Birželio 17 dienos popietę į Kiauklių biblioteką rinkosi poezijos mylėtojai, vyresni ir jaunesni, visi, kuriems eiliuotas žodis nuskaidrina sielą, žadina jausmus ar prisiminimus. Poezija – tai svajonė, jausmas, meilė, ilgesys, nuoširdus vaiko juokas, mąstančio žmogaus verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų … Viskas, kas žmogiška.
Kasmet vasaroti į tėviškę sugrįžta mūsų kraštietė, poetė Veronika Masiukienė. Veronika yra mūsų bibliotekos bičiulė, aktyvi skaitytoja. Šįkart į biblioteką atskubėjo nešina pluošteliu savo naujausių eilėraščių. Visi jie apie tėviškę, gražų Kiauklių kraštą, gamtą, mielus žmones – ir viskas iš širdies išplaukę.
Žavėjomės Veronikos kūryba, jaunatviška energija, gebėjimu taip romantiškai svajoti ir kurti. Čia pat jauniesiems popietės dalyviams poetė kūrė eiliuotas ir nuotaikingas pasakas, eilėraščius. Mums suprantama, taip gali tik mūsų Veronika.
Poezija – daugiau nei kalba. Skaitėme lietuvių išeivių poetų P. Jurkaus, B. Brazdžionio, J. Švabaitės, F. Kiršos, Vl. Šlaito, St. Santvaro, J. Meko eiles.
Popietė pripildė teigiamų emocijų: renginio dalyviai skirstėsi lydimi šilto ir jaukaus dvasinio pasibuvimo džiaugsmo. Mielai Veronikai dėkojome už nuostabias eiles, linkėjome sveikatos, kūrybinės ugnelės ir gyvenimo džiaugsmo. Išsiskirdami tarėme „Iki kito susitikimo“.
Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė