Viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama elektrėniškio Algirdo Subatos fotografijų paroda „Kalnų pavilioti“. Liepos 21 – ąją vyko parodos atidarymas.
Algirdas Subata prieš keletą metų elektrėniškių išrinktas vienu iš labiausiai miestą garsinančių žmonių. Tai fiziškai ir psichologiškai stiprus žmogus, gyvenime nepabūgęs iššūkių ir tuo stebinęs aplinkinius. Alpinizmas ir fotografija – dvi A.Subatą užvaldžiusios aistros. Per savo gyvenimą parodos autorius pasiekė per 120 kalnų viršūnių, į Momblano ir Materhorno kalnus buvo užkopęs net po kelis kartus. Alpinistų ekspedicijose jis niekada nesiskirdavo su fotoaparatu, kurį kartais dėl papildomo svorio imdavo vietoje šiltesnių rūbų, kad galėtų sustabdyti nepakartojamas akimirkas kalnuose. Nuotraukose menininkas stengėsi parodyti kopimo į kalnus proceso sudėtingumą, žmonės statiškoje būsenoje jo nedomino.
A.Subata turėjo didelių siekių. Vienas jų – „sniegynų tigro“ vardas, kuriam gauti reikėjo užkopti į keturias aukščiausias Sovietų Sąjungos viršūnes. Ponas Algirdas įveikė tris: Lenino (7134 m.), Korženevskajos (7105 m.) ir Komunizmo (7495 m.). Ant pastarojo kalno viršūnės A.Subata pirmasis iškėlė Lietuvos trispalvę. Įveikti ketvirtojo kalno nepavyko todėl, kad iškovojus Nepriklausomybę, alpinistų ekspedicijų į buvusios Sovietų Sąjungos šalis niekas nebeorganizavo…
Fotografo ir alpinisto darbų paroda į Širvintų viešąją biblioteką atkeliavo musninkiečių Vlado Karablikovo ir Leono Vaicekausko dėka. Su šiais žmonėmis nuotraukų autorius apie 1960 – uosius metus lankė Musninkų mokyklą, o su ponu Vladu šeštoje klasėje sėdėjo viename suole.
Parodos atidarymo metu A.Subata dalinosi savo, kaip alpinisto patirtimi. Pasak jo, į kalnus negalima imti tų, kurie sako nieko nebijantys. Pats Algirdas niekada neperžengdavo savo galimybių ribų. Alpinistas pasidžiaugė, kad jo ekspedicijų metu niekas nežuvo. Daug kartų teko ant pečių gabenti sužeistuosius bei kitokiu būdu gelbėti žygio draugus, tačiau visi komandos nariai išliko gyvi. Pasak jo, prie tokios sėkmės prisidėjo ir Aukščiausiosios jėgos. „Ten, kur esu aš, nėra mirties; ten, kur yra mirtis, nėra manęs“, – romėnų poeto Tito Lukrecijaus Karo žodžius prisiminė autorius.
Renginio metu A.Subata sulaukė daugybės klausimų, į kuriuos kantriai ir dėmesingai atsakinėjo. Fotografas lengvai rado bendrą kalbą tiek su mažaisiais, tiek su vyresniais renginio dalyviais, todėl parodos atidarymas tapo draugišku, šiltu artimų žmonių pasisėdėjimu prie puodelio arbatos. Menininkas parodė iš tolimojo Altajaus atsivežtas vaistažoles, kedro riešutų, šaltalankio aliejus, pasakojo apie jų naudą sveikatai. Nors dėl persirgtos sunkio ligos A.Subata nebekopia į kalnus, jis dar aplanko Sibire gyvenančius draugus ir bendraminčius. Iš ten žolininku vadinamas vyriškis grįžta ne tuščiomis, o su prikrautais kalnuose surinktų vaistažolių lagaminais.
Renginio pabaigoje fotografijų autorius pasidžiaugė draugišku širvintiškių priėmimu ir pasidalino viltimi, jog „Kalnų pavilioti“ bus ne paskutinė jo darbų paroda šiame mieste. Lauksime jo atvykstant su naujomis nuotraukomis, o galbūt ir nauja knyga apie Lietuvos alpinizmo istoriją, kuriąautorius jau keletą metų intensyviai rašo.
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė