Be kategorijos

Aldonos Vasiukevičienės tapybos darbų parodos atidarymas

   Kovo 2 dieną Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko Aldonos Vasiukevičienės pirmosios autorinės tapybos darbų parodos atidarymas. Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Vita Majerienė, laikinai Kultūros centro direktorės pareigas einanti Rytė Bareckaitė, laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė, paveikslų autorės vaikai, anūkai, artimi draugai ir bičiuliai. Renginį vedė Širvintų viešosios bibliotekos Aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

   Aldona Vasiukevičienė tapyti pradėjo paskatinta savo geros draugės, bendramintės Joanos Zinkevičienės. Būtent savo artimos draugės namuose pirmą kartą paėmė teptuką į rankas. Nuo 2014 metų ponia Aldona yra nutapiusi daugybę paveikslų.

   „Tapydama išlieju visas savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Kiekvienas mano nutapytas paveikslas turi savo atsiradimo istoriją. Paveiksluose atsispindi dalelė mano gyvenimo, patirtų jausmų, širdies gelmėse nusėdusių prisiminimų. Tapymas yra mano mažas pasaulis, kuriame galiu atsiskleisti, pamiršti pečius slegiančią naštą“, – renginio metu mintis liejo Aldona Vasiukevičienė.

   Vienas iš brangiausių darbų autorei yra jos tėveliams skirtas paveikslas, kuriame išlieta daugiausiai šilumos, meilės, prisiminimų. Paveikslas „Tėvai išėjo“ yra nutapytas po brangių tėvelių netekties, kuris šiuo metu yra eksponuojamas Valdovų rūmuose .“Buvo labai sunku ir skausminga skirtis su pačiu brangiausiu paveikslu, bet tai man labai didelis įvertinimas. Aš nutapysiu tą paveikslą iš naujo, kad galėčiau turėti jį šalia”, – neslėpė susijaudinimo darbų autorė.

   Ponios Aldonos darbai priskiriami primityviajai tapybai. Šio stiliaus tapybos paveikslai nepalieka abejingų – jie pavergia savo nuoširdumu ir sąžiningumu. Tapytoja dalyvavo parodose “Aukso vainikas” 2014 ir 2015 metais bei parodose Adomo Varno ir Monikos Bičiūnaitės premijoms laimėti. 2014 metais gavo Rimo – Zigmo Bičiūno premiją.
Tokių įvertinimų paskatinta Aldona Vasiukevičienė turi svajonę savo nutapytų darbų parodą eksponuoti gimtinėje, Varėnos rajone.

   Renginiui pasibaigus, ponią Aldoną sveikino ir glėbius gėlių dovanojo tapytojos vaikai, anūkai, artimi draugai, bičiuliai ir kiti renginio svečiai. Susirinkusieji linkėjo menininkei, kad niekuomet neišsektų kūrybinė versmė.

   Smagu, kai žmogus kuria grožį. Aldona Vasiukevičienė padovanojo svečiams gražų vakarą, pripildytą jaukumo, šviesos ir nuoširdaus bendravimo. Liaudies menininkė pasirašė Viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

   Aldonos Vasiukevičienės darbai bus eksponuojami Viešosios bibliotekos skaitykloje visą kovo mėnesį. Užsukę lankytojai galės ne tik pasigrožėti darbais, bet ir akimirkai sustoti bei pabūti grožio ir jausmų pripildytoje oazėje.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Lietuvių kalbos dienos prasidėjo. Renginių visoje Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse programa vos telpa į penkiasdešimt puslapių, iš viso jų – virš septynių šimtų. Raštingiausio bendruomenės nario rinkimai, dailyraščio konkursas, garsių kalbininkų sukakčių minėjimai, paskaitos, diskusijos, apdovanojimai ir kiti renginiai.

Vasario 24 dieną, (trečiadienį) 14 valandą Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko renginys „Širvintų krašto tarmės istorija ir autentiški vietovardžiai“, skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti. Renginyje svečiavosi Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas daktaras Kazimieras Garšva. Saulėtos popietės renginį vedė lietuvių kalbos mokytojas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Romas Zibalas, kanklėmis grojo Eglė Pociūtė, eiles deklamavo Modesta Bakšanskytė.

Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habil. dr. Kazimieras Garšva pasakojo Širvintų krašto tarmės istoriją, jos atsiradimą, paplitimą ir svarbą. Pateikė įvairių pavyzdžių, kokios tarmės yra paplitusios visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Širvintų tarmė yra kilusi iš aukštaičių. Primindamas mūsų miesto pavadinimo atsiradimo istoriją, kalbėjo apie autentiškus vietovardžius mūsų krašte. Širvintose labai taisyklingi vietovardžiai.

Įdomius ir šmaikščius klausimus svečiui uždavė lietuvių kalbos mokytojas Romas Zibalas. Renginio dalyviai taip pat įsitraukė į diskusiją. Kazimieras Garšva maloniai atsakinėjo į užduotus  klausimus. Renginyje dalyvavę mokiniai dalinosi savo potyriais, mintimis renginio metu. Popietė buvo kupina pakilios nuotaikos ir gerų emocijų.

Pasibaigus renginiui laikinai bibliotekos direktorės pareigas einanti  Vaiva Daugėlienė padėkojo svečiams ir  įteikė atminimo dovanėles. Habil. Dr. Kazimieras Garšva padovanojo bibliotekai naujų knygų, pasirašė viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Lietuvių kalba seniausia, tačiau turtinga, graži ir brangi. Mes turime kuo didžiuotis, todėl prisiminkime, kokia brangi mums yra gimtoji kalba ne tik kai švenčiame Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, bet nešiokimės meilę savo gimtąjai kalbai visada savo širdyse.

Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Būkime ir mes tos tautos dalimi.

 Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Poezijos pavasaris 2015

        Saulėtą gegužės 30 dieną Širvintose sužydėjo Poezijos pavasaris. Savo smuiko melodija pasiklausyti poezijos pakvietė Meno mokyklos mokytoja metodininkė Loreta Ardzevičiūtė.

      Viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva pasveikino visus susirinkusius su gražia pavasario švente ir supažindino su festivalio dalyviais.

      Svečiavosi šių metų Poezijos pavasario laureatas poetas Vladas Braziūnas, poetė Vitalija Bogutaitė, bardas Kazimieras Jakutis (Pagulbis), kino ir teatro aktorius Vytautas Rumšas. Sveikinimo žodį tarė laikinai mero pareigas einanti tarybos narė Živilė Pinskuvienė.

      Pirmasis jausmingai Justino Marcinkevičiaus ir Vinco Mykolaičio-Putino eiles skaitė aktorius Vytautas Rumšas. Kiti svečiai dalinosi savo kūryba. Laureatas Vladas Braziūnas šmaikščiai skaitydamas savo eiles kvietė visus nusišypsoti. Vitalijos Bogutaitės poezija apgaubė nuoširdumu ir šiluma. Kazimieras Jakutis (Pagulbis) sujaudino iki širdies gelmių dainuodamas savo kūrybą. Visi paskendo jaukumo pripildytoje poezijoje. Laikas nejučia ištirpo klausantis muzikos ir poezijos dermės.

      Svečiai kvietė sušilti poezijos skleidžiamuose spinduliuose. Norėjosi ragauti tą gaivų, ore tvyrantį kūrybos skonį. Mažais lašeliais eilės krito į širdis, ten pasilikdamos. Neužmirštama popietė ilgam išliks atmintyje. Poezijos paukštė vėl sugrįš kitais metais, suburdama draugėn poezijos mylėtojus.

      Laikinai mero pareigas einanti tarybos narė Živilė Pinskuvienė įteikė padėkas už pagalbą prisidedant prie renginio – Meno mokyklos mokytojai metodininkei Loretai Ardzevičiūtei ir Poezijos pavasario koordinatorei Janinai Rutkauskienei.

      Renginiui pasibaigus, dalyviams buvo įteiktos gėlės ir Poezijos pavasario simboliai –  molinės paukštės.

      Viską vainikavo nuoširdus dalyvių bendravimas, aidėjo juokas, netilo balsų klegesys. Viešosios bibliotekos Svečių knygoje dalyviai paliko savo linkėjimus. Bibliotekai buvo padovanoti Poezijos pavasario leidiniai.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

 

Garsinęs Širvintų kraštą

ipolitas uzkurnys   Lapkričio 10 dieną sukako dešimt metų, kai mirė kraštietis tautodailininkas, rašytojas, pasakorius Ipolitas Užkurnys. Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų.

   I P O L I T A S U Ž K U R N Y S gimė 1926 11 05 Širvintų r., Pyplių kaime, mirė 2004 11 10 Vilniuje; palaidotas Pyplių kapinėse. Tautodailininkas (skulptūra), rašytojas. Tautodailininkų sąjungos narys (1966), 1934-1937 mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Būdamas ketverių metų, neteko motinos. Jis buvo šeštas vaikas šeimoje. Dirbo nuo mažens. Savo nelengvą gyvenimą yra aprašęs keliose beletrizuotose autobiografijose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus.

   1944-1945 metais tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1950 apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963-1986 – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje. Medžio drožyba domėjosi visą laiką, tačiau kol augo vaikai, kol spaudė materialiniai nepritekliai, ilgesniam laikui tam atsidėti negalėjo. Nuo 1965 m. laisvalaikiu ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Pirmosiose parodose eksponavo nedideles skulptūrėles kasdieninio darbo tema. Vėliau pasaulėvaizdis plėtėsi, meninė asmenybė atsiskleidė vis plačiau ir giliau, turtėjo įspūdžiais, išgyvenimais, apmąstymais apie žmogaus būties prasmę.

   Nuo 1965 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios Vilniuje (1968−69, 1971, 1976, 1983−1986), Lenkijoje (1970, 1976−77), Leningrade (1981), Maskvoje (1982).
Iš medžio sukūrė daugiau kaip 1 400 kūrinių; tarp jų – apie 250 monumentalių skulptūrų koplytstulpių ansambliams Lietuvoje (Ablingoje, Birštone, Šiauliuose, Čiurlionio kelyje, Anykščiuose, Juodkrantėje ir kitur), Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomįjoje. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, skulptūras, portretus, daugiafigūres kompozicijas (Vilniaus įkūrimas, 1973; Žalgirio mūšis, 1978; Skerdžius, 1992; Kristaus vainikavimas, 2000). Skulptūros ekspresyvios plastikos, raiškaus silueto, darnios kompozicijos.

   Parašė knygą ,,Mano Jėzus“ (1997).

Uzkurnio  Pripažinimas ir apdovanojimai: Medžio drožėjų meistrų meistras (1972); Nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas (1975); Ne kartą apdovanotas sąjunginės ir respublikinės reikšmės I laipsnio diplomais, garbės raštais; 2000 suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas.

Viešosios bibliotekos informacija