Širvintos

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, į Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132  tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš jų žuvo.

Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.

Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Tą dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

Šiai dienai paminėti Igno Šeiniaus vardo viešojoje bibliotekoje vyko Stanislovo Abromavičiaus knygos „Tremties vaikai“ trečiosios knygos pristatymas. Svečiavosi knygos autorius, knygos herojė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Rasa Duobaitė – Bumbulienė. Vakaro svečius pristatė Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irena Vasiliauskienė.

Knygos pristatymo metu keitėsi senų nuotraukų skaidrės, kuriose atsispindėjo to skaudaus meto įvykiai, palietę nukentėjusius žmones.

„Nuo 1988 metų susidomėjau  tremties ir rezistencijos istorija. Pirmiausia pradėjau nuo savo krašto. Aprašiau iš savo krašto kilusio Didžiosios kovos apygardos vado Jono Misiūno – Žalio Velnio istoriją. Jo veikla prasidėjo Širvintų krašte, Musninkuose. 1995 metais jo istoriją ir veiklą sudėjau į pirmąją savo knygą „Žalio velnio takais“. 1988 metais, susikūrus Sąjūdžiui, aš susidomėjau šia tema ir pradėjau rinkti istorijas. Surinkau medžiagą apie Partizanų motinas. Aprašiau jų gyvenimus, vaikų žūtis. Tais pačiais metais suradau šeimas, kurios paaukojo savo vaikus šiai veiklai.  Tais metais buvo daug gyvų liudininkų, kurie galėjo daug ką papasakoti. Išleidus šią knygą, kilo mintis parašyti knygą apie ištremtus vaikus.“, – prisiminimais pasidalijo knygos autorius.

Skaudaus laikmečio paženklintų istorijų buvo iš tiesų daug, kurios surašytos į tris knygas. Bus išleista dar ir ketvirtoji knyga, nes dar yra ir kitų šeimų, kurių istorijos dar neužrašytos.

Knygos pristatymo metu veikė pagal visas tris knygas parengta paroda.

Liūdesio ir skausmo paženklintų žmonių likimai apie kuriuos yra sunku kalbėti ir prisiminti. Istorijos surašytos, tam kad jas prisimintume. Tam, kad žinotume, kokį siaubą kentė mūsų tautos žmonės. Istorijos niekada nepamirši, neištrinsi ir nepakeisi.

Ugnė Trumpickaitė

Pilnas autobusas Širvintų Igno Šeiniaus  bibliotekos jaunųjų skaitytojų su tėveliais vykome į Kaišiadorių rajoną. Išvykoje taip pat dalyvavo literatūrinio protmūšio nugalėtojai –  Širvintų pradinės mokyklos 2b ir 3a klasių mokinių komandos su mokytojomis Lena Vaitkūniene ir Nijole Miliauskaite. Šiemet nusprendėme aplankyti Kaišiadorių viešąją biblioteką. Sugužėjome į renginių salę, kur mūsų jau laukė IT specialistai Evaldas Parauka  ir Tomas Steponavičius. Jie vaikams pravedė robotikos užsiėmimą, kuris vaikams labai patiko. Tokia įdomi veikla, lavinanti kūrybiškumą ir loginį mąstymą tinka visokio amžiaus vaikams. Visi  žiūrėjome filmuką apie Kaišiadorių viešąją biblioteką. Tėveliai, lydimi malonių bibliotekos darbuotojų: Zinos Motiekaitienės, Stasės Ladienės ir Ritos Jūrienės apžiūrėjo biblioteką.  Vaišinomės  kava, arbata, sultimis ir skaniaisiais kibinais. Tai buvo labai maloni staigmena 🙂

Apžvalginė ekskursija po Kaišiadoris ir visi patraukėme į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Žinoti savo tautos istoriją, šaknis yra kiekvieno mūsų pareiga.  Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, pakvietėme išvykos dalyvius prisiminti, pažinti ir suprasti, ką sukūrė mūsų proseneliai ir seneliai.  Vyresni vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Pradžios mokykla XXa.3-4 deš. Dailyraščio pamoka”. Net ir suaugusiems buvo sunku pagal to meto reikalavimus išsėdėti pamokoje. Mokytoja pasakojo, kokios taisyklės mokykloje galiojo, kokios bausmės buvo taikomos, kiek laiko  trukdavo mokslas ir dar daug įdomių, bet mums tolimų ir net nesuvokiamų dalykų. Parašius  dailyraštį , mokytoja  darbus  įvertino pažymiu.

Mažesnieji vaikai lipdė įvairius molinukus. Jie laiką leido edukaciniame užsiėmime „Puodynės, puodynėlės, molinukai”. Edukatorė  atsakė į dominančius klausimus.

 Išvykos pabaigai – laisvas laikas ir įvairios pramogos Rumšiškių muziejuje. Muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.). Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus mena XVIII–XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose, jame  yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų.

Visiems dalyviams po turiningos dienos – saldumynai nuovargiui apmalšinti  ir projekto rašikliai atminimui. Renginys organizuotas, vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti”. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Daugiau nuotraukų rasite apsilankę čia

Lolita Pliukštienė

Širvintų I. Šeiniaus viešosios bibliotekos  vaikų literatūros skyriuje  su gausiai susirinkusiais vaikais ir jų tėveliais susitiko dailininkas ir rašytojas Paulius Juodišius. Visi drauge kūrė pasaką apie princesę Princpienę ir burtininką Pikčių. Veiksmas vyko ekspromtu. Vaikai pasakojo, kaip herojai turi atrodyti, kur  gyvena, kam  jie reikalingi, kuo užsiima. Princpienė keliavo po visą pasaulį, ieškodama burtų lazdelės, bet teko grįžti namo, nes ji buvo visai netoli, Širvintose. Visą istoriją autorius piešė. Šiai pasakai reikėjo sukurti muziką. Ir užvirė dūdų gamyba. Nors procesas iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas, bet kad su dūda galima būtų dūduoti, reikėjo pasistengti.  Vėlgi ekspromtu sukurta daina apie burtininką Pikčių buvo dainuojama choru. Kulminacija tikrai  įspūdinga: dūdos, būgnai, ir dar Pauliaus Juodišiaus  pagaminti įvairiausi instrumentai skambėjo šauniai. Visi galėjo „išjudinti” savo vaizduotę, išlieti kūrybines emocijas.

Paulius Juodišius rašo ir iliustruoja knygas, nuolat ieško naujų patirčių ir jų nebijo. Jis plėtoja nemokamos, internetinės, interaktyvių pasakų svetainės „Pasakų kūrimo virtuvėlė“ (ww.bumbam.weebly.com) turinį. Autoriaus knygą  „Amarėlio pyragas“ IBBY Lietuvos skyrius 2006 m. apdovanojo kaip geriausią knygą vaikams.

Renginys organizuotas, vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti”. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija“.

Lolita Pliukštienė

Širvintų I. Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinis protų mūšis .  Šįkart į biblioteką sugužėjo  Širvintų pradinės mokyklos 2a,2b,2c,2d ir 3a,3d klasių mokiniai. Iš kiekvienos klasės komandą sudarė penki nariai. Renginį vedusi mokytoja Vitalija Šapurienė sakė, kad pats patekimas į protmūšį yra laimėjimas, nes jame dalyvavo daugiausia skaitantys ir viskuo besidomintys vaikai.  Klausimus protmūšiui paruošė mokytoja metodininkė Nijolė Miliauskaitė. Vaikai rungėsi net penkiuose turuose: pasakų, rašytojų, skaičių, personažų ir bendrųjų klausimų. Kai kurie dalyviai sakė, kad buvo  žiauriai sunkūs klausimai  J  Kiti buvo visai priešingos nuomonės. Tikim, kad nuo šiol skaitydami knygas, vaikai pasižiūrės kas ją parašė arba bus atidesni skaitydami tekstus. Susumavus rezultatus, daugiausia taškų surinko 2b ir 3a klasių komandos. Joms įteiktas specialus bibliotekos prizas: išvyka į Kaišiadorių viešąją biblioteką ir Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Visiems dalyviams I. Šeiniaus viešosios bibliotekos l. e. direktoriaus pareigas Vaiva Daugėlienė įteikė  padėkos raštus.

Smagu,  kad pavasaris surado Lietuvą, vasara taip pat greitai atšuoliuos, bet knygų pamiršti nevalia. Laukia nauji protmūšiai ir nauji iššūkiai.

Vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti“ renginį remia Lietuvos Kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

                                                                               Lolita Pliukštienė

Jau ketvirtus metus iš eilės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo Europos dienos šventę. Šiais metais šventinės veiklos vyko dvi dienas.

Gegužės 9-ąją – Europos dieną – Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko bendruomenių Europrotmūšis. Jame susirungė penkios komandos: Družų kaimo, Čiobiškio, Gelvonų bendruomenių, Širvintų miesto bendruomenės „Mūsų Širvintos“ ir Širvintų kaimo bendruomenės „Upė“. Varžytuves akylai stebėjo ir objektyviai vertino trijų narių žiūri komisija:  Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotoja  Irena Vasiliauskienė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja  metodininkė  Edita Šidlauskienė,  Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos geografijos mokytoja  metodininkė  Aldona  Barkauskienė.

Protmūšį sudarė trys turai po dešimt klausimų. Dalyviai buvo gerai pasiruošę, todėl varžytuvės neprailgo. Daugiausiai taškų – net po 25! – surinko  Družų kaimo ir Gelvonų bendruomenių komandos, antri liko čiobiškiečiai,  originaliai pasivadinę „Piguva“, nuo jų mažai atsiliko Širvintų kaimo ir miesto bendruomenių komandos.

Renginio dalyviams koncertavo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dainuojamosios poezijos grupė, vadovaujama Ligitos Varaneckienės.

Ne pasiektas rezultatas Europrotmūšyje  buvo svarbiausias, nes visi gavo lygiaverčius prizus.  Didžiausia dovana buvo bendravimas, buvimas kartu, galimybė pasitikrinti žinias, atšvęsti Europos dieną.

Gegužės 10 d. šventinės veiklos šurmuliavo nuo ankstyvo ryto: centrinė  I.Šeiniaus alėja pasipuošė  geltonomis informacinės akcijos „Žvaigždžių alėja nuo Romos iki Širvintų“ žvaigždėmis bei  įvairia Europos Sąjungos atributika, Viešosios bibliotekos darbuotojos skubančiuosius į darbą ar mokyklą vaišino kava ir pyragėliais,  dalino kvietimus į Europos dienos  renginius. Šventiškai papuoštoje Viešosios bibliotekos skaitykloje buvo rodomas Europos kinas, vyko moksleivių protmūšis ir diskusija „Perku internetu“, kurią moderavo Europos vartotojų centro teisininkas – patarėjas Aušvydas Čebatorius.

Mažieji šventės dalyviai  pasinėrė  į edukacines veiklas :  Širvintų lopšelio-darželio „Saulutė“  ikimokyklinukai  su auklėtoja Violeta Rinkevičiene   ir Širvintų pradinės mokyklos priešmokyklinės  grupės vaikučiai su mokytoja Dalia Katiniene  piešė Europos Sąjungos šalių vėliavas, klausėsi  bibliotekininkių pasakojimo apie Europos Sąjungos valstybes.

 Pradinės mokyklos trečios A  (mokytoja metodininkė Nijolė Miliauskaitė),  trečios B (mokytoja  metodininkė Svetlana  Paliukėnienė)   ir trečios C (vyr. mokytoja  Dalia Vinslaukienė)    klasių moksleiviai     dalyvavo edukacinėje valandoje „Pažintis su Europos Sąjunga“,  kurios metu karpė ir klijavo žvaigždes ant mėlyno  popieriaus lakštų.  Jų darbo rezultatas – septynios Europos Sąjungos vėliavos, papuošusios salę, kurioje vyko šventinis koncertas.  Valandos metu bibliotekos darbuotojos surengė mini viktoriną apie Europos Sąjungą. Teisingai atsakiusieji į klausimus buvo apdovanoti prizais.

Gerą nuotaiką šventės dalyviams dovanojo atlikėjas Martynas Kavaliauskas, surengęs solinį koncertą.

Nors  neįprastai šaltas gegužės mėnesiui oras privertė atsisakyti sumanymo šventines veiklas vykdyti lauke, geros nuotaikos  tai nesugadino.  Svečiai atsisveikino su  noru pasimatyti kitų metų Europos dienoje.

Šventę finansavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, šventės partneris Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras.

Daugiau nuotraukų rasite čia

Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienie