Kviečiame ūkininkus į tiesioginę transliaciją
Velykos – gražiausia pavasario šventė
Senovės lietuviams Velykos buvo didžioji pavasario šventė – gamtos prabudimo metas. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Nuo seno žinoma, kad viskas, kas yra pradėta ant Velykų stalo, turi gilią prasmę, simbolizuoja ne tik gamtos prabudimą, ateinantį pavasarį, bet ir pilnatvę, gausą, geresnį gyvenimą.
Družų bibliotekos skaitytojai papuošė biblioteką ryškiomis pavasario spalvomis, sukurdami linksmą medelį, kuris labai atgaivina biblioteką. Darbštuoliai, mėgstantys kūrybiškus darbus, parengė velykinių karpinių parodėlę.
Belaukiant šv. Velykų bibliotekoje parengta paroda skirta Velykų tradicijoms. Kad Velykos būtų gražios ir įsimintinos, penktadienį surengta popietė „Velykų margumas”.
Joje dalyvavusieji dekupažo technika margino kiaušinius spalvingais paveikslėliais, tad margučiai gavosi pavasariškai linksmi ir ryškūs.
Dėkoju dalyvavusiems ir kviečiu pasigrožėti jų išties kūrybiškais darbais.
Družų filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Valkauskienė
Renginys „Pasitikime paukščius giesmininkus“
Kovo 29 dieną Kernavės biblioteka ir vaikų darželis sujungė jėgas bendram renginiui – paukščių giesmininkų sutikimo šventei. Nuo pat ryto darželyje buvo sujudimas. Kernavės bibliotekininkė vaikams papasakojo apie mūsų krašte gyvenančius ir perinčius paukščius. Iš atsineštų knygų vaikai sužinojo, kurie paukščiai išskrenda žiemoti į šiltus kraštus. Todėl šventė ir skirta paukščių sutikimui. Sugrįžtantiems giesmininkams buvo pagaminta inkilėlių.
Visą savaitę prieš šventę vaikai, padedami auklėtojos Reginos, piešė ant inkilėlių pražydusias gėles, žalius medžių lapelius, širdutes ir, žinoma, skaisčią saulutę. Po visų skaitymų susiruošėme į lauką iškelti inkilėlių. Vaikų balsai pasklido po darželio teritoriją. Ir dar ginčytinas klausimas kas labiau girdėjosi: ar vaikų čiauškėjimas, ar paukščių giesmininkų balsai? Šauniai praleidę laiką gamtoje, mažieji paukščių šaukliai sugužėjo į vidų. Dalindamiesi įspūdžiais nusprendėme, kad paukščiukais ir žiemą reikės pasirūpinti.
Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė
Stalo žaidimų vakaras šeimoms
Kovo 27 dieną Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko nuotaikingas renginys.
Stalo žaidimai – viena iš paprasčiausių ir patogiausių priemonių ugdant vaikus. Jie skatina tiek emocinį, tiek socialinį, tiek pažintinį vystymąsi ir yra puiki alternatyva judriems žaidimams, nes tinka mažose erdvėse. Taikant stalo žaidimus, nereikia galvoti taisyklių – jos jau yra.
Žinomi mūsų krašto žmonės, stalo žaidimų kūrėjai, „Vikingų kaimo“ edukatoriai Judita ir Mindaugas Korsakai dovanojo bibliotekos lankytojams įdomų, įsimintiną stalo žaidimų vakarą. Renginyje dalyvavę vaikai ir tėveliai žaidė įdomius stalo žaidimus. Vakaro metu buvo įvairiausių komandų variantų: mamų su vaikais, vaikų, mamų komandų. Mažesnieji žaidė „Tier auf Tier“, „Obst- garten“, mamos „užsikabino“ už „Dixit“, „Barabaška“. Pažaidusi vieną žaidimą, komanda skubėjo išbandyti kitą. O rinktis tikrai buvo iš ko: ,,Los Mampfos'', „Kuh – Co“, „Die Maulwurf company“, „abalone“ ir kiti. Judita pasakojo, kad jie turi didelę stalo žaidimų kolekciją. Rengdami tokius renginius, jie lavina dalyvių akademinius (skaičiavimas, raidžių, spalvų pažinimas), taip pat gyvenimiškus įgūdžius (kantrybė, vaizduotė, komunikabilumas, bendradarbiavimas).
Bernardas Šo rašė: „Mes nenustojame žaisti senatvėje, mes tiesiog senstame, nustoję
žaisti“.
Vakaras buvo nepaprastai įdomus, jaukus, smagus ir kupinas gerų emocijų.
Dėkojame Juditai ir Mindaugui Korsakams už ilgalaikį nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą.
Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė
Mano Velykų margutis
Artėja pati gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos, kurių pagrindinis simbolis margutis.
Musninkų miestelio bibliotekininkė surengė popietę – edukacinę pamokėlę ,,Mano Velykų margutis”. Ją pravesti, pamokyti įvairių kiaušinių marginimo ypatumų, pasikvietė Vileikiškių kultūros namų darbuotoją Janiną Jankauskienę. Edukacinėje popietėje dalyvavo net 25 Musninkų vaikų dienos centro vaikai. Ir iš tiesų, net kurie iš pradžių buvo nusiteikę skeptiškai, po kelių bandymų su užsidegimu įsitraukė į kiaušinių marginimo procesą.
Mokiniams Janina priminė kaip kiaušinius dažydavo seniau ir kokie yra nauji marginimo būdai, pasakojo kaip natūraliai galima nudažyti kiaušinius naudojant įvairius augalus, daržoves ar uogas. Vaikai mokėsi kiaušinius marginti net keliais būdais: vašku, nagu laku, šilku ir paprasčiausiomis popierinėmis servetėlėmis. Kelios valandos prabėgo nepastebimai. Mokiniai patyrė daug gerų emocijų ir didelį džiaugsmą, kai pamatė savo rankų darbo rezultatus.
Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė
Popietė, skirta partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui, Kiauklių filiale
Kovo 23 d. Kiauklių filiale vyko prisiminimų popietė, skirta partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Partizanų pulkininkas ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataras, LLKS pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė „Žiburio“gimnaziją Lazdijuose, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940 – 1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. Tokį apsisprendimą lėmė daugelis veiksnių – kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, jau veikiančių partizanų platinami atsišaukimai, pagaliau tėvų įskiepyta Tėvynės meilė ir troškimas gyventi nepriklausomoje valstybėje.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas partizaniniame fronte išbuvo beveik dvylika metų. 1945 m. spalio 7 d. Nedzingės bažnyčioje slapta vedė Birutę Mažeikaitę. Juos sutuokė šios bažnyčios kunigas, partizanų ryšininkas Zigmas Neciunskas-Elytė. Žmona Birutė kartu su vyru dalyvavo partizaninėje veikloje. Nuo 1952 m. A. Ramanauskas slapstėsi su šeima, žmona Birute ir dukrele Aukse. Tuo metu parašė atsiminimų knygą „Daugel krito sūnų …“
1956 m. spalio 12 d. su žmona Birute buvo išduoti, suimti Kaune ir iš karto išvežti į LTSR KGB kameras. A. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje jam įvykdyta mirties bausmė. Palaidojimo vieta nežinoma.
Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo nuteista kalėti 8 m.. Mirė 1996 m. kovo 19 d. Kaune. Palaidota Romainių kapinėse.
Aptarėme A. Ramanausko – Vanago knygą „Daugel krito sūnų …“. Širdies virpulį keliantys partizanų, kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę žygiai ir kovos, kančios ir išgyvenimai, netektys ir skausmas, artimųjų praradimas, begalinė meilė Tėvynei paliko neišdildomą įspūdį.
Tokia buvo laisvės kaina. Branginkime Tėvynės istorinę atmintį ir amžinąsias vertybes.
Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė
