Kovo 21 d. bibliotekininkė Danutė Jaglinska pakvietė skaitytojas į edukacines dirbtuves, kuriose jos susipažino su verbų rišimo atsiradimo istorija, papročiais bei pačios rišo verbas.
Kasmet ankstų Verbų sekmadienio rytą buvo skubama su verba išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį:
,,Ne aš mušu-verba muša, tolei muš, kol sulūš. Už savaitės viena diena tegul linksmina kiekvieną“.
Edukatorė Valerija Gotovtienė supažindino susirinkusias skaitytojas ir papasakojo apie verbų rišimo tradicijas.
Seniausia verbų forma laikoma volelinė, tradicinės yra plokščios, figūrinės ir širdelės formos verbos. Pagrindinė žaliava – smiltinis šlamutis, augantis saulėtose, sausose pievose, smėlėtose kalvose. Renkamos ir džiovinamos rugių, avižų, miežių varpos – prieš pat jų žydėjimą. Verbų viršūnes dažniausiai puošia smilgos ir nendrės. Žolynai renkami, džiovinami ir dažomi žalia, geltona, žydra, raudona, mėlyna spalva.
Edukatorė Valerija kartu su bibliotekos lankytojomis ėmėsi volelinės formos verbų rišimo. Verbų rišimui panaudotos sudžiovintos darželio gėlės: karpytalapiai kermėkai, darželiniai šlamučiai, kiškio uodegėlės, zundos žiedai.
Verbų rišimo dirbtuvės susirinkusioms skaitytojoms padovanojo pačias geriausias emocijas, šventinę nuotaiką, ramybę ir bendrystę. Margaspalvės verbos džiugino akis bei širdis.
