Piešinių paroda „Skruzdėlių ąžuolas“

    Gimsta ąžuolai, užauga, savo gražia lapija džiugina aplinkinius. Bet, kaip nebūtų graudu,  ir į medžio gyvenimą  ateina tyli senatvė  ir jis išeina iš šios žemės. Žinoma, ąžuolas kaip ir žmogus, palieka savo palikuonis šioje žemėje. Juk ąžuolai mūsų tautos pasididžiavimo simbolis.

    O Lapelių kaimo kaimynystėje augo šimtametis ąžuolas, vadinamas „Skruzdėlių ąžuolu“. Gal nuo Skruzdėlių kaimo pavadinimo jam ir duotas vardas. Paseno šis šimtametis ąžuolas, pasėjęs į žemę daug savo sėklų gilių.  Gamta motulė nepagailėjo šimtamečio ąžuolo. Užėjo vasaros audra, trenkė žaibas į šimtamečio kamieną, sulaužė stiprias šakas, išvertė iš kamieno ir padegė. Ąžuolas mirė. Ilgai jo grožį prisimindavo gyventojai. Lapelių bibliotekoje yra išlikusi šio ąžuolo fotografija.

    Laikui bėgant, pasėtos ąžuolo gilės sudygo. Viena gilė  nukrito tiesiai į ąžuolo kamieno vidurį, tūnojo laukė ir nusprendė, tęsti ąžuolo tėvo gyvenimą. Ąžuolas atgimė.

       Lapelių bendruomenė sutvarkė aplinką prie šio ąžuolo.

    Lapelių biblioteka pakvietė visus piešti Skruzdėlių ąžuolą. Ąžuolą piešė: Neda Černiauskaitė, Dovilė Šalkauskaitė, Nomeda ir Gabija Mažeikaitės, Orinta ir Lukas Arbočiai, Odeta Kanopkaitė, Dominykas Kancerevičius, Kristina Dulaitytė.

       Ši paroda yra skirta ąžuolo atminimui ir būsimam kraštiečių susitikimui.

        Kviečiame visus apsilankyti.

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

Knygos „Tremties vaikai“ pristatymas

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, į Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132  tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš jų žuvo.

Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.

Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Tą dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

Šiai dienai paminėti Igno Šeiniaus vardo viešojoje bibliotekoje vyko Stanislovo Abromavičiaus knygos „Tremties vaikai“ trečiosios knygos pristatymas. Svečiavosi knygos autorius, knygos herojė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Rasa Duobaitė – Bumbulienė. Vakaro svečius pristatė Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irena Vasiliauskienė.

Knygos pristatymo metu keitėsi senų nuotraukų skaidrės, kuriose atsispindėjo to skaudaus meto įvykiai, palietę nukentėjusius žmones.

„Nuo 1988 metų susidomėjau  tremties ir rezistencijos istorija. Pirmiausia pradėjau nuo savo krašto. Aprašiau iš savo krašto kilusio Didžiosios kovos apygardos vado Jono Misiūno – Žalio Velnio istoriją. Jo veikla prasidėjo Širvintų krašte, Musninkuose. 1995 metais jo istoriją ir veiklą sudėjau į pirmąją savo knygą „Žalio velnio takais“. 1988 metais, susikūrus Sąjūdžiui, aš susidomėjau šia tema ir pradėjau rinkti istorijas. Surinkau medžiagą apie Partizanų motinas. Aprašiau jų gyvenimus, vaikų žūtis. Tais pačiais metais suradau šeimas, kurios paaukojo savo vaikus šiai veiklai.  Tais metais buvo daug gyvų liudininkų, kurie galėjo daug ką papasakoti. Išleidus šią knygą, kilo mintis parašyti knygą apie ištremtus vaikus.“, – prisiminimais pasidalijo knygos autorius.

Skaudaus laikmečio paženklintų istorijų buvo iš tiesų daug, kurios surašytos į tris knygas. Bus išleista dar ir ketvirtoji knyga, nes dar yra ir kitų šeimų, kurių istorijos dar neužrašytos.

Knygos pristatymo metu veikė pagal visas tris knygas parengta paroda.

Liūdesio ir skausmo paženklintų žmonių likimai apie kuriuos yra sunku kalbėti ir prisiminti. Istorijos surašytos, tam kad jas prisimintume. Tam, kad žinotume, kokį siaubą kentė mūsų tautos žmonės. Istorijos niekada nepamirši, neištrinsi ir nepakeisi.

DSC_00244 DSC_00411

Ugnė Trumpickaitė

Popietė ,,Vasara su knyga‘‘

    Prasidėjus vasaros atostogoms, Musninkų miestelio biblioteka pakvietė vaikus į popietę ,,Vasara su knyga“. Bibliotekininkė supažindino mokinius su bibliotekos darbu, papasakojo  kaip skirstomos knygos, kokios yra literatūros šakos bei skyriai, paaiškino kaip išsirinkti vaikų amžiui tinkamą knygą. Bibliotekoje buvo atspausdintas privalomų perskaityti knygų sąrašas ir išdėliotos bibliotekoje esančios šios knygos.

    Vėliau moksleiviai iš skirtingų spalvų vokelių traukė ir minė mįsles, skaitė žymių žmonių mintis, patarles, priežodžius. Noriai atsakinėjo į viktorinos klausimus, kurie taip pat buvo susiję su knygomis, rašytojais, kūriniais.

    Popietės metu mokiniai dalinosi įspūdžiais apie savo perskaitytas knygas, įvardijo kurios patiko labiausiai ir kodėl. Visi priėjome išvados, kad jaunimui skaityti knygas dabartiniu metu nėra labai madinga, bet knygų skaitymas – pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas, nauda ir tobulėjimas.

    Renginio pabaigoje dalyviai užrašė savo linkėjimus bibliotekai ir, aišku, vasaros atostogų skaitymams pasiėmė po keletą knygų.

 

Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė

Išvyka į Kaišiadoris

Pilnas autobusas Širvintų Igno Šeiniaus  bibliotekos jaunųjų skaitytojų su tėveliais vykome į Kaišiadorių rajoną. Išvykoje taip pat dalyvavo literatūrinio protmūšio nugalėtojai –  Širvintų pradinės mokyklos 2b ir 3a klasių mokinių komandos su mokytojomis Lena Vaitkūniene ir Nijole Miliauskaite. Šiemet nusprendėme aplankyti Kaišiadorių viešąją biblioteką. Sugužėjome į renginių salę, kur mūsų jau laukė IT specialistai Evaldas Parauka  ir Tomas Steponavičius. Jie vaikams pravedė robotikos užsiėmimą, kuris vaikams labai patiko. Tokia įdomi veikla, lavinanti kūrybiškumą ir loginį mąstymą tinka visokio amžiaus vaikams. Visi  žiūrėjome filmuką apie Kaišiadorių viešąją biblioteką. Tėveliai, lydimi malonių bibliotekos darbuotojų: Zinos Motiekaitienės, Stasės Ladienės ir Ritos Jūrienės apžiūrėjo biblioteką.  Vaišinomės  kava, arbata, sultimis ir skaniaisiais kibinais. Tai buvo labai maloni staigmena 🙂

Apžvalginė ekskursija po Kaišiadoris ir visi patraukėme į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Žinoti savo tautos istoriją, šaknis yra kiekvieno mūsų pareiga.  Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, pakvietėme išvykos dalyvius prisiminti, pažinti ir suprasti, ką sukūrė mūsų proseneliai ir seneliai.  Vyresni vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Pradžios mokykla XXa.3-4 deš. Dailyraščio pamoka”. Net ir suaugusiems buvo sunku pagal to meto reikalavimus išsėdėti pamokoje. Mokytoja pasakojo, kokios taisyklės mokykloje galiojo, kokios bausmės buvo taikomos, kiek laiko  trukdavo mokslas ir dar daug įdomių, bet mums tolimų ir net nesuvokiamų dalykų. Parašius  dailyraštį , mokytoja  darbus  įvertino pažymiu.

Mažesnieji vaikai lipdė įvairius molinukus. Jie laiką leido edukaciniame užsiėmime „Puodynės, puodynėlės, molinukai”. Edukatorė  atsakė į dominančius klausimus.

 Išvykos pabaigai – laisvas laikas ir įvairios pramogos Rumšiškių muziejuje. Muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.). Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus mena XVIII–XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose, jame  yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų.

Visiems dalyviams po turiningos dienos – saldumynai nuovargiui apmalšinti  ir projekto rašikliai atminimui. Renginys organizuotas, vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti”. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Daugiau nuotraukų rasite apsilankę čia

Lolita Pliukštienė

Šventė „Vaikystės padangė“ vaikų gynimo dienai paminėti

    Birželio 1-ąją dieną Kernavėje vyko šventė, kuri skirta  Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjimui. Šventę organizavo Kernavės bibliotekininkė. Pasidžiaugti savo švente atvyko miestelio darželio vaikai su auklėtojomis ir Vileikiškių vaikų darželio auklėtiniai su vadove.

    Šventė prasidėjo nuo susipažinimo su biblioteka,  pasakojimo apie knygas ir apie tai,  kokia proga visi čia susirinko. Daugelis vaikų paminėjo, kad jie čia jau lankosi ir skaito knygeles. Po to vaikai  piešė  ant grindinio. Piešiniai buvo įvairūs: nuo gėlių, saulės, aštuonkojų iki debesėlių ir raidžių. Seniūnijos kiemą užpildė vaikų juokas ir krykštavimai. Vėliau šventės dalyviai, balionų pagalba, išsiuntė kitų miestelių ir šalių vaikams linkėjimus šventės proga. Linkėjimai buvo užrašyti ir užklijuoti ant balionų. Mažyliai kitiems vaikams linkėjo  mamų ir tėčių, saldainių ir taikos, kvepalų ir laimingos vaikystės. Vaikai nuoširdžiai mojavo į dangų kylantiems balionams, tačiau buvo ir tokių mažylių, kurie  su ašaromis akyse kvietė juos sugrįžti.

     Pasivaišinę vaikai su klegesiu atsisveikino ir palinkėjo bibliotekininkei gražios dienos ir daug gražių švenčių.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė  Stasė Greinienė