Kultūros centro didžiojoje salėje buvo rodomas vienos dalies spektaklis „Motinos pienas“. Spektaklis pastatytas pagal to paties pavadinimo latvių rašytojos Noros Ikstenos romano motyvus (iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė). Inscenizacijos autorė ir režisierė – Birutė Mar, choreografė ir režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, muziką kūrė ir parinko – Antanas Kučinskas, vaizdo projekcijų autorius – Karolis Bratkauskas, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas. Vaidmenis atliko: Birutė Mar – Motina, Dukra, Virginija Skirmantė – giedotoja.
Tai motinos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje 1969-1989 metais, o taip pat – šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo. Viskas labai atpažįstama – ir sovietinė mokykla, ir stingdantis sistemos negailestingumas, ir artėjančios laisvės nuojauta…
Spektaklyje Birutė Mar kuria du vaidmenis – motinos ir dukters. Motina – gydytoja, tremtinio dukra, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei prasmę. Jos dukra – mamos priešingybė, iš prigimties kupina gyvenimo geismo. Tai pasakojimas apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie nemeilę, kuri kaip išsigelbėjimas; apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.
B.Mar ištikima sau ir užbaigia spektaklį tuo, kas brangu, kas šildo, o ne gramzdina – atkovota laisve, prisiminimais apie Motiną – jos gydytų moterų, pačios Dukters ir… padėka Motinai. Pasitelkusi geriausiu šiuolaikiniu latvių romanu pripažintą kūrinį, ji pakvietė žiūrovus į profesionalaus teatro ir talentingos aktorystės teikiamą grupinės psichoterapijos seansą, kuris ne vienai Dukteriai gali padėti atleisti ir padėkoti savo Motinai.
Spektaklis vyko bibliotekai vykdant projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė