Virtualus susitikimas su rašytoju  Vytautu V. Landsbergiu

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo virtualų susitikimą su  poetu, publicistu, teatro ir kino režisieriumi,  rašytoju Vytautu V. Landsbergiu.  Jis parašė knygas vaikams „Rudnosiuko istorijos” „Arklio Dominyko meilė“, „Pelytė Zita“, „Berniukas ir žuvėdros“ ir t.t.

V .V.Landsbergis režisavo filmus „Jono Meko anatologija“, „Tėvas“, „Koncertas“, „Iš niekur, į niekur“, „Trispalvis”  ir kt. Iš viso režisavo virš 20 filmų.

Nuo 2005 m. V. V. Landsbergis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nuo 1980 m. jis rašo eilėraščius, vėliau ėmė kurti Vytės Nemunėlio personažo Rudnosiuko istorijas ir kitas pasakas vaikams bei suaugusiems.

Nuo 1980 m. pasirašinėja su raide V tarp vardo ir pavardės, kad nebūtų painiojamas su tėvu V. Landsbergiu. Nuo 1999 m. jis rašo straipsnius ir esė į įvairius interneto portalus.

Parašė virš 25 knygų vaikams. Į švedų kalbą išversta V. V. Landsbergio knyga „Arklio Dominyko meilė“, į latvių kalbą – „Tinginių pasakos“.

Pagal jo kūrinius „Rudnosiuko istorijos“, „Obuolių pasakos“, „Angelų pasakos”, „Briedis Eugenijus“, „Gediminas ir keturi seneliai“ Lietuvos teatruose buvo pastatyta keletas spektaklių. V. V. Landsbergis parašė libretus operoms: Rasos Zurbaitės-Dikčienės operai „Naktis“ ir operai pagal savo knygą „Arklio Dominyko meilė“.

Vytautas V. Landsbergis kuria dainas ir jas pats jas atlieka, pritardamas gitara, išleido savo dainų garso įrašų plokšteles: „Kaimiečių mantros“, „Žiauriai gražūs romansai“, „Aš visai nežinau kodėl“ ir kitas, įgarsino pasaką „Arklio Dominyko meilė“.

Vytautas V. Landsbergio pasakų knygos yra išrinktos geriausiomis metų knygomis vaikams: „Rudnosiuko istorijos“– 1993 m., „Arklio Dominyko meilė“ – 2004 m., „Arklio Dominyko brangakmenis“ – 2011 m.  Jis apdovanotas J. Aisčio literatūrine premija už eilėraščių knygą „Debesys panašūs į žmones“ (2008 m.). Lietuvos autorių teisų gynimo asociacijos agentūros duomenimis, V. V. Landsbergio knygos tarp skaitomiausių lietuvių rašytojų pagal populiarumą pelnė 5-ąją vietą (2015 m.), tarp vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjų – 4-ąją vietą (2018 m.).

Susitikimai pandemijos metu perkeliami į virtualią erdvę, todėl ir šis susitikimas gruodžio 4 d. buvo vykdomas virtualioje erdvėje.

Susitikimo metu rašytojas pristatė knygą „Žalčių karalienė“. Tai pasaka, atpasakota pagal lietuvių liaudies pasaką „Eglė, žalčių karalienė“. Ši gerai žinoma pasaka V. V. Landsbergio apysakoje „Žalčių karalienė“ iš mito perkeliama į realų istorinį laikmetį, į partizaninių kovų laikotarpį,  priverčia naujai pažvelgti į epo modernizavimo galimybes, atrandant universalias šios žinomiausios lietuviškos pasakos sąsajas su dramatiška XX amžiaus Lietuvos pokario istorija. 

„Žalčių karalienė“– tai pajūrio moksleivės, literatės Eglės, dienoraštis, pradėtas rašyti, kai jai buvo septyniolika. Dienoraštis fiksuoja įvykius nuo 1945-ųjų metų pavasario (netikėtos pažinties su partizanų vadu Žilvinu) iki pat žūties 1956-aisiais, jai su keturiais vaikais grįžus iš Gotlando salos į Lietuvą aplankyti savo artimųjų. 

Šioje knygoje naudojamos citatos iš partizanų vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščių, remiamasi gausia partizaniška lektūra (dokumentais, laiškais, pasakojimais). 

 Parašyta dienoraščio forma, o žinomiausios pasakos motyvas perkeltas į konkretų laikotarpį, kada vyko partizaninė kova. Skaudžiai skamba Žilvino laiške parašyti žodžiai: „Žinai, Egluže, kas visgi čia, Lietuvoje, skaudžiausia ir sudėtingiausia – tai ne su priešais kovoti, o su saviškiais“. 

Rašytojas įtaigiai pasakojo apie knygos kūrimo istoriją, apie tai, kokia skaudi partizanų tema, kokia prasminga jų kova Lietuvos išlikimui, jos Nepriklausomybei.

Pasidalijo mintimis apie numatomą naująjį filmą, atsakė į gimnazistų užduotus klausimus. Virtualiame susitikime dalyvavo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos 2B ir 3 klasių mokiniai.

Dėkojame už gražų bendradarbiavimą Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai, lietuvių kalbos mokytojai Editai Rutkauskienei, 2B ir 3 klasių mokiniams.

Susitikimai vyko Igno Šeiniaus viešajai bibliotekai vykdant projektą „Interaktyvi pažintis su knygos kūrėjais“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija.

Dalia Taparauskienė, Širvintų viešosios Igno Šeiniaus bibliotekos projektų vadovė

 

 

 

Įrašas paskelbtas temoje Širvintos, vaiku sk. Išsisaugokite pastovią nuorodą.