Emocijos. Ką jos daro? Ar įmanoma jas paliesti, pamatuoti? Gal pasverti? Ar jos keičia mus ar mes jas? Ar jos naudingos? Pagaliau, kaip jos atrodo?
Kyla daugybė klausimų ir aišku tik viena – apie emocijas žinome mažai ir jos vis dar labai paslaptingos…
Apie emocijas ir jausmus su Musninkų vaikų darželio grupe „Smalsučiai“ kelis rytmečius bendravo Musninkų miestelio bibliotekininkė Janė Rolienė ir „Kimoči“ žaislai. „Kimočiai“ yra žaislai, kurie turi jausmus. Jie yra tarpininkai padedantys vaikams kalbėtis apie savo emocijas.
Aišku, pirmiausiai susipažinome su dažniausiai mus supančiomis emocijomis – liūdesiu, džiaugsmu, pykčiu, pavydu, nuostaba, baime, meile. Tam labai padėjo E. Kazakevičienės „Jausmų karuselė“ ir V. Lingytės „Didelė laimė ir mažytė baimė“. Vaikai dalinosi savo patirtais jausmais įvairiuose situacijose, traukdami Kimočių pagalvėles su nupieštomis emocijomis, bandė atspėti, kokia tai emocija ir ją suvaidinti.
Kitą rytą su darželinukais susipažinti atėjo minkšti Kimočių žaislai, tai: Debesėlis – nenuspėjamas, kurio nuotaika keičiasi nuolatos, Lipšniakojė – miela, besišypsanti ir išdykusi, Balandė – rūpestinga, kantri ir rami, Katinas – valdingas ir kaprizingas, Vikšrelis – atsargus, nedrąsus, svajotojas. Kimoči žaislai visi skirtingi, kaip ir vaikai grupėje, bet visi nusprendėme, jog reikia stengtis sutarti tarpusavyje ir būti draugiškais vieni kitiems. Išsiaiškinę, kad pats geriausias ir gražiausias jausmas yra meilė ir draugystė, skaitėme knygelę „Tėtis mane myli“. Vėliau visi vaikučiai nupiešė po emociją (kaip jie jautėsi tuo metu) ant popierinio veiduko.
Kūrybiniai rytmečiai su „Smalsučiu“ grupe neprailgo ir pasiteisino. Ir suaugusieji, ir mažieji patyrė šiltų ir gerų emocijų.
