Be kategorijos

Spalio 7 d. Gelvonų gimnazijoje vyko susitikimas su vaikų knygų iliustratore Inga Dagile. Renginyje dalyvavo 1-4 ir 5-8 klasių mokiniai su mokytojomis.

Renginyje „Kaip gimsta knyga?“ mokiniai susipažino su knygų iliustratore, grafikos dizainere Inga Dagile. Grafikos dizainerė yra iliustravusi 8 knygas: „Svajonių kalnas“, „Drambliai ėjo į svečius“, „Keturios paslaptys, kaip pažinti raides ir natas“, „Raidžių namučiai“, „Istorijos skanėstai“, „Mano tėtis rašo knygą“, „Akmenėlis“, „Kas kaip miega“. Ji aprodė savo darbo kambarį, supažindino su darbo įrankiais. Mokiniai „apsilankė“ spaustuvėje „Kopa“, kur pamatė, kaip iš tikrųjų gimsta knyga, kokia didelė yra spaustuvė ir kiek joje įvairiausių mašinų, atliekančių skirtingus darbus. Iš tiesų, palyginus su prieš šimtmečius naudota Johano Gutenbergo leidyba, šis knygos gimimas atrodo toks trumpas ir paprastas, tačiau taip yra tik žiūrint iš šalies.  Dabar darbus atlieka ne vienas žmogus. Taigi knygos kelias iki knygyno ar leidyklos yra ilgas. Mažiausiai 15 žmonių prisideda prie vaikiškos knygos išleidimo. Svarbi būna kiekviena detalė. Knyga iki išleidimo būna kruopščiai patikrinama, pataisoma, redaguojama. Ir kai visi darbai iki galo padaryti – knyga išvysta dienos šviesą.

Iliustratorė supažindino su grafikos dizainerio profesija, kuri prakalbina knygą ne tik iliustracijomis, bet ir kompozicijomis, spalvomis, šriftais.

Susitikime Inga Dagilė pristatė savo naujausią iliustruotą knygą „Akmenėlis“. Ji papasakojo, kaip kuria eskizus, kas ją įkvepia, kodėl patinka kurti. Susitikimo pabaigoje dailininkė atsakė į mokinių klausimus, palinkėjo būti drąsiais ir išbandyti įvairias veiklas.

Dėkojame už gražų bendradarbiavimą Gelvonų gimnazijos direktorei Sondrai Bartulienei ir mokyklos pedagogėms.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kūrybinės pajautos patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Autorės nuotraukos

Spalio 5 d. Kultūros centro parodų salėje vyko literatūrinė – muzikinė kompozicija „Vaižgantas – Taikusis provokatorius“. J. Tumo – Vaižganto tekstų ištraukas skaitė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius Daumantas Ciunis, muzikinius intarpus atliko birbynininkas,  tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas, orkestrų dirigentas Egidijus Ališauskas. Apie literatūros klasiko publicistikos sąsajas su šiandiena kalbėjo Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, literatūrologė Ilona Čižauskaitė.

Juozas Tumas-Vaižgantas  (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas.

Grožinę kūrybą spausdino nuo 1897. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde. 1896–1915 parašė keletą kūrinių ciklų. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890. Literatūros kritikos ir literatūros istorijos veikaluose (1924–25 buvo išleista jo lietuvių literatūros paskaitų serijos 11 leidinių) pateikta daug vertingos biografinės ir bibliografinės medžiagos apie rašytojus (A. Baranauską, L. Ivinskį, V. Kudirką, Maironį ir kitus). Iš gausios publicistikos reikšmingiausi beletrizuoti kelionių įspūdžiai (Aplink Baltiją 1919). J. Tumas-Vaižgantas buvo tolerantiškas kunigas, gebėdavo įžvelgti kaimo ar miesto pažangą, ja džiaugėsi ir skatino lietuvius tobulėti, dirbti Tėvynės labui.

Vaižgantas – pažintas ir nepažintas… Literatūros klasikas, kurio kūrybą žino beveik kiekvienas… Tačiau Vaižgantas buvo įžvalgus savo laiko kritikas, negailestingas ydoms (drauge ir sau), žvelgiantis per stikliuko viršų ir stebintis aplinką. Vakaro programa buvo persmelkta ironijos, kandaus požiūrio į gyvenimą, priartina anuometinę Lietuvą prie nūdienos, provokuoja ir mus išlikti pastabius bei nepasiduodančius.

Po literatūros klasiko Juozo Tumo – Vaižganto mirties praėjo beveik šimtmetis, bet jo publicistika aktuali ir šiandien.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Bibliotekos erdvė kultūriniam pažinimui, saviraiškai ir kūrybai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Autorės nuotraukos

Širvintų I.Šeiniaus viešosios bibliotekos projekto jaunimui „Kūrybos ir saviraiškos keliu“  renginys „Pagauk mintį“ vyko Musninkų A.Petrulio gimnazijoje. Renginį vedė Vilniaus kamerinio teatro aktorius, humoristas, profesionalus renginių vedėjas Zigmantas Baranauskas. Gausiai susirinkusiems vyresnių klasių moksleiviams aktorius pirmiausia pristatė save. Pasakojo apie savo gana vingiuotą kelią iki aktoriaus profesijos. Labai skatino jaunimą  nesustoti, siekti tikslų, nebijoti nusivylimų, būti savimi. Vėliau sekė trumpas apšilimas –trenažas. Dalyviai gavo užduotis atlikti trumpus pratimus, susijusius su vaidyba, improvizacija. Po arbatos pertraukėlės septynios komandos gavo užduotį sukurtį treilerių reklamą. Temos buvo visiems gal ir primirštos, bet tikrai  žinomos: Kempiniukas,  Haris Poteris, Liūtas karalius ir kitos. Gimnazistai pasitelkę vaizduotę ir humorą, puikiai atskleidė jiems tekusių temų esmę. Tris geriausius pasirodymus išrinko gimnazijos mokytojos: Asta Jurkevičienė, Snieguolė Urbonavičienė, Rasuolė  Chmieliauskienė, Daiva Lučiūnienė. Visi atsipalaidavo, parodė savo sugebėjimus. O pasirinkusieji žiūrovų vaidmenį, galbūt ir pasigailėjo nepabandę.  Visos komandos buvo apdovanotos I.Šeiniaus bibliotekos paruoštais prizais. Gaila, kad renginio laikas buvo ribotas.  Aktoriui dėkojo gimnazijos atstovai ir I. Šeiniaus viešosios bibliotekos renginio organizatoriai, įteikdami Širvintų r.savivaldybės dovanėlę. Dėkojame gimnazijos atstovams už bendradarbiavimą ir geranoriškumą.    

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Tai sceninis kūrinys, jungiantis performanso meną, elektroninę muziką ir klasikinę poeziją. Šiame performanse nėra nuoseklios dramaturgijos. Kiekvienas eilėraštis – tai tarsi atskiras pasirodymas, drąsiai, neįprastai ir nestereotipiškai interpretuojantis klasikinius poezijos kūrinius.

Dalyvių registracija renginio metu.

Projekto tikslas yra skatinti jaunus žmones priimti iššūkį ir dalyvauti įtraukiančiuose, aktyviuose, skatinančiuose mąstyti ir veikti bibliotekos renginiuose.

Pajausti, išgyventi, prisiliesti prie XIII a. autentikos pabandėme Vikingų kaime su Gelvonų gimnazijos aštuntokais (mokytoja Daiva Taučiuvienė). Vyko „gyvas” renginys “Karaliaus Mindaugo laikų Lietuva”. Patyriminis muziejus po atviru dangumi –  pati geriausia vieta patirti daug įvairiausių įspūdžių.

Apie XIII amžiuje Lietuvoje vykusias puotas rašytinių ar ikonografinių šaltinių nėra išlikę, tačiau archeologiniai ir kiti tyrimai atskleidžia kokie produktai naudoti maisto gaminimui, kokiuose induose jie buvo patiekiami. Kiekvienas renginio dalyvis gavo užduotis: kurstyti ugnį, pririnkti žolelių arbatai, užmaišyti tešlą blyneliams, paruošti kepimui bandeles, pagardinimui paruošti česnakinį sviestą, paskrudinti grūdus ir kanapių sėklas. Ir dar daug įvairių darbelių. Ar galėtume sumalti  akmeninėmis girnomis miltus? Įsitikinome, kad tikrai ne kiekvienas. Visi patiekalai buvo labai skanūs ir greitai dingo nuo stalo. Moksleiviai turėjo galimybę tiesiog išbandyti tuos gaminimo būdus, kurie buvo senovėje.

Tolesnę veiklą perėmęs edukatorius Mindaugas Korsakas pasakojo apie mūšių svarbą ir karių gyvenimą protėvių žemėje. Jis akcentavo lietuvių karių drąsą, nes jie ryžosi pakelti ginklus ir sutriuškinti galingus ordino riterius Saulės mūšio metu. Kokia buvo karių apranga, ginklai, kurie iš jų geriausi? Renginio dalyviai galėjo ne tik klausyti įdomaus pasakojimo, bet ir liesti, pajusti, kovoti. Kam ietys, kirviai, kalavijai, skydai, kokia paskirtis? Kaip buvo apsiginklavęs kryžiuotis, kodėl mums reikėjo būti vieningiems, kodėl laimėdavo lietuviai?

Judita ir Mindaugas Korsakai dovanojo patyrimo džiaugsmą. Mes su jais tikimės,  kad dalyvavę renginyje paaugliai prisimins ir visai kitaip žiūrės į istoriją, nes edukatoriams pavyko ja sudominti.

Rugsėjo mėnesį dar kviesime į du projekto renginius.

Poezijos performansas ,,Nerkis iš kailio” – unikalus, formas laužantis teatrinis sceninis renginys, jungiantis performanso meną, elektroninę gyvą muziką ir klasikinę poeziją, kvies jaunimą iš naujo atrasti poeziją.

 Muzikos performansas „Afrikos būgnai“ – renginys su vokaline perkusija. Afrikietiškų būgnų Djembe ritmai – tai energetinis užtaisas, potenciali erdvė saviraiškai ir improvizacijai – čia bus mokoma atkartoti sugrotas frazes, žaidžiami žaidimai su perkusinėmis lazdomis, visi bendrai kurs melodiją.

Spalio mėn. vyks Dokumentikos performansas. Renginio metu telefonu užfiksuotiems kasdienybės momentams parašomas scenarijus ir bus  kuriami trumpi video dienoraščio etiudai.

Literatūrinis performansas „Pagauk mintį“. Renginio dalyviai pasiskirstys į komandas. Joms bus skirtos užduotys, įtraukiančios į momentinę vaidybinę improvizaciją viena ar kita tema.

Kūrybiškumą sunku apibrėžti, bet su juo susidūrę lengvai jį atpažįstame. Skatinti, ugdyti kūrybinį mąstymą, atskleisti savo gebėjimus dalyviai turės galimybę dalyvaudami renginiuose.

 Projektą „Kūrybos ir saviraiškos keliu“  finansuoja Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Igno Šeiniaus viešoji biblioteka kviečia jaunimą dalyvauti novatoriškuose kultūros ir meno renginiuose – performansuose. Jie bus organizuojami, vykdant projektą „Kultūros ir saviraiškos keliu“, kurį dalinai finansuoja Kultūros taryba. Dalyviai turės galimybę dalyvauti 5 unikaliuose, skirtinguose intelektualiuose renginiuose. Performansus ves: nOrmalus teatras , VšĮ „Vikingų kaimas”, aktorius Zigmas Baranauskas, perkusininkas Martynas Sučyla, dokumentinio kino režisierė Emilija Petkūnaitė. Renginiai vyks Širvintų rajono švietimo įstaigose, viešojoje bibliotekoje, Ukmergės „Ryto“ specialiojoje mokykloje. Kultūros taryba projekto įgyvendinimui skyrė 2840 E.

Kviečiame pasiklausyti antros ištraukos iš tremtį išgyvenusio dailininko Emanuelio Katiliaus knygos „Laiškai, parašyti naktį“ (išleido „Gimtasis žodis“).

1947 m. vasarą Emanuelis pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą. Tačiau po trejų su puse metų, 1951 m. kovo mėnesį, buvo suimtas, įkalintas ir nuteistas už pabėgimą trejiems metams lagerio, o paskui grąžintas į tremties vietą „na viečno“ – amžinai. Sužinojęs, kad tiems, kas užsiverbuoja dirbti į Tolimuosius Rytus, žadama po trejų metų nuimti trėmimą, Emanuelis 1954 m. užsiverbavo į šachtininkų miestą Raičichinską, kuriame klimato ir gyvenimo sąlygos itin atšiaurios ir kenksmingos sveikatai. Į Lietuvą dailininkui E. Katiliui buvo leista grįžti tik 1958 m.

Spauskite ant nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=_Rv4kjfgvHo

Projekto autorė Rasa Bačiulienė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris Širvintų rajono sav. Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.