Aktorės Emilijos Latėnaitės susitikimas su gimnazistais vyko Širvintų L.Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje. Jos vaikystė prabėgo Širvintose pas senelius, todėl Emilija sakė jaučianti ypatingus jausmus jos meilės miestui – Širvintoms. Gimnazijos moksleiviams aktorė pasakojo apie projektą „Raudonos nosys“ senelių namuose. „Liūdna, kad yra žmonių, kurie jaučiasi nevertingi dėl savo amžiaus, dėl ligų. Todėl džiugu, kad atsirado žmonių, kurie nori kuo nors prisidėti“, – sakė E. Latėnaitė. Jie lanko senus vienišus žmones, nes yra įsitikinę, kad žmogus turi gyventi pilnavertį gyvenimą kol gyvas. Visa socialinė veikla kyla iš asmeninio poreikio.“ Nesąžininga skųstis, kad kažkas ne taip, jei pats nieko nedarai. Noriu prisidėti prie pasaulio tokio, kokį jį noriu matyti. Ir bandau bent kažkiek daryti,- tęsė aktorė. Renginį moderavusi mokytoja Rasa Baranauskienė domėjosi demokratinės mokyklos koncepcijos patirtimi, „Nenurašyk, o palaikyk“ filmo garsinimu (apie Dauno sindromu sergančius vaikus) ir kitomis veikomis.
Emilija pasidalino kelionės įspūdžiais į Afrikos žemyną. Aplankytos Somalio, Džibučio, Namibijos , Maroko ir kitos šalys. Be galo įdomu stebėti žmones ir gyvūnus. Planuose ir svajonėse laukia Kenija, Tanzanija, Pietų Amerika. Kalbėdama apie kino magiją, prisiminė K.Vildžiūno filmo „Senekos diena“ filmavimą, jos mėgstamiausius lietuvių režisierius Mariją Kavtaradzę, Andrių Blaževičių, Tadą Vidmantą. Sakė, jaunas žmogus tiek pilnas visko, kartais tėvai ir mokytojai negali visko pamatyti. O pasižiūrėjus tokį filmą, kaip „Išgyventi vasarą“, galime susimąstyti : ne aš vienas taip jaučiuosi. Nepatogių temų nėra. Bet pauglystės laikotarpiu, tarp vaikų ir tėvų būtina pagarba, pasitikėjimas, kaip ir asmeninė laisvė.
Susitikimas organizuotas , vykdant projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti“, kurį finansuoja Kultūros taryba ir LR kultūros ministerija.
Lolita Pliukštienė