Kalėdinė pasaka Anciūnuose

Gruodžio 25 d. Širvintų kultūros centro Anciūnų filiale vyko graži kalėdinė šventė visai šeimai. Anciūnų filialo mėgėjų teatras (režisierė Rita Makauskienė) parodė T. Lorenčienės pjesę „Kaip katinėlis ėjo į kurmio vestuves. Tai graži, pamokanti pasaka apie tai,  kaip miško gyventojai Katinėlis (Loreta Ruseckienė), Lapė (Aida Kisielienė), Vilkas (Vitalija Narkevičienė), Meška (Rita Makauskienė), Pasakotoja (Virginija Jankauskienė) ėjo į kurmio vestuves. Šią nuotaikingą pasaką vaikai, tėveliai, seneliai stebėjo  susižavėjimo kupinomis akimis. Pasaka baigėsi,  aplankė Kalėdų Senelis su Snieguole ir šventėje dalyvavusiems vaikučiams įteikė Anciūnų bendruomenės įsteigtas dovanas. Šventę rengė Širvintų kultūros centro Anciūnų filialas, Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialas, rėmė Anciūnų bendruomenė.

Kalėdinė pasaka Zibaluose

Gruodžio 21 d. Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos Zibalų skyriaus ugdytiniai ir darbuotojai  bendradarbiaudami su Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filialu sukūrė kalėdinę šventę progimnazijos ugdytiniams, tėveliams, seneliams. Į šventę susirinko didelis būrys Zuikių (Zibalų skyriaus ugdytiniai ir darbuotojai Laima Čigienė, Jurgita Stankevičienė). Nuotaikingą T. Lorenčienės pjesę „Kaip katinėlis ėjo į kurmio vestuves“ parodė Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo mėgėjų teatro aktoriai (režisierė Rita Makauskienė). Nuotaikingoje ir pamokančioje pasakoje Pasakotoja (Virginija Jankauskienė) pasakojo, kaip zuikiai gelbėjo į duobę įkritusius miško žvėrelius: Lapę( Aida Kisielienė), Mešką (Rita Makauskienė),  Vilką (Vitalija Narkevičienė), džiaugėsi Katinėlio (Loreta Ruseckienė) gudrumu ir jam plojo. Smagu, kai pasakoje viskas baigiasi gerai. Aplankė Kalėdų Senelis su Snieguole. Šventę vainikavo priešmokyklinukės Emilės Jačunskaitės baltas šokis „Angelo sparnas“. Šventėje dalyvavusi „Atžalyno“ progimnazijos direktorė Jūratei Stankevičienė dėkojo už gražų bendradarbiavimą zuikiams ir  visiems prisidėjusiems prie šventės.

 

„Metai su knyga“ šiemet skelbė: skaityti gera! 

Jaukumas ir gera savijauta žiemą bei sulaukus didžiausių metų švenčių tikriausiai neatsiejami nuo šilto kambario, minkšto pledo, puodelio kvapnaus garuojančio gėrimo ir puikios, įtraukiančios knygos. O jeigu dar šalimais smagiai spragsi židinio ugnelė… O jeigu dar kas nors skaito greta… Viso to bibliotekininkų vardu nuoširdžiai linki Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, šiemet organizavusi skaitymo veiklas visoje Lietuvoje, įgyvendindama projektą „Metai su knyga“ – garsiojo skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ tęsinį. „Metai su knyga“ šiemet skelbė: skaityti gera! 

 Skaitymas kaip į gelmę vedanti meilė sau 

 Projekto metu žymios ir talentingos moterys, skaitymo ambasadorės – dailininkė, leidėja Sigutė Ach, rašytoja Ilona Ežerinytė bei dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialinių tinklų „Vasaros su knyga“ paskyrose siūlė skaityti joms pačioms asmeniškai svarbias knygas, o paskui leidosi į įkvepiančius pokalbius, susitikusios su skirtingų amžiaus grupių skaitytojais. Įvairių miestų bei miestelių bibliotekose įvyko iš viso aštuoniolika susitikimų. Paklausta, kuo jai įsiminė šie susitikimai, S. Ach atsakė: „Jau daugiau kaip dvidešimtį metų su edukacijomis važinėju po bibliotekas ir mokyklas, tačiau šių metų susitikimai buvo išskirtiniai tuo, kad susirinkdavo itin gausios būtent skaitančių vaikų bendruomenės. Kartais jaudinuosi dėl to, ar vaikai įsitrauks į pokalbį apie knygas ir skaitymą – siekdama didesnio vizualumo, ant galvos užsivožiu skrybėlę, kad vaikai nesupainiotų manęs su savo mokytoja ar bibliotekininke. Bet „Metų su knyga“ renginiuose jaučiau labai didelį pačių bibliotekų indėlį – vaikai būdavo pasiruošę, aktyviai dalyvaudavo. Tie šiuolaikiniai vaikai – tikros individualybės!“  

Smalsaujantys vaikai džiugino Sigutę Ach, o kaipgi I. Ežerinytei sekėsi bendrauti su „sunkiausia“ skaitytojų grupe – paaugliais? „Kai ateini į paauglių auditoriją, gali visko sulaukti, – neslėpė rašytoja. – Man pasitaikė dviejų tipų auditorijos: tie paaugliai, kurie žinojo, kur atėjo, ir tie, kurie nežinojo, kas ta teta ir kodėl dabar jiems reikės klausytis ir kalbėtis apie skaitymą.“ Pasak skaitymo ambasadorės, ji atrasdavo būdą bendrauti su šia amžiaus grupe net ir tada, kai mokiniai ateidavo neperskaitę rekomenduotų knygų: „Man atrodo, mes pernelyg nuvertinam paauglius, sakydami jiems: tu tik skaityk, kad ir menkavertę lektūrą. Mūsų kaip ambasadorių tikslas buvo nebūtinai dauginti skaitytojų skaičių, bet tapti vedliais – pateikti knygą, kuri yra sunkiau įkandama, ir padėti ją suprasti. Ne skatinti skaityti kuo daugiau, o sudominti gilesnėmis knygomis. 

Suaugusiųjų skaitymo ambasadorė Jurga Šeduikytė „Metų su knyga“ susitikimus su Lietuvos žmonėmis pavadino terapiniais: „Kalbėdavom ir apie sodus, ir apie daržus, ne tik apie knygas. Tai, ką mes įvardijam kaip nenorą skaityti ar šiais laikais sunkiai suvaldomą dėmesį, būdinga ir suaugusiesiems. Mano tikslas buvo padėti žmogui, skaitytojui atpažinti save mūsų aptarinėjamose temose. Labiausiai džiugindavo, kai matydavau, kad žmonės suklūsta ir sužiūra, o dar geriau – kai jų akys sužimba. Vadinasi, kažką pavyko užkabinti. Kalbėdamiesi apie knygas, neišvengiamai kalbėdavomės apie žmogiškumą.“ Pasak J. Šeduikytės, skaitytojo indėlis į knygos poveikį yra ne mažesnis nei rašytojo, nes abiejų fantazija dirba panašiai, todėl skaitymas – tai tikrasis komfortas, tikroji meilė sau: „Filmai, kuriuose daug veiksmo – tai lyg greitas maistas mūsų gyvenime. O knygai reikia erdvės ir laiko.“ 

Po susitikimų su skaitymo ambasadorėmis Lietuvos bibliotekos socialiniuose tinkluose dalijosi įspūdžiais: „Vaikai aktyviai įsitraukė į diskusiją ir pritarė skaitymo skatinimo ambasadorės nuomonei, kad knygos skaitymas išlaisvina vaizduotę“, „Vaikai dalijosi mintimis, kodėl jiems gera skaityti, mainais gaudami Sigutės Ach darbo reprodukciją. Prie menininkės nutįsusi  eilutė, laukianti autografo, liudijo apie įdomiai praleistą laiką su Sigute Ach“, „Šioje netradicinėje literatūros pamokoje-susitikime mokiniai drauge su viešnia diskutavo apie skaitymo naudą ir prasmę. I. Ežerinytė nuoširdžiai pasidžiaugė dalyvių kūrybiškumu ir vaizduote. Rašytoja pateikė vaizduotės gerinimo ir stiprinimo pavyzdžių, praktiškai pademonstravo, kaip gali būti kuriamos istorijos.“, „Susitikime su šios bibliotekos skaitytojais Jurga pasakojo apie savo vaikystę, pilnus knygų tėvų namus, kodėl skaityti yra gera, kokias knygas renkasi, ką jose atranda, kalbėjo apie savo vidinius išgyvenimus ir apie tai, kas padeda neišsibarstyti. Jurga pasakojo ir apie kūrybinį gyvenimą, rašymo poreikį, knygų gimimą. Apie tai, kas atvedė į aktorystę, apie meilę scenai“. 

 Mes visi esam savo pasaulių kūrėjai 

 Kitą projekto veiklų dalį sudarė edukacijos, susijusios su skaitymu – jų „Metų su knyga“ edukatoriai rašytojas, muzikantas Virgis Šidlauskas, rašytoja, pedagogė Rebeka Una ir aktorė, muzikantė, dėstytoja Emilija Latėnaitė visoje Lietuvoje surengė net 36-ias.

V. Šidlauskas, kuris savo edukacijos metu su vaikais muzikuodavo, šokdavo, piešdavo, rašydavo, diskutuodavo, sakė: „Mano kaip vaikų rašytojo darbo dalis – kelionės, susitikimai su vaikais. Kai kurie vaikai prisipažįsta, kad knygos jiems nepatinka, bet, man atrodo, šis nuoširdumas yra gerai. Tada diskutuoju su vaikais, kad galbūt jie tiesiog dar nespėjo atrasti sau patinkančios knygos. Juk būtent tada prasideda kelionė į knygų pasaulį.“ Kodėl svarbu skaityti? Rašytojo nuomone, „Jeigu neturėtume knygų, tai negalėtume pažvelgti į kito žmogaus vidų – ne tik į gerų, bet ir blogų personažų vidų. Skaitydami apie juos galime suprasti, kodėl jie taip elgiasi, kas atsitiko jų gyvenimuose, kodėl jie tokie tapo. Tas kitas požiūris, kita perspektyva leidžia mums artimiau pažinti kitus žmones, ir tai labai svarbu, nes galime pamatyti, kad ne taip jau visi ir skiriamės.“

„Metų su knyga“ edukatorė Rebeka Una džiaugėsi, prakalbinusi paauglius: „Paaugliai – man pati įdomiausia amžiaus grupė, manau, dauguma suaugusiųjų taip pat dar nėra išaugę iš paauglystės. Per savo edukacijas sakiau mokiniams, kad tai jūs esate burtininkai ir kūrėjai, tad dabar susikurkite savo ateities pasaulius, galbūt ne tokius liūdnus kaip aš savo knygose. Nes ką gi reiškia keisti pasaulį? Iš tiesų tai reiškia keisti save.“ 

Aktorė Emilija Latėnaitė prisipažino knygas skaitanti kaip aktorė, todėl savo edukacijose ji padėjo suaugusiems dalyviams prisiliesti ne tik prie literatūros, bet ir prie teatro, aktorystės meno: „Aš visada ieškau knygose personažų ir iškart mėginu juos atgaivinti. Buvo nuostabi patirtis tuo dalintis su Lietuvos skaitytojais. Nuostabu, kokie talentingi, drąsūs ir laisvi yra Lietuvos žmonės, kai leidžia sau tokiais būti. Jaučiuosi gavusi didžiulę dovaną. Viename mieste po mano edukacijos dalyviai netgi nutarė įkurti teatrą! 

Bibliotekų socialinių tinklų paskyros, kartais ir vietinė žiniasklaida, po edukacijų mirgėdavo nuotraukomis ir atsiliepimais: „Rašytojas pakvietė vaikus į nuotaikingą edukaciją „Nėra nieko, ko negalėtų įveikti draugystė“. Linksmybių ir šėlsmo netrūko viso susitikimo metu. Mokiniai  ne tik klausėsi pasakojimų apie knygas, dainavo, šoko,  bet ir patys kūrė įdomius, neįtikėtinus veikėjus. Nuskambėjus paskutiniesiems gitaros akordams rašytojas palinkėjo vaikams svarbiausia nepamiršti skaitymo, dažniau užsukti į biblioteką ir atrasti knygą, kuri užburs“, „Autorės edukacija „Paauglys kaip kūrėjas ir burtininkas ateities ir dabarties pasaulyje“ kvietė paauglius pasitelkti savo fantaziją ir sukurti ateities pasaulį. Kaip atrodys ateities kambarys? Kaip atrodys ir veiks technologijos? Kokia bus paauglio dienotvarkė? Kaip bendrausime tarpusavyje, su tėvais ir draugais? Ar visas gyvenimas vyks internete? Žaidimo būdu, komandose, progimnazijos mokiniai galvojo, bendravo ir kūrė mūsų ateities pasaulį.“, „Susirinkusios bibliotekos lankytojos praleido puikų laiką edukacijoje „Literatūriniai personažai atgyja ir tampa tikri“. Aktorės pasirinkta lietuvių kilmės prancūzų poetės Carmen Bernos de Gasztold knyga „Maldos iš Nojaus arkos“ leido kiekvienai pasijusti tarsi  tikroje kelionėje Nojaus laivu. Dalyvės pabandė įsijausti į pasirinktą gyvūną, perskaičiusios jo maldą, suprasti jo jausmus ir nuotaiką, baimes ir norus. Buvo labai linksma ir tuo pačiu jautru per judesį atgaivinti personažus.“ 

 „Metai su knyga“ socialiniuose tinkluose,  nuotoliniai susitikimai ir Skaitymo manifestas 

 Socialiniuose tinkluose (FB ir IG) projekto „Metų su knyga“ įrašais pasiekta 565,2 tūkst. žmonių. Daugiausia dėmesio sulaukė Sigutės Ach žiemos skaitinio rekomendacija, kuria pasiekta net 37 tūkst. sekėjų. 

Iš viso paskelbta 221 įrašas – tarp jų skaitymo ambasadorių knygų rekomendacijos, įvairūs konkursai, mįslės, žaidimai, minėtinų dienų priminimai. Šiais įrašais socialinių tinklų naudotojai per visus metus pasidalijo 1999 kartus, paskelbė net 3483 komentarus. Konkursų laimėtojams išdalyta per 70 prizų. 

Į spalio 24 d. surengtą nuotolinį susitikimą su projekto skaitymo edukatoriais per „Zoom“ platformą prisijungė 142 asmenys ir mokinių klasės, per FB šio susitikimo gyva transliacija pasiekė 2,9 tūkstančio žmonių. Lapkričio 6 d. nuotoliniame „Zoom“ susitikime su skaitymo ambasadorėmis dalyvavo 167 prisijungę asmenys ir mokinių klasės, o per FB šis susitikimas pasiekė 3 tūkstančius žmonių. Susitikimuose, kuriuos moderavo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos organizatorė Agnė Deresevičiūtė, ir vėl buvo kalbamasi pagrindine projekto tema – kodėl skaityti gera. 

Į šį klausimą visus metus ieškojo atsakymo ir kontaktiniuose susitikimuose bei edukacijose dalyvavę vaikai, paaugliai ir suaugusieji – iš jų minčių, pamąstymų, abejonių ir stiprių įsitikinimų gimė pirmasis ir vienintelis Lietuvoje Skaitymo manifestas, kurio ilgąją versiją galima rasti projekto internetinėje svetainėje. 

Projekto „Metai su knyga“ ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo grupės vadovė Laura Lukoševičiūtė, džiaugdamasi sėkmingu projektu, šiemet vykusiu pirmą kartą, pabrėžė, kad visus metus vykę susitikimai subūrė didžiulę knygų mylėtojų bendruomenę, o visų drauge sukurtas Skaitymo manifestas parodė, kad priežasčių skaityti visada galima rasti begalę, nes skaityti tikrai yra gera. „Laukite tęsinio!“ – lyg kalbėdama apie įdomią knygą intrigavo L. Lukoševičiūtė. 

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 

 Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija

 

 

 

Edukacinis užsiėmimas „Pasigamink bičių vaško žvakę“ Bagaslaviškio filiale

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale vyko smagus edukacinis užsiėmimas. Edukacijos dalyviai apsupti vasariškai kvepiančio bičių vaško ir medaus aromato gamino žvakeles. Dalyviai išbandė sausąją žvakių gaminimo techniką – iš bičių korių. Tai yra kur kas pranašesnė ir sveikesnė įprastų žvakių alternatyva. Jos pagamintos iš natūralaus bičių vaško, yra netoksiškos, be pridėtinių kvapų ar spalvų. Uždegus bičių vaško žvakę pasklis natūralus, malonus medaus ir žiedadulkių kvapas. 

Visą gruodžio mėnesį bibliotekoje bus eksponuojama „Bičių avilio gėrybės“ paroda. Maloniai kviečiame apsilankyti! 

Renginys „Tegul visi bus viena“, skirtas Juozapato metams paminėti

Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo.
Šventuoju nepatapsi, jei širdyje nedegs uolumo ugnis,
neklestės dorybė, nebus šventumo.

Minint Lietuvą ir Ukrainą siejančio šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktį, 2023-iuosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Šventojo Juozapato metais. Kas gi buvo daugeliui nežinomas ir retai minimas šventasis Juozapatas?
Apie tai papasakoti į Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Alionių filialą atvyko Klebonas Vidas Bernardas Sajeta, pagalbininkė Alma Budrytė ir vargonininkas Aurelijus Pampucha.

Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) yra kilęs iš Ukrainos, o savo kaip vienuolio ir dvasininko pašaukimą atrado ir subrandino Vilniuje. Jo asmenybė mums tampa ypač svarbiu tiltu, jungiančio
Lietuvą ir Ukrainą.

„Tegul visi bus viena“ – tai buvo viso šv. Juozapato gyvenimo šūkis, kuris aktualus visais laikais. Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Bazilijonų ordinas,
prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, tapo neatsiejama Vilniaus istorijos, kultūros, religinio gyvenimo dalis.

Šv. Juozapato gyvenimas ir likimas, kuriuo buvo bandoma sujungti keleto krikščioniškų pakraipų tikėjimus, bent jau dvasiniame gyvenime išvengti kivirčų, neapykantos ir priešpriešos, yra labai
reikšmingas ir šiandien, kai pasaulyje vyksta karai, konfliktai ir tautų susipriešinimas.

Šv. Juozapato gyvenimas mus moko ieškoti vienybės jungčių; bent jau tikėjimo šviesoje rasti bendrystės spindulių, apšviečiančių racionalėjantį protą.

Klebono Vido Bernardo Sajetos ir pagalbininkės Almos Budrytės pasakojimus apie šventąjį lydėjo įstabios vargoninko Aurelijaus Pampuchos sakralinės giesmės. Visus susirinkusius Klebonas palaimino ir suvienijo
bendrai maldai.

„Advento vainiko šviesa ir šiluma“ – Advento vainikų dirbtuvės Jauniūnų filiale

Gruodžio 1 d. bibliotekininkė Danutė Jaglinska pakvietė skaitytojas į edukacines dirbtuves, kuriose jos susipažino su Advento vainiko atsiradimo istorija ir papročiais bei pačios pynė adventinius vainikus.

Advento vainikų dirbtuves vedė aktyvi ir ilgametė bibliotekos skaitytoja Valerija Gotovtienė.

Nuo senų laikų Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas yra amžinumo ir vienybės ženklas. Kaip ir žiedas, taip ir vainikas yra ištikimybės ženklas. Dėl šios reikšmės Advento vainikas turi išlaikyti savo apskritimo formą ir netapti įprastomis džiovintų gėlių kompozicijomis. Vainikas yra ir karaliavimo bei pergalės ženklas. Jame naudojamos keturios žvakės simbolizuoja keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą.

Skaitytoja Valerija kartu su bibliotekos lankytojomis ėmėsi vainiko pynimo. Pastaraisiais metais žmonija stengiasi atsigręžti į natūralumą, ekologiją, tvarų vartojimą, sveiką gyvenseną bei aplinkos saugojimą. Vainiko pynimui panaudotos natūralios, gamtoje surinktos medžiagos: pušies, kadagio, tujos, eglės, kėnio šakelės, eglių ir pušų kankorėžiai, įvairios uogytės, medžių žievė ir sudžiovinti rožių žiedai.

Advento vainikų dirbtuvės susirinkusioms skaitytojoms padovanojo pačias geriausias emocijas, šventinę nuotaiką, ramybę ir bendrystę. Nupinti vainikai džiugino akis bei širdis. Šiuo Advento laikotarpiu jie papuoš namus, nešdami šviesą ir šilumą.

V.Jalo knygos „Žvėrių kirpykla“ garsinis skaitymas ir kūrybinės dirbtuvėlės

Šiandien pirmą kartą pas mus  lankėsi Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos priešmokyklinio ugdymo vaikai su mokytoja Vida Puziniene.

Mažuosius mūsų bičiulius pasitiko vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė. Artėjant gražioms šventėms, su vaikais pasirinkome skaityti debiutuojančios vaikų literatūros autorės ir iliustratorės Vaivos Jalo žaismingą, eiliuotą knygą „Žvėrių kirpykla“. Aptarėme kiekvieno knygos herojaus: lamos, ožkos, pelėdos, žirafos ir kitų šukuosenas. Vaikai pasakojo apie namie laikomus gyvūnėlius. Kad mažieji išbandytų kirpėjo darbą, pasiūlėme jiems patiems sukurti šukuoseną. Bibliotekos dailininkės Dalės Karolaitienės sukurti manekenai vaikams labai patiko. Vieni tik kirpo, kiti dailino ir rišo kasytes. Buvo daug svarstymų, mėginimų, bet galutiniai variantai tikrai džiugina. Kokie kūrybiški, sumanūs ir linksmi vaikai.

Gaila, liko labai mažai laiko žaidimams, knygučių vartymui ir šiaip pasibuvimui.

Lauksime visų vaikų su tėveliais mūsų bibliotekoje, kviečiame tapti vaikų erdvės skaitytojais.

Literatūrinė-muzikinė popietė „Žodžiai sielai – jungia kartas ir širdis“

Lapkričio 23 dieną Musninkų bendruomenės „Spindulys“ namuose vyko literatūrinė-muzikinė popietė „Žodžiai sielai – jungia kartas ir širdis“,  kurią organizavo Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos  Musninkų ir Vileikiškių filialų bibliotekininkės Janė Rolienė ir Aldona Sakavickienė.

Renginyje dalyvavo Musninkų seniūnijos literatai. Savo sukurtas eiles skaitė senjorė Elytė Lekavičienė, autorinėmis  dainomis ir poezijos posmais pasidalino jaunieji Musninkų kūrėjai: Greta Paulauskaitė ir Tadas Imbrasas, paprastomis ir nuoširdžiomis eilėmis visus sužavėjo Jurgina Černiak.

Popietėje svečiavosi Širvintų atviro jaunimo centro  mobilaus darbo su jaunimu atstovė Živilė Jankauskaitė-Turkmen su savanoriais iš Turkijos ir Musninkų miestelio  jaunimu. Svečiai iš Turkijos Kerem, Refik ir Hazar skaitė savo kūrybos eiles turkų kalba.

Muzikinius kūrinius atliko Širvintų meno mokyklos, Musninkų skyriaus pianino mokytoja Marina Tkačenko, smuiko mokytoja Virginija Biržinskienė ir Širvintų meno mokyklos  Musninkų skyriaus 3 klasės mokinė Viltė Inčiūraitė. Skambią dainą dovanojo Simona Jančaitytė.

Popietės vedančiosios: Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokytoja Audronė Janušauskienė ir Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytoja Sonata Žilinskienė.

Renginio metu galima buvo pasigrožėti tautodailininkės Nijolės Didžiokienės tapybos darbų paroda „Ruduo nutapė mano sielą“.