Širvintų VB

    Lietingą rugsėjo popietę į Širvintų parapijos globos namus Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojos atnešė Tikėjimo, Tiesos, Laisvės šviesą – čia vyko kunigo Roberto Grigo knygos „Benamės svajos“ pristatymas. Būtent šios vertybės deklaruojamos autoriaus poezijos knygoje.

    Robertas Grigas  žinomas kaip pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, lietuvybės pogrindžio spaudoje skleidėjas. 1987 m. su bendraminčiais dalyvavo pirmajame viešame Molotovo-Ribentropo paktą pasmerkusiame mitinge, už tai patyrė sovietų slaptųjų tarnybų terorą. 1991 m. per sausio įvykius budėjo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, stiprino parlamento gynėjų dvasią. 1997–2013 m. dirbo Bažnyčios pagalbos vargstantiesiems bendrijos Lietuvos Caritas generaliniu direktoriumi.

   Nuo 1975 m. rašo eilėraščius, parengė kelis rinkinius: „Iš dūžtančios Galeros“, „Kelias Lietuvon“, „Katakombų gėlės“ , „Marijos ašara“, išgyvenimus sovietų kariuomenėje aprašė knygoje „Rekrūto atsiminimai“.

Bendradarbiauja katalikų ir pasaulietinėje spaudoje.  Į rinktinę „Benamės svajos“ sudėti geriausi  eilėraščiai.

   Širvintų kraštas  Robertui  Grigui  jau pažįstamas. Nuo 1984 m. pabaigos jis gyveno Kiaukliuose  pas kunigą Roką Puzoną. Gyvendamas Kiaukliuose, neakivaizdžiai mokėsi Pogrindžio kunigų seminarijoje Gargžduose. Apie studijas nežinojo net patys artimiausi žmonės. 1987 m. gruodžio 7 g. naktį  mažoje Kaišiadorių klebonijoje, pagal Bažnyčios tvarką, dalyvaujant dviem kunigams liudininkams – kunigui Jonui Zubrui ir kunigui Rokui Puzonui – priėmė Kunigystės sakramentą.

   1988 metais rugsėjo mėnesį, per Šilinių atlaidus Kiaukliuose, vyskupas Vincentas Sladkevičius nustebino ir kunigą, ir jo tėvus, ir parapiją, pasakydamas apie kunigystę viešai. 1989 m. iš Kiauklių kunigas Robertas perkeltas į Labanoro parapiją.

   Renginio metu knygos autorius gražiu žodžiu minėjo širvintiškių kadaise jam parodytą aukštaitišką gerumą, palaikymą, drąsą – Lietuvos Sąjūdžio atsiradimo metu tos savybės buvo labai svarbios. Kunigas Robertas skaitė ir net išdainavo savo eilėraščius, pasakojo jų sukūrimo istorijas. Eilėraščiai gražiai persipynė su smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekamais muzikos kūriniais.

    Lijana Žiedelytė – tarptautinės kvalifikacijos diplomuota muzikos atlikėja, artistė bei muzikos terapeutė. Kaip solistė ir kaip partnerė kartu su įvairių sričių menininkais dalyvauja kamerinėse ir teatralizuotose programose. Menininkė dažnai dalyvauja oficialiuose valstybiniuose renginiuose, minėjimuose, vykstančiuose šalies ir užsienio kultūrinėse bei sakralinėse erdvėse. Ją galime išgirsti filharmonijose, muziejuose bei dvarų menėse. Lijanos Žiedelytės atliekama muzika skamba ir arenose, švietimo bei ugdymo, gydymo ir socialinės globos įstaigose.

   R.Grigo eilėraščių rinktinėje „Benamės svajos“  – eilės apie tėvynę, žmogaus beteisę padėtį sovietų lageriuose, apie siekį išgyventi ir išlikti žmogumi. Rinktinėje – per 200 eilėraščių. Pirmasis rinktinėje publikuojamas eilėraštis „Tremtinio vizija“, parašytas 1978 m. lapkritį, paskutinis – 1989 m. vasarį  parašytas  „Ženklai“.

   Specialiai parengtame „Paaiškinimų“ skyrelyje autorius rašo: „Skaitytojau, Jūsų atversto lyrikos pluošto pavadinimas nėra vien tik poetinė metafora. Jis išreiškia tą skaudžią tiesą, kad švenčiausios mūsų tautos svajos – Tiesa, Nepriklausomybė, Laisvė, Žmogaus teisės – Lietuvoje iki šiol tebėra benamės. Jeigu šis rinkinys prisidės, kad jų namais taptų bent vieno žmogaus siela – autoriaus tikslas bus pasiektas“.

Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

 Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Rugsėjo 15 d. popietę į Kiauklių biblioteką rinkosi knygos mylėtojai, bibliotekos lankytojai, bičiuliai, kraštiečiai. Tądien bibliotekoje mūsų krašto poetė Veronika Masiukienė kiaukliečiams pristatė savo antrąją poezijos knygą „Aš pakeleivis“. Knygoje sudėti poetės prisiminimai apie vaikystę, piemenavimą, apie drobių balinimą, apie pokario metus, jaunystę, apie praeitį ir dabartį.

Veronika Masiukienė : „Rašyti pradėjau tuomet, kai atsirado laisvo laiko, kai užaugo vaikai ir anūkai. Tai mano laisvalaikio užsiėmimas. Plunksnos imuosi tada, kai ramuma užlieja širdį, kai mintys užplūsta. Tuomet ir sėdu rašyti. Talentą kurti paveldėjau iš savo senelio (mamos tėčio) Stasio Vaskelos, kilusio iš Sudokių kaimo. Mano senelis buvo labai kūrybingas, šviesus žmogus. Jo pavyzdys įkvėpė mane rašyti, aplankiusias mintis išlieti popieriaus lape.

Jei mano eilės kažką sujaudina, suvirpina ar sugraudina, jei priverčia nusišypsoti ne tik lūpomis, bet ir širdimi – tai man didžiausias ir mieliausias įvertinimas“.

Jausmingos poezijos ir nuoširdžių prisiminimų knygą „Aš pakeleivis“ Veronika Masiukienė  padovanojo savo gimtojo krašto –  Kiauklių kaimo –  bibliotekai.

Jausmingos eilės, prisiminimai ir apmąstymai, šilti žvilgsniai, kvapni žolelių arbata – taip nuoširdu ir miela.

Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą projektą ,,Gydanti knygos galia“, skirtą senyvų ir neįgalių žmonių dvasinės sveikatos gerinimui, kultūrinių poreikių tenkinimui, socialinės atskirties mažinimui, glaudesnio ryšio su biblioteka užmezgimui.

Širvintų Kultūros centro parodų salėje įvyko pirmasis projekto renginys, kuris subūrė muzikos, dainos, džiazo ir Pauliaus Širvio poezijos mylėtojus. Skaitė, dainavo aktoriai Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas, improvizavo džiazo muzikantas Vytautas Labutis. Svečius pristatė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

Muzikos, dainos ir džiazo valanda buvo persmelkta lyriškų, jausmingų Pauliaus Širvio eilių. Talentingo poeto eilės daugeliui žinomos nuo vaikystės, jaunystės laikų suskambo visai kitaip. Galėjai labiau jas pajausti, prisiliesti. Poetą Paulių Širvį drąsiai galime vadinti šviesia asmenybe, legenda.

Jo eilės, kuriose gali plikomis rankomis apglėbti gyvenimą, meilę, panardino į gilius apmąstymus, prisiminimus.

Dainuojantis duetas – aktoriai Dalia Jankauskaitė, Pijus Ganusauskas ir džiazo muzikantas Vytautas Labutis jausmingai, lyriškai, teatrališkai perteikė poeto eiles. Pirmasis eilėraštis buvo J.Strielkūno ,,Poetui“, kurį pirmą kartą perskaitė per Pauliaus Širvio laidotuves Antakalnio kapinėse, paskutinysis – P.Širvio ,,Aš taip laukiu“. Renginio metu taip pat skambėjo eilėraščiai: ,,Padavėja“, ,,Užmirštoji taurė“, ,,Jūreiviška“, ,,Malėjos dukra“, ,,Mes draugavom ilgai“, ,,Nutolę toliai“, ,,Pamintos gėlės“ ir kiti gerai žinomi ir pažįstami poeto eilėraščiai.

Renginio svečiai padovanojo gražią valandą, kurioje norėjosi dar pasilikti. Nesinorėjo išeiti, palikti to, kas širdžiai miela, kas sugrąžina jaukius prisiminimus. Gyvenimas ir viskas apie jį. Meilė ir viskas apie ją. Jausmai ir viskas apie juos. Žmonės – tai eilės apie mus. Viskas persipina legendinio poeto kūryboje, kuri paliečia ir suvirpina kiekvieną širdies kertelę.

Susirinkusieji svečius apdovanojo garsiais plojimais. Aktorius ir muzikantą sveikino Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos laikinai direktoriaus pareigas einanti Vaiva Daugėlienė.

Gera buvo prisiliesti prie legendinio poeto kūrybos, išgirsti ir pajusti ją visai kitokiame pavidale. Mūsų atmintyje Paulius Širvys išlikęs, kaip turintis betarpišką jausmą poetas, taurus žmogus, šviesi asmenybė tapusi legenda.

Ugnė Trumpickaitė

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko paskaita ,,Mokausi būti saugus“. Svečiavosi Širvintų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ginta Čepienė. Pasiklausyti apie saugumą kelyje susirinko Širvintų pradinės mokyklos priešmokyklinukai (mokytoja D. Katinienė).

Vaikai įdėmiai klausėsi, atsakinėjo į klausimus. Aptarė saugaus eismo taisykles ir kaip būti patiems saugiems kelyje, kad būtina segėti atšvaitą, eiti per pėsčiųjų perėją. Skatino, kad vaikai gatvėje būtų drausmingi, atidūs, atsargūs. Bendruomenės pareigūnė papasakojo, kaip taisyklingai užsisegti saugos diržą mokykliniame autobuse, automobilyje. Pareigūnė Ginta Čepienė paaiškino vaikams, kaip reikia taisyklingai važiuoti dviračiu, kad būtina laikytis visų taisyklių, dėvėti šalmą, ryškią liemenę. Žaidimo forma supažindino su šviesoforo šviesomis, taip pat koks yra pagalbos telefono numeris, pabrėždama, jog pagalbos numerį reikia rinkti tik nutikus nelaimei. Pareigūnė G. Čepienė priminė vaikams, kada būna Angelų sargų diena ir išmokė policijos šūkio – „Ginti. Saugoti. Padėti“. Vaikai buvo aktyvūs, žingeidūs, bendravo su pareigūne ir tarpusavyje, minė mįsles.

Rytas buvo kupinas geros nuotaikos, gausus žinių, naudingos informacijos. Baigusi paskaitą bendruomenės pareigūnė padovanojo vaikams atminimo dovanėles: atšvaitus, pieštukus, informacinius leidinius.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos laikinai direktoriaus pareigas einanti Vaiva Daugėlienė pasveikino bendruomenės pareigūnę su artėjančia Angelų sargų diena, o vaikams įteikė saldžią dovaną.

Dar kurį laiką netilo balsų klegesys, vaikai sugužėjo į vaikų literatūros skyrių, vartė žaislines ir garsines knygutes, žaidė stalo ir kitus žaidimus.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA

Ugnė Trumpickaitė

Nepastebimai pralėkė vasara. Rudenį pasitikome pirmuoju renginiu. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje įvyko liaudies menininkės Aldonos Vasiukevičienės tapybos darbų parodos atidarymas.

Tapytoja dalyvavo parodose “Aukso vainikas” 2014, 2015 ir 2016 metais, kurioje dalyvaus ir šiemet, bei parodose Adomo Varno ir Monikos Bičiūnaitės premijoms laimėti. 2014 metais gavo Rimo – Zigmo Bičiūno premiją.

Muzikinę įžangą padovanojo Širvintų meno mokyklos smuikininkės Laura Pažūsytė, Adrija Redeckaitė, Milgintė Jurkevičiūtė (mokytoja Loreta Ardzevičiūtė). Liaudies menininkę pristatė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

Aldona Vasiukevičienė sugrįžo pas mus kupina dar daugiau jausmingumo, jaukumo, spalvų, ramybės. Paveikslai, nugulę bibliotekos sienas, alsavo gyvybe. Užburiantis spalvų žaismas įtraukė, regis, galėjai jausti kiekvieno paveikslo atodūsį. Paveiksluose atsispindi gyvenimas, jausmai, prisiminimai.

Jautrios sielos moteris neslėpė susikaupusių jausmų. Darbų autorės akyse vis sublizgėdavo ašara, kuri slėpė įvairiausius jausmus ir emocijas. Tapytoja negailėjo šiltų žodžių savo gerai draugei tautodailininkei Joanai Zinkevičienei, kuri paskatino ją tapyti. Pasidžiaugė, kad įgyvendino savo svajonę – eksponuoti savo darbus gimtojoje Varėnoje.

Pasigrožėti liaudies menininkės darbais ir jos pasveikinti atvyko žymus mūsų krašto liaudies meistras Povilas Malinauskas su žmona, kulinarinio paveldo puoselėtoja Liudmila Malinauskiene, medžio skulptorius Julijanas Gridziuška, tautodailininkės Nijolė Didžiokienė ir Joana Zinkevičienė, tapytojos artimieji ir kiti renginio svečiai.

Renginiui baigiantis sveikinimo žodį tarė ir tapytoją sveikino Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos laikinai direktoriaus pareigas einanti Vaiva Daugėlienė.

Aldona Vasiukevičienė padovanojo svečiams gražų vakarą. Susirinkusieji dar kurį laiką apžiūrinėjo paveikslus, šnekučiavosi.

Tapytojos darbai bus eksponuojami visą rugsėjo mėnesį.

Ugnė Trumpickaitė

Nuo birželio 15 d. organizuotos „Skaitymo iššūkio“ nuotaikingos varžytuvės visoje Lietuvoje kvietė gyventojus įveikti 10 su knygų skaitymu susijusių užduočių. Iš jų populiariausia – perskaityti atsitiktinę knygą iš lentynos, taip buvo perskaitytos net 2668 knygos. Skaičiuojama, kad iš viso iššūkio dalyviai perskaitė beveik 25 tūkst. knygų, o labiausiai jiems patiko psichologijos žanro grožiniai kūriniai. Lietuvoje iššūkį gyventojams metė 66 bibliotekos ir jų filialai, suskaičiuota 4568 prie iššūkio prisijungę dalyviai, o iš jų net 1097 įveikė visas užduotis.
Širvintų rajone skaitymo iššūkį priėmė 74 skaitytojai, buvo perskaitytos 382 knygos. Visas užduotis įvykdė 27 dalyviai. Atsižvelgus į tai, kiek tinklo bibliotekų įsitraukė į akciją ir kiek dalyvių tinkle buvo užregistruota, Širvintų rajonui buvo skirtos 6 dovanėlės. Burtų keliu jos atiteko Dovilei Turauskaitei, Rokui Braidokui, Almantui Piškinui, Mildai Bilotienei, Aurelijai Adomavičiūtei, Dovilei Šalkauskaitei.