Balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre vyko literatūrinė – muzikinė kompozicija, skirta žymaus lietuvių poeto Pauliaus Širvio asmenybei ir kūrybai. Programos atlikėjai – aktorė ir idėjos autorė Kristina Kazakevičiūtė ir Karolis Kaminskas.

Literatūrinėje – muzikinėje kompozicijoje buvo perteikta Rimanto Šavelio knyga „Geriu žalią tylą“ – tai prisiminimai apie savotiška legenda tapusį Paulių Širvį. Nors abu kūrėjus skyrė dviejų dešimtmečių amžiaus tarpsnis, Rimantas Šavelis profesionaliai braukia užmaršties dulkes nuo įvairiaspalvės Paulio Širvio biografijos. Knygos ištraukas skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

Eilėraščiai, virtę dainomis, priminė patį balsingąjį poetą, dainuojantį su kaimo vyrais, ir puikai įsiliejo į šiluma persmelktą kompoziciją. Tarsi iškilo ir pats poetas, staigiu „širvišku“ mostu, ranka braukiantis per aukštą kaktą ir vešlius plaukus. P.Širvio kūryba vadinama literatūros grynuoliu. Jo kraštietis, geras poeto draugas rašytojas Rimantas Šavelis prisiminimų knygoje „Geriu žalią tylą“ rašė: „P.Širvys buvo vienas, ignoruojamas dėl gyvenimo būdo. Tarsi pripažintas ir kartu –  nuošaly… Jis pats yra pasakęs: „Aš taip laukiu pravėręs duris, kad užeitų vagis bet kuris…““ Žymus, jautrus lietuvių poetas Paulius Širvys Lietuvai paliko labai daug… Tyrų, meilės, vilties, nusivylimo, kartėlio, liūdesio persmelktų eilėraščių. Pauliaus Širvio širdis buvo plati, išsiilgusi artumo ir meilės. Iš jo kūrybos ir gimsta tokios gražios ir lyriškos kompozicijos, kurios pavergia kiekvieną. O kitaip ir negali būti. Taip nutiko ir šį kartą… Poeto kūryba palietė ir įsiliejo į kiekvieno klausiusio širdį.

Kompozicijos metu išgirdome 12 eilėraščių pagal R. Šavelio knygą „Geriu žalią tylą“. Poetinius P. Širvio tekstus dainoms pritaikė balsingasis Karolis Kaminskas.

Renginiui baigiantis sveikinimo žodį sakė ir Savivaldybės atminimo dovanas svečiams įteikė  viešosios Igno Šeiniaus bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

Literatūrinė – muzikinė kompozicija vyko minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Projekto partneris – Širvintų rajono neįgaliųjų draugija ir Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoj biblioteka pradeda įgyvendinti trejus metus (2022-2024) apimsiantį meno terapijos projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“. Projektas skirtas vienišų pagyvenusių ir neįgalių žmonių socialinės ir kultūrinės atskirties mažinimui, jų užimtumo ir uždarumo problemų sprendimui, dvasinės sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimui.

2022 m. biblioteka surengs literatūrinių renginių ciklą. Tarp jų – literatūrinės-muzikinės kompozicijos, atliekamos aktorių Kristinos Kazakevičiūtės ir solisto Karolio Kaminsko, Andriaus Bialobžeskio ir trimitininko Lino Rupšlaukio, Virginijos Kochanskytės ir solisto Egidijaus Bavikino bei pianistės Beatos Vingraitės; susitikimai su knygų autoriais Nijole Narmontaite ir kunigu Algirdu Toliatu, režisierės Birutės Mar spektaklis „Motinos pienas“ pagal to paties pavadinimo N.Ikstenos romaną.

Pirmasis projekto renginys vyks balandžio 26 d., antradienį, 15 val. Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro salėje. Žiūrovams bus pristatyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Geriu žalią tylą“, skirta Pauliaus Širvio kūrybai. Poeto eiles deklamuos ir jo tekstais dainas atliks Karolis Kaminskas, R.Šavelio dienoraščius apie poeto gyvenimą skaitys aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

 

Balandžio 23 – 29 d. pradedame minėti  Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka ją pasitinka Jono Meko gimimo šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Semeniškių idilės“.

2022-aisiais minime avangardinio kino pradininko, poeto, menininko, iškilaus mąstytojo Jono Meko gimimo šimtmetį. Mini ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis, juk Jonas Mekas buvo pasaulio pilietis.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijų parodos „Semeniškių idilės“, skirtos Jono Meko 100-mečiui paminėti pristatymas.

Šioje parodoje, pavadintoje eilėraščių rinkinio pavadinimu, buvo galimybė išgirsti visus 26 eilėraščius, skaitomus paties Jono Meko. Fotografijų (audiovizualinės) parodos pristatymo metu vyko filmo „Jono Meko Antologija” peržiūra. Renginio svečias – parodos sumanytojas ir kuratorius Tomas Ivanauskas.

Jonas Mekas, gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944 m. kartu su broliu Adolfu pasitraukęs į Vakarus, pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius grįžo tik 1971 metais, 27 metai po išvykimo. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai užfiksuoja kino juostoje ir sukuria po filmą.

Sugrįžusį Joną Meką taip pat užfiksuoja 1971 metais fotografai Antanas Sutkus bei Viktoras Kapočius, o 1977 m. Algimantas Kunčius bei J. Meko žmona Hollis Melton. Iš šių akimirkų sudaryta paroda, o daugelis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą.

Dar būdamas Vokietijoje 1948 m. J. Mekas parašo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Semeniškių idilės“, į kurį sudeda visą gimtojo krašto ilgesį bei meilę. Jono Meko jubiliejui skirta paroda – tai dar viena puiki galimybė iš arčiau pažinti šį iškilų menininką ir mąstytoją.

Parodos sumanytojas ir kuratorius – Tomas Ivanauskas. Parodą organizuoja – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parodos partneris – Jono Meko vizualiųjų menų centras.

Fotografijų parodoje eksponuojamos Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Tomo Kapočiaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos centrinio archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Sebastiano Meko, Hollis Melton fotografijos.

Renginiui baigiantis sveikinimo žodį tarė ir svečiui Savivaldybės atminimo dovaną įteikė viešosios Igno Šeiniaus bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė.

Paroda veiks balandžio 22 – gegužės 13 dienomis Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje. Maloniai kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti. Taip pat kviečiame palikti palinkėjimą Jonui Mekui, 100-ojo gimtadienio proga!

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Balandžio 15-ąją kasmet iškeliama Taikos vėliava ir minima Pasaulinė kultūros diena. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atmintinų dienoms skirto įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo ši diena įteisinta kaip atmintina Kultūros diena.

Kultūros dienos data siejama su Rericho paktu (sutartimi, dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu), pasirašytu dar 1935 metais, balandžio 15 d., Vašingtone. Rericho pakte buvo pabrėžiama, jog kultūros objektai, juose dirbantis personalas yra aukščiau bet kokių karinių ar politinių tikslų, todėl karo metu šie  objektai turi būti neliečiami.

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka taip pat paminėjo  Pasaulinę Kultūros dieną. Šią dieną viešosios Igno Šeiniaus bibliotekos darbuotojus sveikino Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, vicemerė Janina Pažusienė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė drauge su Širvintas aplankiusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu Jonu Pinskumi.

Po sveikinimų ir gražių palinkėjimų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojai vyko į Ukmergės rajoną, kur aplankė pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvarą. Dvaras stovi ant Lėnos ežero kranto, nuo politiko tėviškės – Užulėnų – nutolęs tik 1 km.

„Idėja pastatyti dvarą Prezidento gimtinėje kilo 1934 m., kuomet Smetona šventė 60-ąjį gimtadienį. Pasirodo, savo šešiasdešimtmečio proga pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona gavo tris vertingas dovanas. Tai Trakėnų veislės žirgą, nes labai mėgo ir žirgus, ir jodinėti; sklypą Kaune namui statyti, nes iki tol šeima gyveno vadiškame būste;  sklypą savo gimtajame Užugirio kaime. Paskutiniąja dovana Prezidentas ypač džiaugėsi, nes tai buvo dovana nuo visų Lietuvos žmonių. Tautininkų sąjunga organizavo kuponų po 5 litus platinimą, visi kas norėjo juos pirko, o už susidariusią sumą buvo nupirktas 80 hektarų žemės sklypas prie Lėno ežero ir padovanotas Prezidentui. Prezidentui netgi teko imti paskolą, kad pasistatytų šiuos šeimos namus“, – pasakojo mus pasitikusi muziejininkė Jurga Gleiznytė. Šioje rezidencijoje daug sužinojome apie pirmojo Lietuvos prezidento gyvenimą ir veiklą.

„Kad pažintume šį žmogų plačiau ir objektyviau visiems ir visada siūlau skaityti Alfonso Eidinto knygą „Antanas SMETONA ir jo aplinka“, išėjusią po 2000-ųjų. Kiek žinau, buvo du leidimai, tiražai išpirkti, bet visada galima rasti bibliotekoje“, – tarsteli muziejininkė Jurga.

Po apsilankymo dvare vyko šakočio kepimo edukacija, kurią vedė Vitalijus  Želnys. Šakočio kepimo edukacijos vedantysis pirmiausia patikrino mūsų žinias apie šakočio atsiradimo istoriją. Spėjome, kad pradėti šakočiai kepti Vokietijoje. Pasirodo, kad pirmieji juos pradėjo kepti vienuoliai. Sakoma, kad jie niekam neišdavė kepinio recepto. Tačiau manoma, kad XIX a. pradžioje šakočiai pradėti kepti ir Lietuvoje. Surinkę visas reikiamas žinias bibliotekos darbuotojai kibo į darbą ir iškepė pirmąjį savo šakotį. Visą laiką šalia buvo ir Vitalijus, kuris prižiūrėjo patį procesą ir pagelbėjo patarimais.

Išvyka ir edukacija praėjo labai smagiai, įdomiai ir turiningai. Džiaugiamės, kad Pasaulinę kultūros dieną paminėjome labai įsimintinai.