Širvintos

 

 
 

Balandžio 24 d. svečiavosi Rūta Janutienė – Lietuvos žurnalistė, redaktorė, tiriamosios žurnalistikos laidų kūrėja ir vedėja. Knygų „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“ (už ją apdovanota prestižine Vinco Kudirkos premija „Už tiriamąją žurnalistiką“), neautorizuotos Dalios Grybauskaitės biografijos „Raudonoji Dalia“ bei „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“ autorė.

Lietuvos žurnalistė Rūta Janutienė susirinkusiems pristatė naujausią savo knygą „Ir saugok mus nuo piktojo…“.

Naujausioje Rūtos Janutienės knygoje lyg gerai „sukaltame“ detektyve – netikėtai pasirodę liudininkai apverčia prokuroro planą aukštyn kojom.

„Lietuvoje gerai žinoma žurnalistė, publicistė, televizijos laidų vedėja, redaktorė. Visuomet, kai atvykstame į knygos pristatymus, apie autorę norisi pasakyti tai, ko jūs nematote televizijos eteryje. Tai tikrai be galo drąsus žmogus, tai žurnalistė, kurios drąsa stebina ne vieną jos pašnekovą. Ji imasi tokių temų, kurių kiti šios profesijos atstovai dažniausiai stengiasi nepastebėti, ar tiesiog „apeiti“ jas. Rūta Janutienė – drąsiai ima ir tai daro. Tai žurnalistė, į kurios laidas niekada neateina dalyviai su suderintais klausimais. Tai žmogus, kuriam iš tiesų rūpi paprastų žmonių gyvenimas. Galiu drąsiai sakyti, kad tai vienintelė žurnalistė, kuriai rūpi kaip tie paprasti žmonės gyvena. Kuri jeigu tiktai gali – būtinai jiems padės. Be žurnalistinio talento Rūta yra puiki knygų rašytoja, nors rašytoja ji savęs nevadina ir kitiems to daryti neleidžia. Šiandien ši knyga „Ir saugok mus nuo piktojo…“, tai knyga, kurioje susipina du skirtingi pasauliai: „banditizmo“ ir „turtingojo elito“, o jos liudininkai iki gyvos galvos nuteistieji Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas atrodo lyg ir pasakojo savo gyvenimo istoriją, kuo jie gyveno, ką jie matė, su kuo bendravo, bet pakeliui atskleidžia tokių pikantiškų detalių, kurias autorė surašė į knygą“, – taip žurnalistę pristatė jos kolegė Aurelija Aleškevičienė.

„Šiek tiek papasakosiu apie pačią knygą. Pradėjau aš ją rašyti po to, kai parašiau trečiąją savo knygą „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“. Niekas iki tol nebuvo nuėjęs į Lukiškes ir nebuvo pasikalbėjęs su Henriku Daktaru ir Vladu Belecku apie tai, ką jie nuveikė per savo tokius „netradicinius“ gyvenimus. Rašė apie juos visi žurnalistai, bet diktavo policija, prokurorai, o jų versijos – niekada nebuvo papasakotos. Abu nuteistieji mane užvedė ant visiškai skirtingų istorijų, pasakojo apie to laikmečio įvykius, žmones ir aš pradėjau aiškintis, gilintis, tirti. Visos tos nuteistųjų istorijos, papasakotos taip, kaip jie iš tiesų gyveno ir papasakotos taip, kaip jie patys papasakojo ir pakeliui papasakojo ir Lietuvos istoriją.

Kalėti iki gyvos galvos nuteisti Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas ne tik papasakojo apie šešėlinį Lietuvos elito gyvenimą, kurio veikėjus skaitytojas puikiai atpažins. Jiedu taip pat pateikė ir „daiktinių įrodymų“: knyga gausiai iliustruota  nuteistųjų H.Daktaro ir V.Belecko asmeninių albumų nuotraukomis. Iš tiesų tai aš šioje knygoje parašiau apie šį laikmetį ir apie elitą, kuris niekada nevaikščiojo su antrankiais.“, – susitikime pasakojo žurnalistė Rūta Janutienė.

Žurnalistė atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus, kurie buvo susiję ne tik su naujai išleista knyga, tačiau ir kitomis aktualijomis. Susirinkusieji turėjo galimybę įsigyti knygą ir gauti autorės autografą.

Renginys vyko Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu.

Ugnė Trumpickaitė

Bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešąja biblioteka ir Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centru, balandžio 25 d. Socialinių paslaugų centre vyko popietė „Literatūrinė vaistinė“. Šios popietės metu centro gyventojai ir darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su biblioterapija, išgirsti apie psichologines, savipagalbos knygas. Svečiavosi Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus vyriausioji bibliotekininkė Karmela Rudaitienė, Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadovas Petras Zurlys, bilioterapeutė Daiva Janavičienė, koncertavo vyrų ansamblis „Bijūnai“.

Bibliotekininkė Karmela Rudaitienė papasakojo seneliams, kaip gimė idėja įkurti „Literatūrinę vaistinę“, kokia yra jos nauda, kaip ji veikia. Ji seneliams dalijo receptus, kuriuose nurodomos knygos visiems gyvenimo atvejams: užpuolus liūdesiui, panirus į depresiją, įklimpus į priklausomybių liūną, pavargus nuo vienatvės ar priešingai – ieškant ramybės uosto sielai. Šio projekto tikslas ir yra propaguoti pagalbą suteikiančios literatūros skaitymą.

„Yra daug netradicinių terapijų – muzikos, garsų terapija, meno terapija, taip pat ir biblioterapija – gydymas skaitymu.  Taip kaip muzika, suderinti garsai, taip mus rezonuoja ir skaitymas. Skaitydami mes pasineriam į kažkieno jau užkoduotą kūrybiškumą, tai yra tas, kas parašė  kažką, jis buvo pakylėtas savo emocijų, nes asmuo, kuris rašė vieną ar kitą turinį, jis įdėjo ne tik tekstą, prasmę, bet ir savo emocijas, kūrybiškumą. Ir todėl skaitydami ir sugebėdami empatiškai išjausti, mes jau veikiam terapiškai. Yra viena sąlyga – skaityti mes turime giluminiu skaitymu, turime įsijausti į knygą, išgyventi turinį“, – susitikime kalbėjo biblioterapeutė Daiva Janavičienė.

Susirinkusiems biblioterapeutė paskaitė poezijos. Poezijos terapija gali būti suprantama kaip ekspresyviosios meno terapijos sritis, orientuota į žodinę raišką. Tai žanras, kuris biblioterapijoje taip pat labai dažnai naudojamas.

Renginiui baigiantis sveikinimo žodį sakė Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų direktorė Neringa Lubytė. Džiaugdamasi gražiu bendradarbiavimu, svečiams dėkojo ir savivaldybės dovanas įteikė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė.

Ugnė Trumpickaitė

Balandžio 15-19 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko projekto ,,Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga” 18 valandų trukmės skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems. ,,Skaitmeninės technologijos tau: ateik, sužinok, išmok”, mokymuose dalyvavo ir sėkmingai testą išlaikė 10 žmonių. Mokymus vedė skaitmeninė konsultantė Almutė Kanapienienė. 
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis.

Šiais metais minime kraštiečio, rašytojo, diplomato, žurnalisto Igno Šeiniaus 130-ąsias gimimo metines. Siūlome susipažinti su Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengta nauja virtualia paroda.

http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/is-diplomatijos-istorijos.-ignas-seinius/exh-127

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais paskelbti Seimo nutarimu.  Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko šiems metams paminėti skirtas renginys. Svečiavosi Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 6 a  klasės mokiniai su mokytoja Jolita Jurkevičiūte.

„Vietovardis yra tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas arba tiesiog tikrinis vietos pavadinimas. Vietovardžiai yra svarbus tautos, kalbos paveldo elementas, dažnai išliekantis dar ilgai po to, kai išnyksta kalba ir tauta, iš kurios jis kilęs. Pagal vietovardžius galima atsekti vietos istorinę raidą, etninę sudėtį, geografinę padėtį“, – informaciją apie vietovardžius pateikė vyresn. bibliografė, kraštotyrininkė Vyta Matukaitienė. Širvintų rajone tyvuliuoja 26 ežerai, teka 33 įvairaus dydžio ir sraunumo upeliai, kurie vinguriuoja rajono žemumomis apie 398 km. Kaip pasakojo vyresn. bibliografė Vyta Matukaitienė, pačios srauniausios ir ilgiausios upės yra Širvinta ir Musė. Didžiausi ir gražiausi ežerai yra Alys (160 ha), Spėra (80 ha), Stavarygalos (53 ha), Galvės (33 ha).

Mokytoja kartu su vaikais pasirinko aptarti Širvintų rajono vandens telkinius. Mokiniai iliustravo pasirinktus rajono vandens  telkinius, piešiniuose pateikė jų istoriją, geografinę padėtį ir kitus įdomius faktus. Renginio metu jie ne tik pasakojo apie vandens telkinius, bet ir surado žemėlapyje kur tiksli vandens telkinio vieta.

 „Vaikai labai domėjosi apie mūsų rajone esančius vandens telkinius, rinko ir kaupė informaciją jų pristatymui“, –  kalbėjo mokytoja Jolita Jurkevičiūtė.

Mokiniai įdėmiai klausėsi vieni kitų, uždavinėjo klausimus. Išgirdome apie  jų darbuose pavaizduotas upes – Širvinta, Musė, upelius – Kabarkšta, Ryna, bei ežerus – Naidų, Zubelių, Žuvintės, Gelvės. Sužinojome kokiomis vietovėmis teka, ribojasi upės ir upeliai, kur yra išsidėstę ežerai, kokie jų ilgiai, plotai, gyliai, iš kur teka ir kur nuteka mūsų krašto upės ir upeliukai. Kadangi Širvintų rajonas yra upingas kraštas, buvo įdomu išgirsti, kokiose vietovėse yra vienas ar kitas ežeras. Mokiniai turėjo galimybę labiau pažinti Širvintų rajono vandens telkinių vietovardžius, gavo naudingos ir įdomios informacijos.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė patikrino mokinių žinias, užduodama jiems klausimus apie vietovardžius. Jie buvo puikiai pasiruošę, todėl užduotį įveikė be didesnių pastangų.

Dėkodama vaikams ir bibliotekos darbuotojoms, mokytoja Jolita Jurkevičiūtė džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu.

Ugnė Trumpickaitė