Sauliaus Vasiliausko pasakojimai – trumpi literatūriniai etiudai, dažniausiai vaizduojantys scenas iš jauno Lietuvos intelektualo kasdienybės, aiškiai įkūnijančios autoriaus alter ego. Daugumos tekstų siužetas vyksta įvairiose paties autoriaus dažnai lankomose vietose, pavyzdžiui, bibliotekose, paskaitų salėse, sporto klubuose, o juose dažniausiai gyvena herojai iš akademinio ir literatūrinio gyvenimo – natūralios rašytojo aplinkos. Šie veikėjai dažniausiai išgyvena įprastus, nedidelius ir banalius nuotykius, iš kurių autorius meistriškai, su jam būdingu aštriu humoro jausmu, semiasi būdingų elementų, suteikdamas jiems kartais komišką, kartais absurdišką ir groteskišką atspalvį. Vasiliauskas meistriškai naudoja ironiją ir autoironiją, tačiau jo pasakojime nestinga lyriškumo, dažnai jį lydi filosofinė ir kultūrinė refleksija.
Jaukiame susitikime autoriui buvo užduota daug klausimų, į kuriuos autorius išsamiai ir nuoširdžiai atsakė.
