Širvintos

Parodos „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei’ 2024“ atidarymas

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Širvintų meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybinių darbų parodos „Augame Lietuvai, kuriame Tėvynei 2024“ atidarymas.
Širvintų meno mokyklos dailės skyriaus mokiniams pasiruošti padėjo mokytoja ekspertė Aldona Ragelskienė, mokytojos Ramunė Virbickaitė, Jelena Labanauskienė ir mokytojas metodininkas Alvydas Urbietis.
Parodą atidarė Širvintų meno mokyklos muzikos skyriaus jaunosios smuikininkės su mokytoja Loreta Ardzevičiūte.
Sveikinimo žodį sakė Širvintų meno mokyklos direktorė Daiva Vinciūnienė. Ji džiaugėsi meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybiniais darbais, paroda, tapusia tradicija.
Šios nuostabios parodos kūrėjams ir susirinkusiems muzikinius sveikinimus dovanojo Meno mokyklos muzikos skyriaus mokiniai: Ieva Vyšniauskaitė (mokytojas Martynas Vaičekauskas) ir Adomas Daugėla (mokytojas Žilvinas Kumpys). Gražiu ir jautriu pasakojimu parodą visiems pristatė dailės mokytoja Ramunė Virbickaite.
Parodos pavadinime „Augame Lietuvai, kuriame Tėvynei 2024“ yra tokie prasmingi žodžiai, į kuriuos telpa begalinė meilė, pasididžiavimas savo tautos istorija, praeitimi, dabartimi. Mokiniai šiuos prasmingus žodžius ištransliuoja per kūrybą, spalvas, popieriaus lape išreikštas emocijas. Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė sveikino jaunuosius kūrėjus bei dėkojo už ilgametį bendradarbiavimą.
Maloniai kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti mokinių kūrybiniais darbais. Paroda veiks iki kovo 29 dienos.

Evos Tombak knygos „Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senatvę“ pristatymas

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko susitikimas su rašytoja, jogos bei emocinio rašymo mokytoja Eva Tombak ir knygos „Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senatvę“ pristatymas. Viešnią pasitiko ir susirinkusiemas pristatė skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.
Remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, knygoje „Popietės laikas.Mitai ir tiesa apie senatvę“ rašytoja E. Tombak gvildena sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, mentalinės sveikatos, kartų santykių, finansinio stabilumo, jaunystės kulto temas. Knygos pagrindinis taikinys – senėjimo diskriminacija, požiūris, kurį, anot autorės, atėjo laikas keisti, nes jau labai netrukus, 2050-aisiais, kas šeštas pasaulio gyventojas bus 65+ amžiaus. „Ar tuomet ir toliau sakysime, kad pasaulyje nėra vietos senukams?“ – susitikimo metu klausė Eva Tombak.
Šia knyga E. Tombak siekia įkvėpti suvokti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas ir įsimenantis. „Ir kad pabaigos, nežinau, gera tai ar liūdna žinia, neįmanoma suvaidinti. Užkopsime į pabaigą ar jos link nusirisime, priklauso nuo to, kokie esame. Ties finišu nėra kada filosofuoti, ar atitinkame standartą“, – teigia autorė.

Metų knygos rinkimai 2023

Prasidėjo „Metų knygos rinkimai 2023“. Kviečiame balsuoti.
Akcija „Metų knygos rinkimai 2023“ kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas iš ekspertų pasiūlytų knygų penketukų šiose kategorijose: vaikų; paauglių (išrinktas trejetukas); knygų suaugusiesiems (išrinktas trejetukas); poezijos; publicistikos ir dokumentikos. Konkursui atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki 2024 m. balandžio 23 d. interneto svetainėje https://skaitymometai.lnb.lt/ , portale https://www.lrt.lt/projektai/metu-knygos-rinkimai , elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai ir LRT KLASIKOS komisijos išrinktas laimėtojas bus apdovanoti gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Kūrybinis užsiėmimas „Gimtųjų žodžių apkabintas“

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtas kūrybinis užsiėmimas  „Gimtųjų žodžių apkabintas“ . Kalba – savita kiekvienos tautos ypatybė, mąstymo išraiška. Štai kodėl šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą, ja perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Svečiuose lankėsi Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos priešmokyklinukai su mokytoja Vida Puziniene.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė papasakojo vaikams apie Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, apie gimtosios kalbos svarbą kiekvieno mūsų gyvenime. Vaikams ji parodė ir papasakojo apie pirmąją lietuvių kalba išspausdintą Martyno Mažvydo knygą „Katekizmas“ bei Lietuvių kalbos žodyną. Vaikai skaitė ir minė mįsles, mėgino greitai ir taisyklingai pasakyti greitakalbes.

Vėliau vaikai noriai įsitraukė į kūrybinį procesą ir kūrė spalvingus knygų skirtukus. Pasibaigus kūrybiniam užsiėmimui priešmokyklinukai laiką leido vaikų erdvėje, kurioje žaidė stalo ir kitus žaidimus, vartė knygas, bendravo.

Užsiėmimas „Gimtosios kalbos delne“

UNESCO nutarimu Tarptautinė gimtosios kalbos diena švenčiama nuo 2000-ųjų metų. Kadangi kalbos yra laikomos kultūriniu paveldu, jos turi būti saugomos, puoselėjamos ir palaikomos. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje  vyko užsiėmimas „Gimtosios kalbos delne“, skirtas šiai dienai paminėti. Jame dalyvavo Širvintų lopšelio – darželio „Boružėlė“ „Žiogelių“ grupės priešmokyklinukai su mokytoja Danguole Šaipūniene ir padėjėja Aušra Stundiene.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė papasakojo vaikams apie Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, apie gimtosios kalbos svarbą kiekvieno mūsų gyvenime. Vaikams ji parodė ir papasakojo apie pirmąją lietuvių kalba išspausdintą Martyno Mažvydo knygą „Katekizmas“ bei Lietuvių kalbos žodyną. Vaikai skaitė ir minė mįsles, mėgino greitai ir taisyklingai pasakyti greitakalbes.

Vėliau mūsų mažieji bičiuliai noriai įsitraukė į kūrybinį užsiėmimą. Susitikimas buvo prasmingas ir naudingas.

Mūsų kalba gyva, kol gerbiame ir puoselėjame ją. Mes linkime vaikams branginti, saugoti, mylėti gimtąją kalbą, nes kalba ne tik mūsų, bet ir visos tautos turtas.

Gina Viliūnė: „Kas gali būti geriau nei atsidurti bendraminčių draugijoje?“

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, jau antrus metus vykdydama projektą „Metai su knyga“ (įtraukusį tradicinį, daugelio puikiai žinomą ir mėgstamą vasaros skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“), pristato vieną iš šio projekto ambasadorių – nuoseklią Vilniaus istorijos tyrinėtoją, prozininkę, daugelio istorinių romanų autorę Giną Viliūnę, už vieną naujausių savo kūrinių „Išgelbėti mešką“ – drauge su dailininku Simonu Kvintu sukurtą pasakojimą vaikams apie nuotykius Renesanso Vilniuje, – neseniai pelniusią Vilniaus klubo premiją.

Tikriausiai visoje Lietuvoje gausu aistringų šios rašytojos romanų gerbėjų, kurie jau nuo pavasario vidurio galės atvykti į artimiausią biblioteką susitikti su šia talentinga kūrėja. Tokių susitikimų su G. Viliūne bei kitais dviem projekto „Metai su knyga“ ambasadoriais vaikų rašytoju Virgiu Šidlausku bei aktoriumi, slemeriu Juozu Ališausku visoje Lietuvoje įvyks net trisdešimt šeši! Be to, G. Viliūnė, kaip ir kiti du projekto ambasadoriai, rekomenduos perskaityti knygas pavasario, vasaros, rudens ir žiemos sezonams, kurias aptars kiekvieno susitikimo metu. Pavasario sezono rekomendacijos jau netrukus pasirodys socialinių tinklų FB ir IG „Vasara su knyga“ paskyrose.

Šiame pokalbyje G. Viliūnė patikino, kad Vilniaus temos neįmanoma išsemti, atskleidė, su kuriuo kitu Lietuvos miestu ją sieja ypatingas ryšys, papasakojo apie nepaprastą naujausio romano „Apolonija“ gimimą bei užsiminė apie kitas temas, kuriomis norės pasikalbėti su skaitytojais projekto „Metai su knyga“ susitikimų metu.

Gina, Jūsų pirmoji knyga, istorinis trileris „Karūna be karaliaus“, pasirodė 2012 metais. Nuo tada jau yra išleista trylika Jūsų sukurtų knygų. Bene kasmet pasirodo bent po vieną, o kai kuriais metais – ir po kelias Jūsų knygas. Dirbate rašytoja visu etatu? Kaip Jums pavyksta taip produktyviai kurti?

Gina Viliūnė. Tiesa, jau kurį laiką dirbu rašytoja visu etatu. Knygų skaičius ir mane pačią stebina, bet sustoti nepavyksta. Vos atidavus leidyklai rankraštį, tuoj pat sėdu prie kitos knygos. Vienos istorijos pasirašo lengvai ir greitai, kitoms reikia daugiau laiko. Jei užstringu – darau pertrauką, rašau kitą knygą, paskui grįžtu, žvelgiu naujomis akimis. Mano galvoje nuolat gyvena vienos ar kelių knygų personažai, o naujų sumanymų irgi netrūksta, tad norisi greičiau paleisti vienus ir įgyvendinti naujus. Vidutiniškai vienai knygai reikia metų, tik vaikiškos knygelės atsiranda kiek greičiau.

Vilniaus pedagoginiame universitete studijavote etiką ir psichologiją. Šios studijos tikriausiai labai padeda Jums kuriant įtikinamus personažų paveikslus, jų santykius?

Etikos studijos išmokė ramiau ir racionaliau žvelgti į pasaulį, o psichologija parodė, kokie skirtingi ir tuo pačiu panašūs yra žmonės. Be abejonės, viskas, ką studijavau, mokiausi, veikiau, formavo mane, o tuo pačiu ir mano personažus. Tikiuosi, kad šviesi mano patirtis atsispindi ir parašytose knygose.

Kuo svajojote tapti vaikystėje ir ar šiandien galite tarti, kad rašytojos veikla yra Jūsų vaikystės svajonių išsipildymas? Jeigu rašytumėte laišką sau į vaikystę, ką sau norėtumėte pasakyti, ką patarti, dėl ko perspėti?

Kai buvau maža, lankiau raiškiojo skaitymo būrelį, eidavome į svečius pas rašytojus – lankėmės pas Martyną Vainilaitį, kitus. Man tada jie atrodė tarsi pusdieviai, net nedrįsau svajoti tokia tapti. Mokyklos baigimas sutapo su Nepriklausomybės pradžia, tad svajonės vėl susipainiojo, reikėjo susivokti naujoje realybėje. Jei rašyčiau sau laišką į vaikystę, patarčiau svajoti drąsiai ir tikėti, kad viskas, kam lemta, išsipildys.

Sprendžiant iš Jūsų ankstesnės – gidės – profesijos, mėgstate ir mokate bendrauti su žmonėmis. Tačiau rašant istorinius romanus daug laiko tenka praleisti bibliotekose, rankraštynuose, archyvuose. Ar šis atsiskyrėliškas darbas tuomet nevargina Jūsų, nesikerta su Jūsų komunikabiliąja puse?

Visada buvau pusiau ektravertė, pusiau introvertė. Mėgstu bendrauti, bet paskui reikia tylos ir vienatvės pusiausvyrai atstatyti. Dabar turbūt daugiau laiko praleidžiu vienumoje, užtat labai džiaugiuosi galimybe pabendrauti su skaitytojais ar kolegomis, keliauju po bibliotekas. Kol kas mano komunikabilioji ir atsiskyrėliškoji pusės neblogai sutaria.

Vilnius ir jo istorija – vienas iš pagrindinių Jūsų įkvėpimo šaltinių. Vilniaus jubiliejui dedikuota pernai pasirodžiusi Jūsų drauge su dailininku Simonu Kvintu sukurta knyga vaikams „Išgelbėti mešką. Nuotykiai renesanso Vilniuje“. Ar Vilnius yra neišsemiamas ir neišsenkantis siužetais, ar vis dėlto norisi ieškoti įkvėpimo ir kitur?

Šiaip aš sakau, kad kai ką nors myli, nereikia progos dovanoti dovanas, gali tai daryti nuolatos. Beveik visos mano knygos yra dovanos mylimam Vilniui. Dar vaikystėje jis mane užbūrė ir kerai nesisklaido iki šiol. Vilnius yra neišsemiamas, tačiau kartais norisi pasižvalgyti ir svetur. Būna, kad į kitus miestus ar šalis nuveda istorinių asmenybių likimai, kartais pačiai norisi labiau pasigilinti į kito miesto istoriją, palyginti ją su Vilniaus. Štai Adas romane „Spąstai pirklio žudikui“ keliavo į Kauną, Klaipėdą. Man pačiai buvo labai įdomu atrasti šiuos miestus, kokie jie buvo XVI amžiuje.

Ar, be Vilniaus, yra kitas Lietuvos ar užsienio miestas, su kuriuo Jus sieja ypatingas ryšys?

Ypatingas ryšys mane sieja su Kėdainiais. Tai mano senelių, vaikystės vasarų miestas. Kol kas mano knygose Kėdainių nėra, galbūt kada nors atsiras. Džiaugiuosi, kad turtinga Kėdainių istorija įkvėpė kitus rašytojus, pavyzdžiui, Romo Treinio romaną „Dziedas“.

Rašydama Vilniaus detektyvų ciklą „Budelio mokinio bylos“ (romanus „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, „Spąstai pirklio žudikui“. „Mirtinas arkebuzos šūvis“) bei kitus savo istorinius romanus gaivinate ir tęsiate geriausias lietuvių istorinio nuotykinio romano tradicijas. Atrodo, kad jau tobulai esate įvaldžiusi šį žanrą. Ar jaučiate, kad kaip rašytoja vis dar išsitenkate jame?

Istorinis nuotykinis romanas – mano mėgstamiausias žanras. Manau, kad dar padirbėsiu šia linkme. Romanų ciklą „Budelio mokinio bylos“ rašyti buvo labai smagu. Kita kryptis – sekti istorinės asmenybės pėdomis. Rašiau apie Sofiją Tyzenhauzaitę, Apoloniją Sierakauskienę. O kiek įdomių, išskirtinių asmenybių dar turime! Tokio romano didžiausias privalumas – pažinti, mokytis, augti kartu su savo herojumi. Galbūt vėliau pasuksiu dar kokia nauja kryptimi, tačiau tvirtai žinau, kad ji bus susijusi su istorija.

Ar sekate lietuvių istorinio romano raidą – ar skaitote kitų šį žanrą plėtojančių šiuolaikinių autorių (pavyzdžiui, Kristinos Sabaliauskaitės, Andriaus Tapino, Sonatos Dirsytės) kūrinius?

Stengiuosi perskaityti visus Lietuvos istoriją liečiančius romanus ar pjeses. Deja, jų nėra taip daug, kaip norėtųsi. Be Jūsų išvardintų autorių galėčiau paminėti Edmundą Malūką, Arvydą Juozaitį, Renatą Šerelytę, Roką Fliką, Iloną Skujaitę, Regimantą Dimą, Marių Marcinkevičių. Gal ne visus dabar prisiminiau, gal reiktų šia tema padiskutuoti projekto „Metai su knyga“ renginiuose? Esu tikra, kad bibliotekų skaitytojai tokių autorių išvardintų kur kas daugiau.

Kokius lietuvių ir užsienio autorius ar jų kūrinius galėtumėte įvardyti kaip savo mėgstamiausius, padariusius jums didžiausią įtaką?

Vienas iš mylimiausių ir didžiausią įtaką padariusių lietuvių rašytojų – Ričardas Gavelis. Jo ir Jurgos Ivanauskaitės knygos į mano rankas pateko tuo metu, kai labiausiai reikėjo susivokti, nepasimesti besikeičiančiame, kūliais besiverčiančiame pasaulyje. „Vilniaus džiazą“ kažkada mokėjau kone mintinai. Tai kaip pirmoji meilė, kurią prisimeni visą gyvenimą. Rašytojai, kuriuos myliu, iš kurių mokausi: Umberto Eco, Mika Waltari, Boris Akunin, Philippa Gregory, Carlos Ruiz Zafon, Joanne Harris, Iain Pears. Neseniai atradau estų klasiką Jaan Kross, jo romanai apie XVI a. Taliną tiesiog puikūs.

Jūsų kūrinius įkvepia ne tik pati istorija, bet ir dabartiniai įvykiai, atskleidžiantys tą istoriją – tikriausiai galima teigti, kad sukurti naujausią romaną „Apolonija“ apie Zigmantą Sierakauską ir jo žmoną Apoloniją Dalevskytę paskatino prieš keletą metų Gedimino kalne rasti 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai bei Zigmanto ir Apolonijos jungtuvių žiedas?

Iš tiesų rašyti apie tai pradėjau dar prieš šį atradimą. Tik vis nepavykdavo rasti tinkamos formos. Bandžiau daugybę variantų. Paskui susipažinau su istorike, profesore Tamara Bairašauskaite, kuri rengė spaudai išverstus Apolonijos prisiminimus, pagelbėjo patarimais. Ir galiausiai – sukilėlių palaikų atradimo istorija, tyrimai, knygos, išleistos šia tema. Visa tai laikau dangaus dovanomis. O kai 2019 m. buvo laidojami sukilėlių palaikai, jaučiausi taip, lyg žiūrėčiau į procesiją Apolonijos akimis. Buvo graudu ir džiugu tuo pat metu. Šios patirtys pasufleravo knygos formą ir štai – ji pagaliau išėjo. Tai buvo ilgiausiai ir sunkiausiai rašyta mano knyga, bet nerašyti jos tiesiog negalėjau.

Kaip Jums atrodo, ar iš istorijos galima pasimokyti? Kaip reaguojate į dabar pasaulyje vykstančius įvykius?

Didžiausias atradimas rašant apie istoriją – kad ir kaip patraukliai atrodytų vienas ar kitas istorinis laikmetis, pats geriausias laikas gyventi yra dabar. Stebėdama šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykius, neretai pagalvoju, kad panašiai jau yra buvę, ir ne kartą. Tad imu abejoti, ar žmonija geba mokytis iš istorijos. Panašu, kad „lipti ant to paties grėblio“ yra tiesiog būdinga žmonėms, nieko čia nepadarysi. Reflektuoti nūdienos aktualijas – ne mano sritis. Seku įvykius, išgyvenu dėl karo baisumų, neteisingumo, kasdienybe tapusio nerimo. Todėl rašymas man – tai galimybė pabėgti į kitą laiką, kitą erdvę, kur saugu, kur pati galiu kurti taisykles. Žinoma, karų ir neteisybių būta visais laikais, skirtumas tik tas, kad mes žinome, kaip tie įvykiai baigėsi.

2019 m. pasirodė Jūsų pirmoji knyga vaikams „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“, vėliau – dar kelios knygos mažiesiems skaitytojams „Kur dingo gandras Grantas?“ ir „Išgelbėti mešką“. Jūsų dukros jau užaugusios. Ką jums reiškia rašyti vaikams?

Knygos vaikams suteikia džiaugsmo bendrauti su mažaisiais skaitytojais. Esu kviečiama į mokyklas ir bibliotekas, susitinku su pradinukais ir džiaugiuosi vaikų sumanumu, smalsumu, geranoriškumu. Tai suteikia vilties. Visos knygos vaikams atsirado, nes galvoje gimė istorija ir tiesiog reikėjo ją užrašyti. O istorijos gimė susipažinus su ypatingais žmonėmis: Arūnu Grušu, Vytautu Jusiu. Vis sakau sau, kad neberašysiu vaikiškų knygų, bent jau tol, kol vėl nepasibels kokia nors istorija.

Ko tikitės iš projekto „Metai su knyga“?

Projektas „Metai su knyga“ – tai bendravimas su skaitytojais, naujos pažintys, mieli pašnekovai. Projektą vykdo ir jame dalyvauja žmonės, mylintys knygas, tad jau savaime bendraminčiai. O kas gali būti geriau nei atsidurti bendraminčių draugijoje?

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija

„Metai su knyga 2“ suartins net ir labiausiai nutolusias bendruomenes

Sakoma: kas mėgsta skaityti, tas niekuomet nesijaučia vienišas. Šiemet tuo ir vėl galės įsitikinti visi, kas domėsis Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos (AVBA) projekto „Metai su knyga 2“ naujienomis. Pernai startavęs projektas papildė daugeliui puikiai žinomą kasmetį skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“, suburdamas dar gausesnę knygos mylėtojų auditoriją.

Ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą

Ne veltui sakoma: ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą. Gerus įpročius taip pat verta ugdytis ištisus metus. Todėl vasaros iššūkiui Lietuvos bibliotekos ruošiasi jau nuo pat metų pradžios. Sumanytas kaip AVBA, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos ir LR kultūros ministerijos rengiamos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ plėtinys, projektas „Metai su knyga“ tampa vasarinio skaitymo iššūkio įžanga ir katalizatoriumi, o vasaros iššūkiui pasibaigus – gražiu jo apibendrinimu. Tikriausiai ir dėl „Metų su knyga“ įtakos pernykštis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ vėl pasiekė rekordą: per tris vasaros mėnesius akcijos dalyviai perskaitė net 150 000 knygų.

2023 m. sėkmingai įvykęs apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų sumanymas „Metai su knyga“, išsikėlęs šūkį „Skaityti gera!“, parodė, kiek daug gali nuoširdi knygos rekomendacija ir šiltas pokalbis apie tai, kas perskaityta. Skaitymo ambasadorės, nuostabios kūrėjos Sigutė Ach, Ilona Ežerinytė ir Jurga Šeduikytė bei skaitymo edukatoriai Virgis Šidlauskas, Rebeka Una ir Emilija Latėnaitė visos Lietuvos bibliotekose surengė iš viso 56 susitikimus su mažais, didesniais ir suaugusiais skaitytojais, kurie kalbėjosi ne tik apie skaitymą, bet apie viską, kas rūpėjo, drauge dainavo, piešė, diskutavo bei kūrė Skaitymo manifestą. Gyvuose susitikimuose suburta beveik 2 000 dalyvių, o socialiniuose tinkluose (FB ir IG „Vasara su knyga“ paskyroje) projekto „Metų su knyga“ įrašais pasiekta net pusė milijono žmonių.

Kaip teigia viena iš projekto „Metai su knyga“ koordinatorių, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Toma Gergelienė, „Skaitymo skatinimą suprantu plačiai, kaip bendrojo raštingumo ugdymą. Tai nėra tiesiog rekomenduojamo knygų sąrašo pateikimas, bibliotekininko patarimas ar bandymas priverstinai įbrukti knygą. Skatiname atrasti įvairią literatūrą, susipažinti su rašytojais, įdomiais žmonėmis, kurie gali įkvėpti visapusiškai, gal ir ne vien skaityti“.

Skaitymo ambasadoriai Virgis Šidlauskas, Juozas Ališauskas ir Gina Viliūnė telks ir stiprins bendruomenes

Šiemet į smalsių skaitytojų draugišką būrį kvies trys žinomi ir mėgstami kūrėjai: vaikų skaitymo ambasadorius rašytojas, muzikantas Virgis Šidlauskas, paauglių skaitymo ambasadorius aktorius, slemeris Juozas Ališauskas ir suaugusiųjų skaitymo ambasadorė prozininkė, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė. Pavasario, vasaros, rudens ir žiemos sezonams jie rekomenduos įdomiausių knygų, kurias kvies skaityti drauge.

Jei aprašyčiau save kaip personažą, jis būtų šiek tiek pakvaišęs. Bet gerąja prasme. Smalsus, nebijantis iššūkių, besistebintis pasauliu. Nesvarbu, ar knygoje būčiau padaužiškai pasišiaušęs, ar pametęs plaukus – visada pakliūčiau į keisčiausius nuotykius. Tikriausiai visur su savimi tampyčiausi pieštuką, piešimo popierių ir gitarą, kad progai pasitaikius galėčiau trinktelėti smagų rokenrolą.“ – taip prisistato mažųjų skaitytojų itin mėgstamas ir laukiamas V. Šidlauskas. O aktorius, dirbantis ir mokytoju, slemo žanrą įvaldęs J. Ališauskas paauglius kviečia į atvirą pokalbį: „Literatūra parodė man, kad viskas gali būti kitaip, todėl šio projekto metu noriu pasidalinti savo patirtimi ir išklausyti jus. Man įdomu, ar bėgant metams niekas nepasikeitė, ir vis dar sakoma „skaityk, nes reikia“. Ne tik rašytoja, bet ir profesionali Vilniaus gidė G. Viliūnė žada kvapą gniaužiančių pasivaikščiojimų knygų puslapiais.

Ambasadoriai surengs 36 susitikimus visoje Lietuvoje. Veiklos ypač orientuotos į nutolusius regionus ir įvairaus amžiaus bei socialinės padėties auditorijas. Susitikimuose ambasadoriai su bendruomenėmis ne tik aptars iš anksto rekomenduotas knygas, bet ir aiškinsis, kokias knygas rekomenduotų patys skaitytojai. Metų pabaigoje bus paskelbtas ypatingasis Lietuvos skaitytojų rekomenduojamų knygų sąrašas.

Balandžio pradžioje paaiškės, kuriose Lietuvos bibliotekose šiemet įvyks susitikimai. O pirmosios, pavasario sezono, knygų rekomendacijos pasirodys jau kovo pradžioje.

Su knyga – visus metus

Be skaitymo ambasadorių siūlomų veiklų, šiemet taip pat bus kuriamos tinklalaidės – iš viso dvylika turiningų pokalbių su išskirtinėmis asmenybėmis, iškiliais įvairių profesijų atstovais, kurie dalinsis savo gyvenimiškomis ir skaitymo patirtimis, atskleis kiekvienas savo profesijos subtilybes, taip pat atsakys į klausimus, kuriuos visi norintieji jiems galės iš anksto užduoti socialiniuose tinkluose. Tarp šių į skaitymą ranka nenumojančių profesionalų – bibliotekininkė Greta Kėvelaitienė, politologas Linas Kojala, gamtininkas, TV laidų vedėjas Marius Čepulis, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas, mokytojas Karolis Klimas ir kiti. Tinklalaidės bus laisvai pasiekiamos internetu.

Kaip ir pernai, socialinių tinklų FB ir IG „Vasara su knyga“ paskyroje visus metus vyks įdomūs ir intriguojantys konkursai, kuriuose dalyvaujant bus galima laimėti puikių prizų. Projekto draugų sąrašas, daugiau informacijos apie būsimas veiklas ir kitos naujienos – interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei socialinių tinklų FB ir IG „Vasara su knyga“ paskyroje.

Projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY Lietuvos skyrius. Projektą „Metai su knyga 2“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija