir 2015 metais bei parodose Adomo Varno ir Monikos Bičiūnaitės premijoms laimėti. 2014 metais gavo Rimo – Zigmo Bičiūno premiją.
Tokių įvertinimų paskatinta Aldona Vasiukevičienė turi svajonę savo nutapytų darbų parodą eksponuoti gimtinėje, Varėnos rajone.

   Renginiui pasibaigus, ponią Aldoną sveikino ir glėbius gėlių dovanojo tapytojos vaikai, anūkai, artimi draugai, bičiuliai ir kiti renginio svečiai. Susirinkusieji linkėjo menininkei, kad niekuomet neišsektų kūrybinė versmė.

   Smagu, kai žmogus kuria grožį. Aldona Vasiukevičienė padovanojo svečiams gražų vakarą, pripildytą jaukumo, šviesos ir nuoširdaus bendravimo. Liaudies menininkė pasirašė Viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

   Aldonos Vasiukevičienės darbai bus eksponuojami Viešosios bibliotekos skaitykloje visą kovo mėnesį. Užsukę lankytojai galės ne tik pasigrožėti darbais, bet ir akimirkai sustoti bei pabūti grožio ir jausmų pripildytoje oazėje.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Garsinęs Širvintų kraštą

ipolitas uzkurnys   Lapkričio 10 dieną sukako dešimt metų, kai mirė kraštietis tautodailininkas, rašytojas, pasakorius Ipolitas Užkurnys. Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų.

   I P O L I T A S U Ž K U R N Y S gimė 1926 11 05 Širvintų r., Pyplių kaime, mirė 2004 11 10 Vilniuje; palaidotas Pyplių kapinėse. Tautodailininkas (skulptūra), rašytojas. Tautodailininkų sąjungos narys (1966), 1934-1937 mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Būdamas ketverių metų, neteko motinos. Jis buvo šeštas vaikas šeimoje. Dirbo nuo mažens. Savo nelengvą gyvenimą yra aprašęs keliose beletrizuotose autobiografijose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus.

   1944-1945 metais tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1950 apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963-1986 – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje. Medžio drožyba domėjosi visą laiką, tačiau kol augo vaikai, kol spaudė materialiniai nepritekliai, ilgesniam laikui tam atsidėti negalėjo. Nuo 1965 m. laisvalaikiu ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Pirmosiose parodose eksponavo nedideles skulptūrėles kasdieninio darbo tema. Vėliau pasaulėvaizdis plėtėsi, meninė asmenybė atsiskleidė vis plačiau ir giliau, turtėjo įspūdžiais, išgyvenimais, apmąstymais apie žmogaus būties prasmę.

   Nuo 1965 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios Vilniuje (1968−69, 1971, 1976, 1983−1986), Lenkijoje (1970, 1976−77), Leningrade (1981), Maskvoje (1982).
Iš medžio sukūrė daugiau kaip 1 400 kūrinių; tarp jų – apie 250 monumentalių skulptūrų koplytstulpių ansambliams Lietuvoje (Ablingoje, Birštone, Šiauliuose, Čiurlionio kelyje, Anykščiuose, Juodkrantėje ir kitur), Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomįjoje. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, skulptūras, portretus, daugiafigūres kompozicijas (Vilniaus įkūrimas, 1973; Žalgirio mūšis, 1978; Skerdžius, 1992; Kristaus vainikavimas, 2000). Skulptūros ekspresyvios plastikos, raiškaus silueto, darnios kompozicijos.

   Parašė knygą ,,Mano Jėzus“ (1997).

Uzkurnio  Pripažinimas ir apdovanojimai: Medžio drožėjų meistrų meistras (1972); Nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas (1975); Ne kartą apdovanotas sąjunginės ir respublikinės reikšmės I laipsnio diplomais, garbės raštais; 2000 suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas.

Viešosios bibliotekos informacija