Širvintų VB

2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Vietovardžių metais. Ta proga Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 6a klasės mokinių iliustracijų paroda „Širvintų krašto vandens telkinių vietovardžiai“.

Mokinių darbuose atsispindi vaizdingi Širvintų krašto telkiniai, taip  pat aprašoma jų istorija. Darbuose mes galime pamatyti mūsų krašto vietovėmis tekančias upes – Širvinta, Musė, upelius – Kabarkšta, Ryna, bei ežerus – Naidų, Zubelių, Žuvintės, Gelvės.

Kviečiame užsukti ir pasigrožėti puikiais darbais. Mokiniams pasiruošti padėjo mokytoja metodininkė Jolita Jurkevičiūtė.

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko mokymai bibliotekos darbuotojams, kuriuos vedė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Širvintų poskyrio vyriausiosios specialistės Jolita Jakubickienė ir Jolanta Černiauskienė. Jos pristatė naują mokesčių inspekcijos paslaugą – i.APS projektą, kurio tikslas suteikti elektronines supaprastintos apskaitos tvarkymo paslaugas smulkiajam verslui (gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, įsigijusiems verslo liudijimą ar pagal pažymą), panaudojant VMI kaupiamus duomenis, tokiu būdu mažinant administracinę naštą mokesčių mokėtojui bei užtikrinant efektyvesnę smulkiojo verslo pajamų apskaitymo ir mokestinių prievolių vykdymo kontrolę.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje svečiavosi rašytoja Neringa Vaitkutė. Autorė yra parašiusi devynias knygas vaikams ir paaugliams. Neringa Vaitkutė yra fantasy žanro pradininkė Lietuvoje. Jos knyga „Vaivorykščių arkos“ 2013 metais pelnė „Reikšmingiausias metų debiutas“ premiją. Šiais metais rašytojos knyga ,,Klampynių kronikos“ tapo pretendente laimėti Metų knygos vaikams rinkimus.

Į susitikimą su rašytoja atvyko Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 5a klasės mokiniai, Širvintų pradinės mokyklos 4a klasės pradinukai, Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro ir Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos 3-4 klasių mokiniai.

 Visi labai susidomėję klausėsi, kaip įsigyti nuosavą aitvarą, atsikratyti laumės vaiko, kaip elgtis sutikus žaltvykslę. Autorė atsakė į begalę klausimų, kaip antai –  kiek rašytoja turi vaikų, kelintame aukšte gyvena, kokius filmus ir serialus žiūri, koks jos hobi, kas įkvepia ją rašyti, kuo norėtų būti jei nedirbtų biologijos mokytoja… Vaikų klausimai skriejo per visą salę kosminiu greičiu. Nuo jų atmosfera taip įkaito, kad jei viduje būtų buvęs termometras, tai būtų pasiekęs patį aukščiausią stulpelį. Atsakant į klausimą apie tai, kuo norėtų būti jei nebūtų mokytoja ir rašytoja, Neringa Vaitkutė atsakė, kad labiausiai norėtų būti savo susikurto pasaulio valdove. Tame pasaulyje visi gyventų pagal jos sukurtas taisykles. Numeris vienas jos pasaulyje būtų vienaragiai ir vaivorykštė, ten tikrai neliktų vietos piktiems žmonėms, kurie mėgsta kenkti be jokios aiškios priežasties. Ir iš tiesų Neringa Vaitkutė visą laiką pasakojo tikrų tikriausias mistikos perpildytas klampynes, kad nė nespėjai pajusti, kaip pats įsitrauki ir būni pačių keisčiausių įvykių epicentre.

Neringai Vaitkutei labai patinka pasauliai be apribojimų, be „stop“ ženklų, kada gali išleisti savo fantaziją ganytis tiek toli, kiek ji siekia. Gali susigalvoti, ką tik nori, ir niekas nepaburbės – to nebūna! Na taip, Žemėje nebūna, o autorės knygose dar ir kaip!

Laikas, kurį praleidome klausydamiesi rašytojos, praskriejo šviesmečiais. Susitikimo metu prisipildėme ne tik gerų emocijų, bet ir praturtinome savo vaizduotę.

Ragindama draugauti su knygomis Neringa Vaitkutė akcentavo, kad skaitantys žmonės gyvena ne vieną, o tūkstančius skirtingų gyvenimų. Tad visiems mums linkiu gyventi tuos tūkstančius skirtingų gyvenimų, o ypač rekomenduoju, kad taip gyventų mūsų vaikai.

Ugnė Trumpickaitė

Vasario 19 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko lietuvių kalbos dienoms ir Vietovardžių metams skirtas renginys „Širvintų krašto vietovardžiai“. Renginyje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis specialistas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva.

„Šiandien noriu aptarti Širvintų kraštą, vietovardžius ir vietovardžių metus. Širvintų kraštas nesutampa su rajono ribomis ir net istorinėmis. Širvintiškių tarmė yra viena mažiausių Lietuvoje.  Širvintų krašto tarmė yra kilusi iš aukštaičių ir priklauso rytų aukštaičių grupei.

Visų kalbų seniausi vietovardžiai yra vandens  – upių ir ežerų. Pagal juos yra atstatomos ne tik etninės lietuvių, bet ir baltų ribos. Dėl to vandenvardžiai yra labai vertinami. Vandenvardžių kilmė ir istorija yra labai įdomi. Ir kaip sakoma žemė –  kalba apie savo istoriją. Didesnių vandenvardžių Širvintų krašto žemėlapyje radau per dvidešimt. Jie yra visur sudaromi. Vieni vietovardžių pavadinimai yra sudaromi pagal spalvą, pagal pobūdį, kiti – pagal tarmiškus žodžius ir netgi pavardes. Širvintų vietovardis kilo iš tarmiško žodžio širvas.

Pagrindinis tikslas dėl ko šie metai paskirti Vietovardžių metais yra tas, kad viskas yra susiję su lietuvių kalba. O Vietovardžių metai atkreipia dėmesį į tai, kad mažėjant gyventojams, dalis kaimų išnyksta, bet metai pavadinti ne išnykusių kaimų, o vietovardžių metais, nes vietovardžiai yra ne tik kaimai, bet ir vandenvardžiai – upės, ežerai, taip pat miškai ir kalnai, kas yra labai svarbu tam, kad jie neišnyktų. Vietovardžių metai kviečia išrinkti gražiausią vietovardį. Man gražiausi vietovardžių pavadinimai jūsų krašte: Žarnavagiai, Klišabalė, Lygialaukis, Kraujaleidžiai, Kaliakiemis,  Piliakiemiai. Aš rinkau gražiausius vietovardžių pavadinimus ne tik Širvintų krašto, bet ir kitų rajonų. Vietovardžių pavadinimai labai įdomūs.“ – pasakojo habil. dr. Kazimieras Garšva.

Renginys vyko minint Lietuvių kalbos dienas. Lietuvoje lietuvių kalbos dienų renginiai minimi jau ketvirtus metus, nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Tomis dienomis organizuojami įvairiausi renginiai.

Lietuvos vietovardžiai – tai kalbos  ir atminties lobynas. O svarbiausia – tai mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime ir saugokime savo dabartį, prakalbinkime vietovardžius naujai.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Ugnė Trumpickaitė

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko kūrybinis užsiėmimas ,,Knygos personažo siuvimas“. Siūti mokė Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila Žukovskaja.

Remiantis rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus knygoje ,,Draugystė ant straublio galo“ pasakojama istorija apie Dramblio ir Pelytės draugystę, nutarėme pagrindinius herojus „iškelti“ iš knygos ir apgyvendinti bibliotekoje. Kaip žinia, juodu yra geriausi draugai. Kadangi Dramblys šiuo metu bibliotekoje vienas, kad draugystė nenutrūktų, kūrybinio užsiėmimo metu siuvome jo geriausią draugę Pelytę.

Užsiėmime dalyvavę vaikai ant medžiagos braižė knygos herojės Pelytės trafaretą ir jį iškirpo. Širvintų vaikų dienos centro vaikai jau buvo išbandę šią kiek neįprastą veiklą, o kietiems – buvo labai smalsu pamėginti. Vaikai čiupinėjo medžiagas, apžiūrinėjo trafaretus, aptarinėjo patį procesą.

Kai pagalvoji, atrodo, kad viskas labai paprasta – viens du ir pasiuvai, bet reikia pripažinti, kad šiam darbui atlikti reikia susikaupimo, atidumo, kruopštumo. O kur dar medžiagos skiautės, žirklės, siūlas, adata ir kitos reikmės? Ne ką mažiau svarbu yra ir laikas. Ne viską suspėjome padaryti. Personažą beliko susiūti, pastorinti ir aprengti.

Dramblys jau nebebus vienas, greitai kartu su juo bus ir jo geriausia draugė Pelytė. Mes juk nenorime, kad draugystė taip lengvai imtų ir nutrūktų.

Kaip pasakojo pati  Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila Žukovskaja, siūti galima įvairiausius personažus. Reikia turėti tik trafaretus, kuriuos vaikai drąsiai gali nusipiešti ir patys, bei priemonių, kuriomis savo personažą pasigamintų. Liudmila pati siuva siuvimo mašina, bet paminėjo, kad visai paprastus dalykus galima siūti ir rankomis.

Norime pasidžiaugti, kad šis procesas atnešė vaikams įdomių ir naudingų potyrių. Buvo puiki proga pamėginti kažką naujo, neįprasto. Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila vieną jau pasiūtą Pelytę padovanojo Vaikų literatūros skyriui.

Ugnė Trumpickaitė