Širvintos

Rugsėjo 16 d. Širvintų viešojoje bibliotekoje vyko VšĮ „RV Agentūra“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuojamo projekto renginys „Kita forma“.

Renginio metu buvo perskaitytos dvi paskaitos: ,,Kita forma – kitoks požiūris į atliekas” (paskaitą skaitė „RV Agentūra“ direktorė Vaida Griškevičienė) bei ,,Rūšiuoti – tai nesudėtinga” (paskaitą skaitė VšĮ „Žaliasis taškas“ atstovė Liepa Vaitkevičiūtė). Po pranešimų vyko Eko dirbtuvės (dirbtuves vedė „RV Agentūra“ dailininkė, edukologė Rūta Mikalonytė). Jų metu buvo galima pasigaminti knygas tausoti padėsiančius daugkartinius knygų aplankus ir žaismingus skirtukus.

Šio įdomaus renginio metu „RV Agentūra“ direktorė ir projekto „Kita forma“ iniciatorė Vaida Griškevičienė susirinkusiems pristatė vartotojiškos kultūros alternatyvas. Pasakojo apie atliekų rūšiavimą, perdirbimą ir kokia to nauda. Paskaitos metu parodė ir pateikė pavyzdžių, kaip perdirbtos ir nesunaudotos įvairios rūšies atliekos virsta meno kūriniais, baldais, papuošalais, elektronikos prietaisais ir kt. Pristatė ir parodė užsienio ir Lietuvos  įmonių, dizainerių bei menininkų perdarytus gaminius.

Buvo labai įdomių perdarytų gaminių, tokių kaip iš padangų ar vyriškų kostiumų pagamintos rankinės, iš kamštelių ir sagų – papuošalai, iš stiklo – interjero detalės, iš kartono – baldai, iš vinilinių plokštelių – laikrodžiai.

VšĮ „Žaliasis taškas“ atstovė Liepa Vaitkevičiūtė labai išsamiai papasakojo apie rūšiavimą. Supažindino su rūšiavimo taisyklėmis ir mitais bei pristatė Žaliojo taško programėlę, kurią galima įsidiegti į mobilųjį telefoną. Ši programėlė labai padeda rūšiuojant atliekas.

Po kiekvienos paskaitos susirinkusiems buvo užduodami klausimai. Teisingai atsakiusieji buvo apdovanoti prizais.

Antroji renginio dalis buvo Eko dirbtuvės, kurias vedė dailininkė, edukologė Rūta Mikalonytė. Eko dirbtuvių metu iš įvairios rūšies atliekų bibliotekos darbuotojos, pasitelkusios savo kūrybiškumą, gamino knygas padėsiančius tausoti aplankus ir skirtukus.

Renginys buvo įdomus ir naudingas. Įgytas žinias galėsime panaudoti darbe. Laikinai viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė dėkojo viešnioms ir įteikė atminimo dovanas.

 Laikas nepastebimai ištirpo, nutilo balsų klegesys. Renginiui pasibaigus vis dar galėjai jausti tą gaivų, spalvingą, harmonijos ir kūrybiškumo kupiną orą.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Transliacijos metu pašnekovai plačiau papasakos, kas yra propaganda bei kokios pagrindinės poveikio darymo priemonės, taip pat aptarsime ir konkrečius propagandos Lietuvoje pavyzdžius.

Transliacijos dalyviai atsakys į Jūsų, žiūrovų, pateiktus klausimus (už įdomiausius klausimus žiūrovų lauks prizai).

Klausimus bus galima užduoti adresu: klausimas.3erdve.lt

 Bibliotekininkai bei bibliotekų lankytojai prie transliacijos galės prisijungti per Nacionalinės bibliotekos youtube kanalą, aktyvavę ŠIĄ NUORODĄ >>

Vykdant skaitymo skatinimo projektą  „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti“  rugsėjo 6 d. Čiobiškio pagrindinėje mokykloje vyko edukacinis užsiėmimas „Kaip žmonės sukūrė raštą“. Šios mokyklos pradinukams apie rašto atsiradimą papasakojo VŠĮ „Vikingų kaimas“ direktorė, stalo žaidimų kūrėja  Judita Korsakienė.

Seniau pats paprasčiausias būdas perduoti žinią buvo rago gausmas, bet vėliau žmonės sugalvojo kitokį būdą – sukūrė raštą. Pats seniausias raštas buvo parašytas ant molinės lentelės. Vėliau žmonės pradėjo rašyti ant beržo tošies, dar vėliau – ant papiruso, kol galiausiai Kinijoje buvo išrastas popierius. Kaip pasakojo Judita, arabai pagrobė kelis kinus, iš jų išgavo popieriaus gaminimo technologiją. Kai arabai pradėjo gaminti popierių, jis atkeliavo ir pas mus.

Vaikai noriai klausėsi istorijos apie rašto atsiradimą, atsakinėjo į klausimus, bet pati įdomiausia buvo praktinė dalis – patys galėjo pasigaminti popieriaus lapus ir knygų skirtukus.

Renginį  rėmė  Kultūros taryba.
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus
vyresnioji bibliotekininkė Alina Griškevičienė

Jau veikia atnaujinta ir patobulinta aštuonerius metus Vilniaus regiono bibliotekų specialistų kurta kraštotyros informacijos interneto svetainė „Vilnijos vartaiׅ“ (www.vilnijosvartai.lt). Reikšmingiausias populiarios interneto svetainės pokytis – atsiradusi rubrika Bičių korys, kurioje gyventojai galės dalintis asmeninėmis, šeimos gyvenimo istorijomis, žiniomis apie savo gyvenamąsias vietoves. Kitos kraštu besidominčiam vartotojui aktualios naujovės – Vilnijos krašto svarbių datų kalendorius, žemėlapis, kuriame sužymėta virš 1000 krašto objektų bei sudaryta galimybė pasirinkti maršrutą pagal tam tikrą temą.

…

VILNIJOS VARTAI ATVERIA DURIS ŽMONIŲ GYVENIMO ISTORIJOMSSkaityti daugiau »

Šią vasarą Lietuvos viešosios bibliotekos kviečia į daugiau nei 1300 renginių, skirtų skaitymo skatinimo akcijai „Vasara su knyga“. Tai kūrybinės dirbtuvės, žaidimų popietės, netradiciniai skaitymai, knygų mugės, edukaciniai užsiėmimai ir kitos išskirtinės ir įdomios veiklos. „Vasara su knyga“ žymi vasaros skaitymų pradžią ir vyks iki pat rudens!

Birželio 1 dieną vyko įspūdingas renginys, kvietęs visą Lietuvą įjungti atostogas su knyga ir garsiai skaityti geriausią praėjusią metų knygą jaunimui – R. Unos „Atjunk“. Teletiltą, sujungusį visas šalies viešąsias bibliotekas, stebėjo per 8 tūkst. į renginį atvykusių ir virtualių žiūrovų. Teatralizuotą knygos skaitymo transliaciją galima pamatyti „Bibliotekų metų“ YouTube paskyroje.

 „Vasaros su knyga“ išlydėtuvės

Lietuvos viešosios bibliotekos kviečia susitikti ne tik „Vasaros su knyga“ renginiuose, bet ir linksmose jų išlydėtuvėse rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.

Skaitymo festivalio „Aš žinau, ką tu skaitei aną vasarą“ metu veiks net keturios skirtingos erdvės, kuriose vyks įvairios kultūrinės, edukacinės veiklos – vaidinimai, atviros paskaitos, susitikimai su knygų autoriais. Jaukią renginio atmosferą kurs gyvos muzikos skambesys. Festivalio metu bus apdovanoti iki rugpjūčio 15 d. vyksiančio kūrybinio konkurso #vasarasuknyga nugalėtojai.

Įamžintas vasaros akimirkas su knyga (galimos įvairios raiškos, dydžio, formato nuotraukos, videosiužetai naudojant vaizdo koregavimo programas) siųskite el. paštu vasarasuknyga@pavb.lt. Nurodykite savo vardą, pavardę arba slapyvardį, el. pašto adresą, trumpą komentarą-pavadinimą ar pasirinktos knygos pristatymą. Šias akimirkas viešinkite socialiniame tinkle „Facebook“ arba socialiniame dalijimosi nuotraukomis tinkle „Instagram“, naudodami groteles (hashtag) #vasarasuknyga. Nugalėtojų laukia vertingi prizai – planšetinis kompiuteris, fotoaparatas ir USB laikmena.

Daugiau informacijos apie „Vasarą su knyga“: https://www.facebook.com/vasarasuknyga/

Viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama  elektrėniškio Algirdo Subatos fotografijų paroda „Kalnų pavilioti“. Liepos 21 – ąją vyko parodos atidarymas.

Algirdas  Subata  prieš keletą metų elektrėniškių  išrinktas vienu iš labiausiai miestą garsinančių žmonių. Tai fiziškai ir psichologiškai stiprus žmogus, gyvenime nepabūgęs iššūkių ir tuo stebinęs aplinkinius. Alpinizmas ir fotografija – dvi A.Subatą užvaldžiusios aistros. Per savo gyvenimą  parodos autorius pasiekė per 120 kalnų viršūnių, į Momblano ir Materhorno kalnus buvo užkopęs net po kelis kartus. Alpinistų ekspedicijose jis niekada nesiskirdavo su fotoaparatu, kurį kartais dėl papildomo svorio imdavo vietoje šiltesnių rūbų, kad galėtų sustabdyti nepakartojamas akimirkas kalnuose. Nuotraukose menininkas stengėsi parodyti kopimo į kalnus proceso sudėtingumą, žmonės statiškoje būsenoje jo nedomino.

A.Subata turėjo didelių siekių. Vienas jų – „sniegynų tigro“ vardas, kuriam gauti reikėjo užkopti į keturias aukščiausias Sovietų Sąjungos viršūnes. Ponas Algirdas įveikė tris: Lenino (7134 m.), Korženevskajos (7105 m.) ir Komunizmo (7495 m.). Ant pastarojo kalno viršūnės A.Subata pirmasis iškėlė Lietuvos trispalvę. Įveikti ketvirtojo kalno nepavyko todėl, kad iškovojus  Nepriklausomybę, alpinistų ekspedicijų į buvusios Sovietų Sąjungos šalis niekas nebeorganizavo…

Fotografo ir alpinisto darbų paroda į Širvintų viešąją biblioteką atkeliavo musninkiečių Vlado Karablikovo ir Leono Vaicekausko dėka. Su šiais žmonėmis nuotraukų autorius apie 1960 – uosius metus lankė Musninkų mokyklą, o su  ponu Vladu šeštoje klasėje sėdėjo viename suole.

Parodos atidarymo metu A.Subata dalinosi savo, kaip alpinisto patirtimi. Pasak jo, į kalnus negalima imti tų, kurie sako nieko nebijantys. Pats Algirdas niekada neperžengdavo savo galimybių ribų. Alpinistas pasidžiaugė, kad jo ekspedicijų metu niekas nežuvo. Daug kartų teko ant pečių gabenti sužeistuosius bei kitokiu būdu gelbėti žygio draugus, tačiau visi komandos nariai išliko gyvi.  Pasak jo, prie tokios sėkmės prisidėjo ir Aukščiausiosios jėgos.  „Ten, kur esu aš, nėra mirties; ten, kur yra mirtis, nėra manęs“, – romėnų poeto Tito  Lukrecijaus Karo žodžius prisiminė autorius.

Renginio metu A.Subata sulaukė daugybės klausimų, į kuriuos kantriai ir dėmesingai atsakinėjo. Fotografas lengvai rado  bendrą kalbą tiek su mažaisiais, tiek su vyresniais renginio dalyviais, todėl parodos atidarymas tapo draugišku, šiltu artimų žmonių pasisėdėjimu prie puodelio arbatos. Menininkas parodė iš tolimojo Altajaus atsivežtas vaistažoles, kedro riešutų, šaltalankio  aliejus, pasakojo apie jų naudą sveikatai.  Nors dėl persirgtos sunkio ligos A.Subata nebekopia į kalnus,  jis dar aplanko Sibire gyvenančius draugus ir bendraminčius. Iš ten žolininku vadinamas vyriškis grįžta ne tuščiomis, o su prikrautais kalnuose surinktų vaistažolių lagaminais.

Renginio pabaigoje fotografijų autorius pasidžiaugė draugišku širvintiškių priėmimu ir pasidalino viltimi, jog  „Kalnų pavilioti“ bus ne paskutinė jo darbų paroda šiame mieste. Lauksime jo  atvykstant su naujomis nuotraukomis, o galbūt ir nauja knyga apie Lietuvos alpinizmo istoriją, kuriąautorius jau keletą metų intensyviai rašo.

Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė

Liepos 11-15 dienomis Širvintų viešojoje bibliotekoje vaikai dalyvavo akcijoje „Vasara su knyga“. Šįkart pačiomis įvairiausiomis spalvomis tapėme akmenėlius. Buvo svarbu, pasitelkus vaizduotę, atidžiai juos apžiūrėti, o akmenukai patys pasufleruodavo, kuo juos paversti: nameliu ar braške. Po to mažieji dailininkai kūrė pasaką, kurią iliustravo spalvingais darbeliais. Tegul kūrybiškumas būna mūsų graži kasdienybė.