Kraštiečio Stasio Miliuko knygos pristatymas
Kovo 30 d. Viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečio Stasio Miliuko knygos ,,Giminės ir ne tik“ pristatymas. Kraštietį į knygos pristatymo renginį atlydėjo žmona Zita. Renginio metu svečiui ir susirinkusiesiems dainas dovanojo Širvintų kultūros centro Družų filialo vokalinis ansamblis ,,Svaja“ (vadovė Audronė Burakovienė). Renginį moderavo Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.
Kraštietis Stasys Miliukas yra gimęs Paspėrių kaime (Jauniūnų seniūnija), baigė Musninkų vidurinę mokyklą ir, įstojęs į Vilniaus valstybinį universitetą, įgijo cheminės technologijos inžinieriaus specialybę.
,,Išėjęs į pensiją pastebėjau, kad turiu daugiau laisvo laiko ir nutariau grįžti prie darbo. Apimdamas šimtą dvidešimt aštuonerių metų laikotarpį, sudariau ,,Genealoginį medį“, į kurį įpyniau senelių Dambrauskų, Miliukų ir jų įpėdinių šeimų šimtą šešis žmones. ,,Genealoginis medis“ apima laikotarpį nuo tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt septintųjų metų iki šių dienų. Darant ,,Genealoginio medžio“ analizę atsirado ir vietovės, kuriose gyveno, lankėsi ar kitaip buvo susiję knygos herojai, todėl išsamiau aprašiau ir pačias vietoves“, – pasakojo knygos autorius.
Knyga sudaryta iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje aprašomi miestai, miesteliai ir vietovės, kuriose išaugo, sulapojo ,,Genealoginis medis“, antrojoje dalyje autorius rašo apie Dambrauskų – Miliukų šeimas ir jų atžalas bei kitus prisiminimus, įvykius. Knygoje „Giminės ir ne tik“ kraštietis aprašė šimtą šešiasdešimt dvi vietoves, iš jų aštuoniasdešimt dvi užsienio ir dvylika Širvintų krašto.
Kraštiečio Stasio Miliuko knygą drąsiai galime vadinti kraštotyrine, kadangi knygoje aprašytos ne tik Širvintų krašto vietovės, bet ir žymūs kraštiečiai ir jų veiklos. Knygos autorius rašė apie buvusius Kernavės klebonus: Zenoną Baužį (jo patriotinę veiklą), Nikodemą Švogžlį – Milžiną (jo kaip rašytojo, publicisto, kraštotyrininko veiklą) taip pat apie profesorių Aleksą Luchtaną (apie jo atliktus Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio archeologinių tyrinėjimų rezultatus) ir kitus žinomus kraštiečius.
„Gailiuosi, kad nerašiau dienoraščio, kuris būtų buvęs pagalbininku rašant knygą. Būčiau parašęs daug daugiau“ ,- kalbėjo kraštietis. Dalindamasis prisiminimais, ponas Stasys Miliukas nestokojo ir humoro jausmo, prisimindamas šmaikščius nutikimus mokykloje ir gyvenime. Mokyklos prisiminimais pasidalino ir su renginyje dalyvavusiu buvusiu klasės draugu Leonu Vaicekausku.
Renginio metu kraštietis atsakinėjo į susirinkusiųjų užduotus klausimus, bendravo su renginio dalyviais.
Kraštietį Stasį Miliuką sveikino ir baigiamąjį žodį sakė laikinai Širvintų Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė.
Knygos autorius dovanojo gražų laiką renginio dalyviams ir pasirašė Viešosios bibliotekos Svečių knygoje.
Ipolito Užkurnio skulptūros darbų ekspozicija – dovana kraštiečiams
Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų. Jis taip pat ir poetas, pasakorius. Gimė Ipolitas Užkurnys 1926 metais Pyplių kaime, Širvintų rajone. Medžio drožyba domėjosi visą laiką, o nuo 1965 m. laisvalaikiu ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Anot Zitos Žemaitytės, šiuo laikotarpiu jose būdavo eksponuojamos „nedidelės (25-40 cm aukščio) piemenukų, kaimo mergaičių, artojų skulptūrėlės. Naujų proporcijų formos pulsavo paties meistro karštu temperamentu, tryško neapibrėžta jėga“ .1965-1972 m. meistras dažniausiai kurdavo skulptūras, figūrų kompozicijas parodoms. Vėlesniais metais jo kūrybinė veikla išsiplėtė, dažniau buvo dirbama prie monumentaliųjų skulptūrų. Užkurnio kūriniai (medžio skulptūra) buvo eksponuojami beveik visose respublikinėse, sąjunginėse dailės parodose, taip pat Anglijoje, Belgijoje, Graikijoje, Indijoje, Jugoslavijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, buv. VDR. Iš viso dalyvauta daugiau kaip 90 parodų. Surengta 14 personalinių parodų. Sukūrė apie 1 500 skulptūros kūrinių. Daugumą skulptūros kūrinių menininkas yra suregistravęs kataloge, kurį vėliau tęsė jo žmona Auksė Aurelė Užkurnienė. Daug I. Užkurnio kūrinių yra įsigiję Lietuvos Respublikos ir užsienio muziejai. Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus saugo virš 40 lietuvių literatūros klasikų ir jų kūrinių personažų skulptūrų.
Liepos 6 d. įvyko Ipolito Užkurnio skulptūros darbų ekspozicijos atidarymas. 2015 m. Širvintų krašto šviesuolio, menininko, medžio drožėjų meistro Ipolito Užkurnio žmona Auksė Aurelė Užkurnienė perdavė savo vyro palikimą – kūrinių kolekciją Širvintų krašto žmonėms.
Renginyje dalyvavo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, viešnia – Ipolito Užkurnio žmona Aurelė Auksė Užkurnienė, Širvintų rajono tarybos nariai, garbūs svečiai.
Tą dieną skambėjo Ipolito Užkurnio eilės, jo atminimas pagerbtas tylos minute.
Padėkos žodžius Auksei Užkurnienei tarė merė Živilė Pinskuvienė. Vertinga skulptūros darbų ekspozicija kvietė pirmuosius parodos lankytojus.
Renginio metu smuku griežė Širvintų Kultūros centro Kernavės filialo vadovė Kristina Stankevičienė ir Norbetas Badalovas, armonika grojo Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas Kazys Petreikis, gitara grojo Brigita Samušytė. Skaitovai – Elzė Grigonytė, Aivaras Jurkevičius, Gintautas Jurkevičius, Irena Jurkėnienė.
Ipolito Užkurnio vaikystės svajonė, būti menininku, išsipildė, jo darbai džiugins ne vieną kraštietį.
Viešosios bibliotekos informacija
Poezijos pavasaris 2015
Saulėtą gegužės 30 dieną Širvintose sužydėjo Poezijos pavasaris. Savo smuiko melodija pasiklausyti poezijos pakvietė Meno mokyklos mokytoja metodininkė Loreta Ardzevičiūtė.
Viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva pasveikino visus susirinkusius su gražia pavasario švente ir supažindino su festivalio dalyviais.
Svečiavosi šių metų Poezijos pavasario laureatas poetas Vladas Braziūnas, poetė Vitalija Bogutaitė, bardas Kazimieras Jakutis (Pagulbis), kino ir teatro aktorius Vytautas Rumšas. Sveikinimo žodį tarė laikinai mero pareigas einanti tarybos narė Živilė Pinskuvienė.
Pirmasis jausmingai Justino Marcinkevičiaus ir Vinco Mykolaičio-Putino eiles skaitė aktorius Vytautas Rumšas. Kiti svečiai dalinosi savo kūryba. Laureatas Vladas Braziūnas šmaikščiai skaitydamas savo eiles kvietė visus nusišypsoti. Vitalijos Bogutaitės poezija apgaubė nuoširdumu ir šiluma. Kazimieras Jakutis (Pagulbis) sujaudino iki širdies gelmių dainuodamas savo kūrybą. Visi paskendo jaukumo pripildytoje poezijoje. Laikas nejučia ištirpo klausantis muzikos ir poezijos dermės.
Svečiai kvietė sušilti poezijos skleidžiamuose spinduliuose. Norėjosi ragauti tą gaivų, ore tvyrantį kūrybos skonį. Mažais lašeliais eilės krito į širdis, ten pasilikdamos. Neužmirštama popietė ilgam išliks atmintyje. Poezijos paukštė vėl sugrįš kitais metais, suburdama draugėn poezijos mylėtojus.
Laikinai mero pareigas einanti tarybos narė Živilė Pinskuvienė įteikė padėkas už pagalbą prisidedant prie renginio – Meno mokyklos mokytojai metodininkei Loretai Ardzevičiūtei ir Poezijos pavasario koordinatorei Janinai Rutkauskienei.
Renginiui pasibaigus, dalyviams buvo įteiktos gėlės ir Poezijos pavasario simboliai – molinės paukštės.
Viską vainikavo nuoširdus dalyvių bendravimas, aidėjo juokas, netilo balsų klegesys. Viešosios bibliotekos Svečių knygoje dalyviai paliko savo linkėjimus. Bibliotekai buvo padovanoti Poezijos pavasario leidiniai.
Mainų lentyna
Knygos nuolat lydi mūsų gyvenimą. Nuo pirmųjų mūsų gyvenimo dienų esame supažindinami su knyga. Iš pradžių tik klausomės sekamų pasakų, istorijų, o augdami – išmokstame ne tik vartyti mėgstamas knygutes, bet ir skaityti.
Nė nesusimąstome, kad iš tiesų esame apsupti knygų: darželyje, mokykloje, universitete. Namuose ne vienas iš mūsų turime savo biblioteką, gausybę knygų, net ir labai seniai įsigytų, perimtų iš senelių ar netgi prosenelių.
Galbūt norisi atnaujinti savo namų biblioteką, o pabodusias knygas neturite kam perleisti, – tuomet puiki išeitis naudotis Viešosios bibliotekos „Mainų lentyna“.
Patogiai įsitaisiusi Viešosios bibliotekos foje, Jūsų laukia lentyna, skirta knygų mainams. Lentynoje galite palikti nebeskaitomas knygas, kad jos atrastų naujus šeimininkus. O gal ir patys surasite norimą knygą? – ilgai ieškotą, o gal tokią, kuri sugrąžins į prisiminimus.
Neišmeskite knygų – jos mūsų gyvenime taip reikalingos, perleiskite jas kitiems. Knygos visada mus lydės ir bus šalia.