Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Kad tokio statuso nusipelnytų poetas – tikra retenybė. Septyneri metai praėjo po poeto netekties 2011 m., vasario 16-ąją, bet atminimas gyvas.
Balandžio 19 dieną, ketvirtadienį, 17:30 val., Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje, buvo pristatyta atsiminimų knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvavo literatūros kritikas, knygos sudarytojas Valentinas Sventickas ir aktorė Dalia Jankauskaitė. Jie asmeniškai pažinojo poetą. Renginio svečius pristatė ilgametė mokytoja, Igno Šeiniaus premijos laureatė Danutė Miliukienė.
„Justinas Marcinkevičius gyvas mūsų prisiminimuose – pradedant nuo pačių pirmųjų jo eilių, iki pat didžiosios meilės lyrikos, iki gyvenimo filosofijos. Visur ir visada poeto kūryba lydėjo mus per kartų kartas. Atsiminimų apie poetą yra be galo daug. Prieš dešimt metų, taip pat pavasarį, poetas Justinas Marcinkevičius viešėjo Širvintose. Ir tai buvo vienas iš jo paskutinių susitikimų visuomenėje. Labai toks mielas, nuoširdus ir nepamirštamas. Mes galime atrasti daugybę gijų, kurios sieja mūsų kraštą su poetu, jo kūryba, nors poetas Širvintose lankėsi tik tą vieną vienintelį kartą.“, – pasakojo Danutė Miliukienė.
„Justinu Marcinkevičiumi, jo kūryba, domiuosi jau seniai. Keliaudamas į susitikimus su žmonėmis, pristatydamas knygas apie garsų poetą, dar kartą galiu įsitikinti, kad Justinas Marcinkevičius, kaip asmenybė yra išlikęs žmonių atmintyje, kad yra neužmirštas ir jo kūryba yra ligi šiol skaitoma. Kas mane labai džiugina. Justinas Marcinkevičius buvo iš nedaugelio poetų, kuris turėjo tokių nepaprastai gerų savybių, kuriomis žavėjo žmones, sugebėjo savo kūryba juos pritraukti. Jis, regis, paprastus žodžius paversdavo ypatingais, nepaprastais, kurie paliesdavo žmones, įsišaknydami iki šių dienų. Po poeto mirties man teko daug ką kilnoti iš jo rankraščių, sąsiuvinių, archyvo jo darbo kambaryje, kad galėčiau sudaryti paskutiniąsias knygas apie šviesų poeto atsiminimą. Poetas buvo harmoninga asmenybė, labai talentingas.“, – kalbėjo knygos sudarytojas Valentinas Sventickas.
„Aš nesu rašytoja, esu tik skaitytoja, todėl ką parašiau apie poetą prisiminimų knygoje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ – paskaitysite. Praėjo nemažas laiko tarpas, todėl noriu papasakoti tai, ką pasilikau asmeniškai sau. Įspūdinga man prisiminti, kad jis buvo labai žmogiškas, paprastas, pažeidžiamas, mačiau jį susigraudinusį. Noriu tik pasakyti, kad man buvo labai reikšminga jo kūryba. Man taip svarbu ir reikšminga buvo jo buvimas, troškimas suspėti jam viską pasakyti. Kaip rašė Levas Tolstojus savo dienoraščiuose, kad žodžiu pasakyti tai, ką tu giliai širdy jauti, taip kad kiti tave suprastų, tai yra nepaprastai sunkus, bene pats sunkiausias dalykas žemėje. Ir aš eilinį kartą tai juntu, kad negaliu tų jausmų išreikšti žodžiais. Aš linkėčiau kiekvienam turėti tą šviesą, idealą, į kurį galima lygiuotis ir paskui kurį sekti. Man didelė dovana yra tai, kad aš galėjau su juo bendrauti ne tik oficialiai. Tie prisiminimai yra, jie mane šildo. Ir aš labai linkiu, kad jauni tėveliai, mamytės dovanotų savo vaikams mūsų dvasinį turtą, mūsų literatūrą, nes Justinas Marcinkevičius yra vienas iš tų mūsų brangakmenių.“, – prisiminimais dalijosi aktorė Dalia Jankauskaitė.
Renginyje skambėjo ne tik prisiminimai apie Justiną Marcinkevičių, bet ir iki skausmo žinomi poeto eilėraščiai, visų cituojami žodžiai, kuriuos skaitė knygos sudarytojas Valentinas Sventickas, aktorė Dalia Jankauskaitė, mokytoja Danutė Miliukienė. Susirinkę žmonės turėjo galimybę pamatyti video iš vienintelio poeto apsilankymo Širvintose.
Buvo gera dar kartą prisiliesti prie Justino Marcinkevičiaus, kaip prie asmenybės, kaip prie kūrėjo, pajusti jo gyvą atminimą, išgirsti atsiminimus, pasiklausyti eilių. Poetas Justinas Marcinkevičius gyvas mūsų atmintyje, jo eilės, meilės lyrika, gyvenimo filosofija vis dar keliauja per kartų kartas. Kaip sakė aktorė Dalia Jankauskaitė – Jis mūsų brangakmenis, kurio kūrybą reikia branginti, saugoti, puoselėti, o svarbiausia – niekada neužmiršti.
Ugnė Trumpickaitė