Spalio 22 d. Kultūros centro konferencijų salėje  įvyko susitikimas su poetu Vainiumi Baku. Kartu atvyko ir aktorius, bardas Giedrius Arbačiauskas, kuris moderavo šį renginį  bei atliko dainas pagal poeto eiles.

Vainius Bakas – poetas, literatūrologas, kritikas. Pirmą savo poezijos knygą parašė ir išleido būdamas keturiolikos (2003 m.), o dabar jau yra septynios.

2022 m. poetas Vainius Bakas išleido naują eilėraščių knygą „Pasiklydusios kulkos“, kuri ir buvo pristatyta širvintiškiams.

Prasidėjus karui, ieškodamas būdo, kaip išgyventi šias realijas, kurios giliai palietė daugelį lietuvių, dar pirmą karo Ukrainoje dieną V. Bakas ėmė rašyti eilėraščius ir kasdien parašo po vieną. Pasak poeto,  iš pradžių norėjosi keiktis, plūstis, visomis galimomis kryptimis siųsti agresorius, maištauti, liūdėti, bet kartu jis jautė gilų sukrėtimą pasąmonėje ir tai ėmė skleistis per poetinę kalbą. Vėliau pyktį ėmė keisti begalinis susižavėjimas ir pagarba Ukrainos kariams, ir ne tik jiems…

Kiekvieną karo dieną V. Bakas parašydavo po eilėraštį, tačiau knygoje publikuojami ne visi, o tik ketvirtadalis. Poetas eilėmis kalba apie Ukrainos karo išgyvenimą, tarsi rašant savotišką dienoraštį. Tai – gilūs, prasmingi, keliantys pasididžiavimą eilėraščiai. Tai – eilėraščiai apie viltį ir lemtį, meilę ir draugystę, pasiaukojimą ir geraširdiškumą.

Susitikimas su Vainiumi Baku prabėgo kaip viena akimirka. Dėkojame autoriui V. Bakui ir aktoriui Giedriui Arbačiauskui už knygos pristatymą, taip pat visiems dalyvavusiems renginyje.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Literatūros ir meno sintezė bibliotekoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre ir Širvintų parapijos globos namuose svečiavosi muzikos terapeutė, džiazo atlikėja Laura Budreckytė. Socialinių paslaugų centro ir Širvintų parapijos globos namų gyventojams L.Budreckytė pravedė muzikos terapiją.

„Muzikos terapija – terapinė veikla, kurios metu kaip priemonę pasiekti tam tikriems terapiniams tikslams pasitelkiame muziką. Ypač svarbus žmogaus bei muzikos terapeuto bendradarbiavimas, santykis, aiškūs terapiniai tikslai. Dažniausiai naudojami muzikos terapijos metodai: improvizacija, muzikos kūrimas, muzikos atlikimas, muzikiniai žaidimai. Aš naudoju dainų rašymą, kada drauge su klientu sukuriame jam svarbią terapinę dainą, tekstą ir muziką arba sukuriame terapinį tekstą pagal žinomos dainos melodiją.“, – sako Laura Budreckytė.

Susitikimo metu buvo taikytos muzikinės improvizacijos, dainų kūrimo metodas, kurių pagalba dirbama su vidiniais resursais bei emocijomis. Laura Budreckytė kvietė senolius dainuoti ir groti terapiniais instrumentais.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Svarbi žinia negalintiems skaityti knygų!

Jau ir Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje galima pasiskolinti grotuvėlius, skirtus garsinėms knygoms klausyti.

Tuos, kurie negali skaityti įprastos knygos, kviečiame rinktis garsinę knygą ar žurnalą! Siekdami užtikrinti kuo geresnes paslaugas savo skaitytojams, dirbame su virtualia biblioteka ELVIS, todėl tau galime pasiūlyti tūkstančius pavadinimų populiarių įgarsintų leidinių.

• negali skaityti dėl silpstančio regėjimo?
• tavo vaikas turi disleksiją ar kitų skaitymo, mokymosi ar raidos sutrikimų, dėl kurių įprastinė knyga jam sunkiai įveikiama?
• tėvų ar senelių amžius jau toks, kad sveikatos būklė neleidžia skaityti įprastos knygos (negali sėdėti, sunku perversti puslapius, sunku išlaikyti knygą rankose)?

Nedelsdamas registruokis pats ar registruok artimą žmogų virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) – garsinę knygą atsisiųsti paprasta, o stebuklą ji sukuria didelį!

Jei reikia pagalbos ar turi klausimų – skambink Birutei Lajauskienei tel. +37061808230 arba rašyk Birute.Lajauskiene@libis.lt

Nedvejok – kiekvienam, negalinčiam skaityti įprastai, rasime patogų būdą klausytis garsinių knygų!

Spalio 3 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos darbų parodos „Praskleidus uždangą“ atidarymo renginys.

Renginyje dalyvavo parodos autorė Angelė Šimoliūnienė. Savo kūrinius menininkė sulygina su vaikais, kurie į pasaulį ateina per mus – kartu atveria požiūrį į pasaulį ir parodo, kas yra už jo ribų. Autorei ypač svarbi atmosfera ir vyraujanti energetika, kuri, pasak kūrėjos, keliaudama jos kūnu ir rankomis padeda sukurti jausmais persmelktus paveikslus.

Apie savo gyvenimo kelią ir kūrybą A. Šimoliūnienė rašo:

„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinėje Petro Vileišio gimnazijoje. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje. Pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos atstovai ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti, kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai  mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.

Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja (dabartinė progimnazija), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.

Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę, ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus.

O paskui M. Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E. Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D. Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.

Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija. Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.

Baigiau  ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą. Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.

Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv. Kunigaikštienės Olgos ordiną.

Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.

Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.

Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi: stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.

Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją.  Tapau septynerius metus akrilu.

Jau yra įvykę keturiolika personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvauju tapybos darbų parodose ir konkursuose užsienyje.“

Kviečiame apsilankyti! Paroda bus eksponuojama iki spalio 31 dienos.