Dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra

Kultūros centro didžiojoje salėje vyko dokumentinio filmo ,,Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra. Renginyje dalyvavo: filmo autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė.

Į filmo peržiūrą susirinko Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos gimnazistai ir juos atlydėję mokytojai, Širvintų 1010-osios kuopos šauliai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų filialo nariai.

Filme pasakojama apie Lukšų šeimos kovos kelią, kurį nuėjo Antanas Lukša su savo broliais. R. Sinkevičienė pristatydama filmą sakė, kad, pasitelkus archyvus ir susitikimus su amžininkais, dienos šviesą išvydo kino juosta, kurioje susitinkame su A. Lukša. Žmogumi, kuris, kaip ir jo studentai broliai Jurgis, Juozas ir Stasys, palaiminti gerosios motulės, pasirinko Laisvės kovotojo kelią.

Dokumentinis filmas skirtas Laisvės kovotojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir Garbės pirmininkui, kuris ilgą laiką buvo gyvų ir žuvusių partizanų balsas, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, 100-ųjų gimimo metinių proga.

Šis kuklus, rūpestingas, gilų humoro jausmą turėjęs žmogus savo įtaigiu žodžiu ir giesme kvietė pasaulio lietuvius nepamiršti savųjų šaknų, nuolat kvietė jaunimą – Lietuvos karius, jaunuosius šaulius, gimnazijų moksleivius – suvokti ne tik valstybingumo prasmę, bet ir kainą. Ir paliko, tikėkime, šimtmečiams, įrašytą priesaką: „Lietuvos jaunime, garbingai ir sąžiningai nešk Laisvės vėliavą. Laikom frontą!“.

Filmo peržiūrai pasibaigus sveikinimo žodį sakė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė ir įteikė viešnioms Savivaldybės atminimo dovanas.

Renginys vyko minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės tema – „Europos šeimoje“

Balandžio 23–29 d. vyksta Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausias visų šalies bibliotekų metų renginys.

Kaip rašoma Lietuvos bibliotekininkų draugijos išplatintame pranešime, Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė vyksta kasmet nuo 2001 metų. Ji tradiciškai prasideda balandžio 23-ąją, kurią UNESCO yra paskelbusi Pasauline knygos ir autorinių teisių diena. Bibliotekų savaitės tikslas – atkreipti dėmesį į šalies bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti apie aktualias temas, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas.

Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės dr. Lauros Juchnevič, visomis bibliotekų savaitės veiklomis bus siunčiama žinutė, kad būdama ES dalimi, Lietuva jungiasi prie platesnio kultūrinio, informacinio ir kūrybinio konteksto, įsijungia į demokratinius saviraiškos procesus, prisideda prie tvaresnio gyvenimo būdo propagavimo, nuolatinio įvairiapusio bendradarbiavimo tarp pavienių asmenų, institucijų, šalių. Bibliotekos – žinių vieta, skatinanti visuomenės raiškos laisvę, puoselėjanti kultūros įvairovę, globalų pilietiškumą, demokratiją, ugdanti saugoti paveldą. Apie tai bus kalbama ir balandžio 25 d. Kaune vyksiančioje konferencijoje „Bibliotekos Europos šeimoje“, skirtoje bibliotekų specialistams ir partneriams.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginys vyks balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jo metu tradiciškai bus apdovanojami geriausi šalies bibliotekininkai. Geriausią metų bibliotekos vadovą, geriausią bibliotekininką ir geriausią jaunąjį bibliotekininką paskelbs Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Šventinį renginį bus galima stebėti tiesiogiai internetu.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, šalia visuomenei siūlomų renginių, vyksta ir iniciatyvos, kviečiančios bibliotekininkus drauge švęsti savo profesiją ir ja didžiuotis. Balandžio 27 d. Plateliuose vyks bibliotekininkų žygis, subursiantis apie 400 šios profesijos atstovų ir rodantis bibliotekininkų bendruomenės aktyvumą, iniciatyvumą ir vienybę. Visą savaitę bibliotekininkai rungsis ir intelektiniame per LRT televiziją rodomame žaidime „Kas ir kodėl?“.

Renginiai Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje:

Balandžio 23 d. 13 val. Kultūros centro didžiojoje salėje – Dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra ir diskusija (autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė).

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneriai – Širvintų kultūros centras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 17-23 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje –  Paroda „Laikom frontą“, skirta partizano, politinio kalinio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečio vadovo Antano Lukšos 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Balandžio 23-30 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje – Fotonuotraukų stendas „Smagiosios mūsų akimirkos“.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Balandžio 26 d. 10 val. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje – Literatūrinis protmūšis.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Gelvonų gimnazija.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 26 d. 16.30 val. Kultūros centro parodų salėje – Kamerinės muzikos vakaras, skirtas kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) kūrybai. Dalyvaus solistė ir knygos sudarytoja Evelina Greiciūnaitė, pianistė Lina Giedraitytė.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Širvintų kultūros centras.

Renginį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 1-30 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje –  Menininkės Adelės Bražėnaitės – Gančierės raižinių paroda „Linijų skambesys“.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

 

Susitikimas su skaitymo ambasadoriumi Justinu Žilinsku

Literatūros festivalyje „Vaikų knygų sala“ prasidėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinama komunikacinė kampanija „Skaitymo ambasadorius“. Pirmuoju ambasadoriumi išrinktas Justinas Žilinskas – vaikai simboliškai suteikė jam įgaliojimą tokiai veiklai.
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje vyko susitikimas su vaikų ir jaunimo rašytoju, skaitymo ambasadoriumi Justinu Žilinsku. Susitikime dalyvavo šeštų klasių mokiniai bei juos atlydėję mokytojai. J. Žilinskas gerai vaikams pažįstamas. Autorius yra išleidęs dešimtį grožinės literatūros knygų, kurių dauguma skirtos vaikams ir jaunimui. Knygos ne kartą nominuotos svarbiausiems šalies literatūros apdovanojimams, pelnė geriausių metų knygų premijas. Rašytojas jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja įvairiose skaitymo skatinimo akcijose.
Skaitymo ambasadorius siekia plačiai skleisti žinią apie skaitymo svarbą ir naudą. Mokiniai įsijautę klausėsi pašnekovo pasakojimų, atsakinėjo į užduodamus klausimus.
Pasibaigus susitikimui rašytojas dalino knygų skirtukus, fotografavosi asmenukėms ir šiltai bei su humoru bendravo su jaunaisiais skaitytojais.

Paroda „Laikom frontą!”

 

LAIKOM FRONTĄ!

Lietuvos partizanas, politinis kalinys, dimisijos kapitonas

Antanas Lukša-Arūnas

1923 05 31–2016 01 02

LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923 05 31–2016 01 02) atminti.

Parodoje pasakojama Lukšų šeimos istorija, kuri neatsiejama nuo sovietų okupuotos Lietuvos istorijos – visi šeimos nariai įsitraukė į partizaninį karą ir dėl to skaudžiai nukentėjo.

 

Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje, kurioje augo dvi seserys ir keturi broliai: būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951), Stasys (1926–1947) ir būsimas partizanų ryšininkas-rėmėjas Vincas (1905–1993).

Baigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją. 1942–1943 m. studijavo Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyriuje. 1944 m. kurį laiką slapstėsi nuo prievartinės mobilizacijos. Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose. 1946 m. tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, slapyvardžiu Arūnas. 1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Suvalkijoje.

1946 m. rudenį ryšiams palaikyti A. Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją. Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi. 1946 m. pabaigoje Tauro apygardos partizanams iššifravus MGB provokacijas, A. Lukša pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą. 1947 m. sausio mėn. tapo aktyviuoju Tauro apygardos partizanu. 1947 m. vasario 10 d. A. Lukša-Arūnas paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku, o balandžio mėn. – Tauro apygardos štabo Ryšių poskyrio viršininku. Dalyvavo kuriant Birutės rinktinę Kaune, priklausė rinktinės štabui. Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų. 1947 m. birželio 12 d. A. Lukša, bandydamas organizuoti susitikimą su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu, papuolė į MGB pasalą. Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas. Po žiaurių MGB tardymų 1947 m. rugsėjo mėn. nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Tiumenės, Irkutsko, Magadano srities lageriuose. 1956 m. paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą. Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas. LPKTS Garbės pirmininkas. Rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais – paminklų statyba, partizanų kovų istorijos kartografavimu, knygų leidyba.

1998 m. suteiktas Kario savanorio statusas, 1999 m. – dimisijos kapitono laipsnis. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.).

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Kauno technologijos universiteto muziejaus, Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejaus, Prienų krašto muziejaus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, A. Lukšos šeimos archyvo.

 

Atvelykio šventė „Velykėlės atkeliavo…“

Atvelykio šventė yra tarsi maža Velykų kopija. Tai – kaip Velykų aidas, šventės atkartojimas, tik stalas kraunamas kukliau, o dėmesys skiriamas vaikams.

Alionių filiale bendruomenės mažiausieji su mamomis rinkosi į pavasario šventę „Velykėlės atkeliavo…“., kuri prasidėjo pasakojimu apie pabudimo ir prisikėlimo džiaugsmą. Prisiminta ir tai, kokį dėmesį kiaušiniams skirdavo mūsų protėviai, kokie margučių marginimo būdai, ką simbolizuoja dažytų kiaušinių spalvos. Smagu buvo minti mįsles, spėti posakių reikšmes.

Margučių ridenimas pažeme reiškia žemės gyvybės žadinimą. Visi dalyviai žaidė Velykėlių tradicinius įvairius žaidimus, vyko kiaušinių ridenimai, gražiausio margučio rinkimai.

Per vaikų Velykėles žmonės ima džiaugtis pavasariu!

Minint vaikų knygos dieną

Balandžio 2-ąją nuo 1967 m. pasaulyje ji minima Tarptautinė vaikų knygos diena.
Ši diena taip pat yra žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo diena.
2024 m. plakatą ir kreipimąsi į pasaulio skaitytojus kūrė iškili japonų rašytoja Eiko Kadono ir puiki japonų iliustruotoja Nanos Furiya. Pasak Eiko, skaitydami knygas atveriame duris į kitą pasaulį, o perskaitę pamatome pasaulį naujai. Ji kviečia kurti naują istoriją čia ir dabar.
Su „Boružėlės“ darželio „Spindulėlių“ gr. vaikais (mokytoja Neli Liaudanskiene, padėjėja Valerija Repečkiene) skaitėme puikų Eiko tekstą „Ant sparnų istorijos keliauja“, aptarėme plakato herojus. Netikėtai vaikai rado plakate ir lietuvišką žodį – viltis. Vaikai vartė didžiojo danų pasakininko H. Ch. Anderseno knygas, auklėtojos pasakojo labiausiai įsimintinų pasakų turinį.
Darželinukai pasirinko dekoruoti maišelius. Buvo kuriamos „Išmintingosios pelėdos“: spalvingos, linksmos ir pasiruošusios surasti naujus namus.