Paskaita
Kviečiame į renginį Lapelių bibliotekoje
Meninėje kompozicijoje – Adomo Mickevičiaus gyvenimo bei kūrybos atspindžiai
Kultūrininkas ir literatas Juozas Žitkauskas drauge su Vilniaus mokytojų namais tęsia projektą „Renginių ciklas „Jie su Vilnija suaugę”. Pagrindinis jo tikslas –pasakoti apie žymius kultūros ir meno žmones, gimusius, gyvenusius ar dirbusius Pietryčių Lietuvoje, supažindinti ir priminti jų kūrybą. Anksčiau (projektas vykdomas nuo 2012 m. ) šie renginiai vyko tik šio regiono gimnazijose ar kultūros įstaigose. Nuo šiol jų geografija išsiplėtė, idant per juos visuomenei būtų pristatomas ir pats regionas, jo istorijos sankloda, taip stengiantis bent kažkiek pakoreaguoti teigiama linkme vis dar egzistuojančius stereotipus.
Spalio 10 val. Širvintų rajono Lapelių bibliotekoje bus parodyta literatūrinė – muzikinė kompozicija„Tėvynė Lietuva – mielesnė už sveikatą”, skirta Adomo Mickevičiaus ir Vladislovo Sirokomlės kūrybai. Ją atliks aktorius, bardas Gediminas Storpirštis ir literatas Juozas Žitkauskas. Joje skambės poeto sonetai, ištraukos iš „Pono Tado” bei „Vėlinių”, o intarpuose G. Storpirštis atliks savo autorines dainas, sukurtas pagal V. Šekspyro ir lietuvių poetų eiles.
A.Mickevičius – vienas žymiausių romantizmo atstovų, bene iškiliausias LDK autorius, savo kūryboje viena meile sujungęs lietuvių ir lenkų tautas. Jo žymiausi kūriniai „Vėlinės”, „Ponas Tadas”, „Gražina” liudija mūsų istorijos didingumą, heroizmą, jie ištisais šimtmečiais mokė ir moko deramo patriotizmo ir pilietiškumo.
Be šios kompozicijos, projektui „Jie su Vilnija suaugę” yra sukurtos kompozicijos apie rašytoją ir diplomatą Igną Šeinių, poetę Oną Miciūtę, poetą, kunigą, vieną iš draudžiamosios spaudos platintojų Silvestrą Gimžauską, poetą Adomą Mickevičių, , tarpukario Vilniaus krašto lietuvybės puoselėtoją, žurnalistą ir prozininką Rapolą Mackonį ir kitus.
Kompozicijas rengia ir jas atlieka aktoriai, skaitovai J. Šalkauskas, Ferdinandas Jakšys, Gediminas Storpirštis, Birutė Mar, Aleksas Kazanavičius, Giedrius Arbačiauskas, Dalia Jankauskaitė, Artūras Varnas, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, vokalistai A. Liutkutė, R. Vilkevičius, birbyninkai Egidijus Ališauskas ir Kastytis Mikiška, dainų autorius ir atlikėjas Gytis Ambrazevičius, literatas J. Žitkauskas ir kt.
Projektą „Jie su Vilnija suaugę” iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.
Jono Kazimiero Burdulio knygos „Seimo portretai“ pristatymas
Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos ,,Seimo portretai“ pristatymas. Svečiavosi knygos autorius Jonas Kazimieras Burdulis ir leidyklos ,,Saulelė“ direktorė Eglė Mirončikienė.
Jonas Kazimieras Burdulis papasakojo, kaip gimė knyga, kodėl pasirinko tokią temą, kokie jausmai jį lydėjo rašant šią satyrinę knygą. Autorius pripažino, kad šiai knygai reikia atrasti ir savo skaitytoją. Ir prieš pateikiant savo kūrinį skaitytojui, kiekvienas autorius privalo susimąstyti, ko jis siekia. Knygoje autorius dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais, įžvalgomis. Pasakodamas nevengia pašmaikštauti, autoriaus veide vis šmėsteli šypsena.
Knyga „Seimo portretai“ sudaryta iš keturių skyrių: seimo portretai, seimo kronikos, iš pragaro virtuvės, pastabos paraštėse. Paskutiniame skyriuje autorius aprašo demagogikos mokslą, kuris nagrinėja efektyvių, tačiau visuotinės moralės normų atmestų metodų taikymą kelių asmenų ar asmenų grupių kovoje, siekiant iškovoti dominuojančios padėties ar kitokios naudos. Knygoje gausu „iškalbingų“ iliustracijų, kurias lydi ir šmaikštūs pavadinimai.
Autorių papildė ir mintimis apie knygą pasidalijo leidyklos „Saulelė“ direktorė Eglė Mirončikienė. Leidyklos direktorė atsakė į klausimą, kodėl verta perskaityti šią satyrinę knygą. Rėmėsi savo, kaip psichologės patirtimi, įžvalgomis ar mokslininkų įrodytais tyrimais, faktais.
Klausimų – atsakymų gausa įsuko į diskusijos verpetą. Nuomonių buvo įvairių, svečiai noriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Diskusijos metu autorius nestokojo humoro jausmo, nevengė pajuokauti.
Knygos pristatymui pasibaigus, autorius pasirašė bibliotekos svečių knygoje. Na, o visus, kurie norėtų perskaityti šią satyrinę knygą, kviečiame apsilankyti bibliotekoje.
Autoriui linkime sėkmės gvildenant tokias ne visai kasdieniškas temas, kurios aprašomos knygoje.
Ugnė Trumpickaitė
Kunigo R. Grigo knygos „Benamės svajos“ pristatymas
Lietingą rugsėjo popietę į Širvintų parapijos globos namus Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojos atnešė Tikėjimo, Tiesos, Laisvės šviesą – čia vyko kunigo Roberto Grigo knygos „Benamės svajos“ pristatymas. Būtent šios vertybės deklaruojamos autoriaus poezijos knygoje.
Robertas Grigas žinomas kaip pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, lietuvybės pogrindžio spaudoje skleidėjas. 1987 m. su bendraminčiais dalyvavo pirmajame viešame Molotovo-Ribentropo paktą pasmerkusiame mitinge, už tai patyrė sovietų slaptųjų tarnybų terorą. 1991 m. per sausio įvykius budėjo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, stiprino parlamento gynėjų dvasią. 1997–2013 m. dirbo Bažnyčios pagalbos vargstantiesiems bendrijos Lietuvos Caritas generaliniu direktoriumi.
Nuo 1975 m. rašo eilėraščius, parengė kelis rinkinius: „Iš dūžtančios Galeros“, „Kelias Lietuvon“, „Katakombų gėlės“ , „Marijos ašara“, išgyvenimus sovietų kariuomenėje aprašė knygoje „Rekrūto atsiminimai“.
Bendradarbiauja katalikų ir pasaulietinėje spaudoje. Į rinktinę „Benamės svajos“ sudėti geriausi eilėraščiai.
Širvintų kraštas Robertui Grigui jau pažįstamas. Nuo 1984 m. pabaigos jis gyveno Kiaukliuose pas kunigą Roką Puzoną. Gyvendamas Kiaukliuose, neakivaizdžiai mokėsi Pogrindžio kunigų seminarijoje Gargžduose. Apie studijas nežinojo net patys artimiausi žmonės. 1987 m. gruodžio 7 g. naktį mažoje Kaišiadorių klebonijoje, pagal Bažnyčios tvarką, dalyvaujant dviem kunigams liudininkams – kunigui Jonui Zubrui ir kunigui Rokui Puzonui – priėmė Kunigystės sakramentą.
1988 metais rugsėjo mėnesį, per Šilinių atlaidus Kiaukliuose, vyskupas Vincentas Sladkevičius nustebino ir kunigą, ir jo tėvus, ir parapiją, pasakydamas apie kunigystę viešai. 1989 m. iš Kiauklių kunigas Robertas perkeltas į Labanoro parapiją.
Renginio metu knygos autorius gražiu žodžiu minėjo širvintiškių kadaise jam parodytą aukštaitišką gerumą, palaikymą, drąsą – Lietuvos Sąjūdžio atsiradimo metu tos savybės buvo labai svarbios. Kunigas Robertas skaitė ir net išdainavo savo eilėraščius, pasakojo jų sukūrimo istorijas. Eilėraščiai gražiai persipynė su smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekamais muzikos kūriniais.
Lijana Žiedelytė – tarptautinės kvalifikacijos diplomuota muzikos atlikėja, artistė bei muzikos terapeutė. Kaip solistė ir kaip partnerė kartu su įvairių sričių menininkais dalyvauja kamerinėse ir teatralizuotose programose. Menininkė dažnai dalyvauja oficialiuose valstybiniuose renginiuose, minėjimuose, vykstančiuose šalies ir užsienio kultūrinėse bei sakralinėse erdvėse. Ją galime išgirsti filharmonijose, muziejuose bei dvarų menėse. Lijanos Žiedelytės atliekama muzika skamba ir arenose, švietimo bei ugdymo, gydymo ir socialinės globos įstaigose.
R.Grigo eilėraščių rinktinėje „Benamės svajos“ – eilės apie tėvynę, žmogaus beteisę padėtį sovietų lageriuose, apie siekį išgyventi ir išlikti žmogumi. Rinktinėje – per 200 eilėraščių. Pirmasis rinktinėje publikuojamas eilėraštis „Tremtinio vizija“, parašytas 1978 m. lapkritį, paskutinis – 1989 m. vasarį parašytas „Ženklai“.
Specialiai parengtame „Paaiškinimų“ skyrelyje autorius rašo: „Skaitytojau, Jūsų atversto lyrikos pluošto pavadinimas nėra vien tik poetinė metafora. Jis išreiškia tą skaudžią tiesą, kad švenčiausios mūsų tautos svajos – Tiesa, Nepriklausomybė, Laisvė, Žmogaus teisės – Lietuvoje iki šiol tebėra benamės. Jeigu šis rinkinys prisidės, kad jų namais taptų bent vieno žmogaus siela – autoriaus tikslas bus pasiektas“.
Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.
Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja
Susitikome sušilti prie žodžio
Rugsėjo 15 d. popietę į Kiauklių biblioteką rinkosi knygos mylėtojai, bibliotekos lankytojai, bičiuliai, kraštiečiai. Tądien bibliotekoje mūsų krašto poetė Veronika Masiukienė kiaukliečiams pristatė savo antrąją poezijos knygą „Aš pakeleivis“. Knygoje sudėti poetės prisiminimai apie vaikystę, piemenavimą, apie drobių balinimą, apie pokario metus, jaunystę, apie praeitį ir dabartį.
Veronika Masiukienė : „Rašyti pradėjau tuomet, kai atsirado laisvo laiko, kai užaugo vaikai ir anūkai. Tai mano laisvalaikio užsiėmimas. Plunksnos imuosi tada, kai ramuma užlieja širdį, kai mintys užplūsta. Tuomet ir sėdu rašyti. Talentą kurti paveldėjau iš savo senelio (mamos tėčio) Stasio Vaskelos, kilusio iš Sudokių kaimo. Mano senelis buvo labai kūrybingas, šviesus žmogus. Jo pavyzdys įkvėpė mane rašyti, aplankiusias mintis išlieti popieriaus lape.
Jei mano eilės kažką sujaudina, suvirpina ar sugraudina, jei priverčia nusišypsoti ne tik lūpomis, bet ir širdimi – tai man didžiausias ir mieliausias įvertinimas“.
Jausmingos poezijos ir nuoširdžių prisiminimų knygą „Aš pakeleivis“ Veronika Masiukienė padovanojo savo gimtojo krašto – Kiauklių kaimo – bibliotekai.
Jausmingos eilės, prisiminimai ir apmąstymai, šilti žvilgsniai, kvapni žolelių arbata – taip nuoširdu ir miela.
Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė
