Lietingą rugsėjo popietę į Širvintų parapijos globos namus Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojos atnešė Tikėjimo, Tiesos, Laisvės šviesą – čia vyko kunigo Roberto Grigo knygos „Benamės svajos“ pristatymas. Būtent šios vertybės deklaruojamos autoriaus poezijos knygoje.
Robertas Grigas žinomas kaip pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, lietuvybės pogrindžio spaudoje skleidėjas. 1987 m. su bendraminčiais dalyvavo pirmajame viešame Molotovo-Ribentropo paktą pasmerkusiame mitinge, už tai patyrė sovietų slaptųjų tarnybų terorą. 1991 m. per sausio įvykius budėjo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, stiprino parlamento gynėjų dvasią. 1997–2013 m. dirbo Bažnyčios pagalbos vargstantiesiems bendrijos Lietuvos Caritas generaliniu direktoriumi.
Nuo 1975 m. rašo eilėraščius, parengė kelis rinkinius: „Iš dūžtančios Galeros“, „Kelias Lietuvon“, „Katakombų gėlės“ , „Marijos ašara“, išgyvenimus sovietų kariuomenėje aprašė knygoje „Rekrūto atsiminimai“.
Bendradarbiauja katalikų ir pasaulietinėje spaudoje. Į rinktinę „Benamės svajos“ sudėti geriausi eilėraščiai.
Širvintų kraštas Robertui Grigui jau pažįstamas. Nuo 1984 m. pabaigos jis gyveno Kiaukliuose pas kunigą Roką Puzoną. Gyvendamas Kiaukliuose, neakivaizdžiai mokėsi Pogrindžio kunigų seminarijoje Gargžduose. Apie studijas nežinojo net patys artimiausi žmonės. 1987 m. gruodžio 7 g. naktį mažoje Kaišiadorių klebonijoje, pagal Bažnyčios tvarką, dalyvaujant dviem kunigams liudininkams – kunigui Jonui Zubrui ir kunigui Rokui Puzonui – priėmė Kunigystės sakramentą.
1988 metais rugsėjo mėnesį, per Šilinių atlaidus Kiaukliuose, vyskupas Vincentas Sladkevičius nustebino ir kunigą, ir jo tėvus, ir parapiją, pasakydamas apie kunigystę viešai. 1989 m. iš Kiauklių kunigas Robertas perkeltas į Labanoro parapiją.
Renginio metu knygos autorius gražiu žodžiu minėjo širvintiškių kadaise jam parodytą aukštaitišką gerumą, palaikymą, drąsą – Lietuvos Sąjūdžio atsiradimo metu tos savybės buvo labai svarbios. Kunigas Robertas skaitė ir net išdainavo savo eilėraščius, pasakojo jų sukūrimo istorijas. Eilėraščiai gražiai persipynė su smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekamais muzikos kūriniais.
Lijana Žiedelytė – tarptautinės kvalifikacijos diplomuota muzikos atlikėja, artistė bei muzikos terapeutė. Kaip solistė ir kaip partnerė kartu su įvairių sričių menininkais dalyvauja kamerinėse ir teatralizuotose programose. Menininkė dažnai dalyvauja oficialiuose valstybiniuose renginiuose, minėjimuose, vykstančiuose šalies ir užsienio kultūrinėse bei sakralinėse erdvėse. Ją galime išgirsti filharmonijose, muziejuose bei dvarų menėse. Lijanos Žiedelytės atliekama muzika skamba ir arenose, švietimo bei ugdymo, gydymo ir socialinės globos įstaigose.
R.Grigo eilėraščių rinktinėje „Benamės svajos“ – eilės apie tėvynę, žmogaus beteisę padėtį sovietų lageriuose, apie siekį išgyventi ir išlikti žmogumi. Rinktinėje – per 200 eilėraščių. Pirmasis rinktinėje publikuojamas eilėraštis „Tremtinio vizija“, parašytas 1978 m. lapkritį, paskutinis – 1989 m. vasarį parašytas „Ženklai“.
Specialiai parengtame „Paaiškinimų“ skyrelyje autorius rašo: „Skaitytojau, Jūsų atversto lyrikos pluošto pavadinimas nėra vien tik poetinė metafora. Jis išreiškia tą skaudžią tiesą, kad švenčiausios mūsų tautos svajos – Tiesa, Nepriklausomybė, Laisvė, Žmogaus teisės – Lietuvoje iki šiol tebėra benamės. Jeigu šis rinkinys prisidės, kad jų namais taptų bent vieno žmogaus siela – autoriaus tikslas bus pasiektas“.
Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.
Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja