Vėl ruduo. Žalvariuojanti veda brydė
Į tenai, kur šermukšnių koralai nuraudę.
Vėl ruduo. Lietumi tviska saulėj raidė
Tavo žvilgsnis ir veidas, voratinklį gaudęs.
—————————————————-
Vėl ruduo. Leisk – sušildysiu Tavo rankas.
Šešėliuoja, sakai. Vis tankiau … Na ir kas …
(R. Kuršytė. Vėl ruduo)
Tarsi susigėdę staiga nuraudo klevai. Šermukšnis pabėrė karolių kekes. Pritilo paukščių giesmininkų balsai. Ruduo… vėl ruduo šešėliuoja ir spindi, žadina šiltus jausmus.
Spalio 12 – osios popietę paskaityti ir paklausyti rudeniškų eilių į Kiauklių biblioteką rinkosi poezijos mylėtojai. Popietė buvo skirta rudenio tematikai. Skaitėme B. Brazdžionio, P. Keidošiaus, Just. Marcinkevičiaus, V. Masiukienės, D. Miliukienės, H. Radausko eilėraščius.
Ruduo pažadina mumyse šiltus jausmus, dovanodamas laiko skaitymui ir susitikimams su knygos bičiuliais.
Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė