Širvintos

 

Vasario 19 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko lietuvių kalbos dienoms ir Vietovardžių metams skirtas renginys „Širvintų krašto vietovardžiai“. Renginyje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis specialistas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva.

„Šiandien noriu aptarti Širvintų kraštą, vietovardžius ir vietovardžių metus. Širvintų kraštas nesutampa su rajono ribomis ir net istorinėmis. Širvintiškių tarmė yra viena mažiausių Lietuvoje.  Širvintų krašto tarmė yra kilusi iš aukštaičių ir priklauso rytų aukštaičių grupei.

Visų kalbų seniausi vietovardžiai yra vandens  – upių ir ežerų. Pagal juos yra atstatomos ne tik etninės lietuvių, bet ir baltų ribos. Dėl to vandenvardžiai yra labai vertinami. Vandenvardžių kilmė ir istorija yra labai įdomi. Ir kaip sakoma žemė –  kalba apie savo istoriją. Didesnių vandenvardžių Širvintų krašto žemėlapyje radau per dvidešimt. Jie yra visur sudaromi. Vieni vietovardžių pavadinimai yra sudaromi pagal spalvą, pagal pobūdį, kiti – pagal tarmiškus žodžius ir netgi pavardes. Širvintų vietovardis kilo iš tarmiško žodžio širvas.

Pagrindinis tikslas dėl ko šie metai paskirti Vietovardžių metais yra tas, kad viskas yra susiję su lietuvių kalba. O Vietovardžių metai atkreipia dėmesį į tai, kad mažėjant gyventojams, dalis kaimų išnyksta, bet metai pavadinti ne išnykusių kaimų, o vietovardžių metais, nes vietovardžiai yra ne tik kaimai, bet ir vandenvardžiai – upės, ežerai, taip pat miškai ir kalnai, kas yra labai svarbu tam, kad jie neišnyktų. Vietovardžių metai kviečia išrinkti gražiausią vietovardį. Man gražiausi vietovardžių pavadinimai jūsų krašte: Žarnavagiai, Klišabalė, Lygialaukis, Kraujaleidžiai, Kaliakiemis,  Piliakiemiai. Aš rinkau gražiausius vietovardžių pavadinimus ne tik Širvintų krašto, bet ir kitų rajonų. Vietovardžių pavadinimai labai įdomūs.“ – pasakojo habil. dr. Kazimieras Garšva.

Renginys vyko minint Lietuvių kalbos dienas. Lietuvoje lietuvių kalbos dienų renginiai minimi jau ketvirtus metus, nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Tomis dienomis organizuojami įvairiausi renginiai.

Lietuvos vietovardžiai – tai kalbos  ir atminties lobynas. O svarbiausia – tai mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime ir saugokime savo dabartį, prakalbinkime vietovardžius naujai.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Ugnė Trumpickaitė

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Širvintų meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybinių darbų parodos „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei“ atidarymas.

Mokiniams  pasiruošti padėjo mokytojos ekspertės Stasė Rulevičienė ir Aldona Ragelskienė, mokytojos metodininkės Jolita Jurkevičiūtė ir Sigita Kaminskienė, mokytoja Jelena Labanauskienė.

„Ši paroda jau tapo tradicija. Ją mes skiriame Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vaikai piešia Lietuvą, mūsų Tėvynės gamtos grožį. Šiuose vaikų darbuose galima pamatyti viską. Juose daug meilės savo kraštui, gimtinei, žmonėms. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės mokinių darbais. Linkime jiems ir toliau tobulėti, kurti grožį“,- kalbėjo mokytoja ekspertė Aldona Ragelskienė.

Parodą atidarė Širvintų meno mokyklos muzikos skyriaus kvartetas atliekama I.Šeduikienės  daina „Labas man ir tau“ (mokytoja metodininkė Julija Jedzevičienė). Taip pat šis mokytojos Julijos Jadzevičienės vadovaujamas kvartetas atliko ir dar vieną I.Šeduikienės dainą „Nupiešiu Lietuvą“.

Meno mokyklos dailės skyriaus mokinės Dina Virkšaitė ir Ugnė Korsakaitė dalijosi žinomų lietuvių autorių Šatrijos Raganos ir Vytės Nemunėlio kūryba apie meilę Tėvynei – apie Lietuvą.

„Žemė, kurioje gyveno mūsų protėviai, kurioje gyvename mes, kurioje gyvens mūsų ainiai – Lietuva. Vasario 16-tą ištarti žodžiai Lietuva – Nepriklausoma Valstybė ir uždegta Laisvės ugnelė bei liepsnojanti meilė Lietuvai visada jungs praeities, dabarties ir ateities kartas. Lietuva labai turtinga, nes turi patį didžiausią turtą – Žmones, nenugalimos tautos dvasią. Visada ir visur prisiminkime, kad Lietuva nedidelė, bet didelė jos TIESA: BŪTI, IŠLIKTI. Ir tą tiesą bei meilę savo Tėvynei mes – Lietuvos vaikai – neškime savo širdyse per visą gyvenimą“ , – šiuos uždegančius  visuomenės veikėjos A.Rupšytės žodžius skaitė Ugnė Korsakaitė. Ir taip dar kartą stipriai pabrėžė mums visiems ir mus visus – tautiečius  vienijančią ir svarbią mūsų šaliai datą – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Po tokių uždegančių žodžių apie mūsų LIETUVĄ, TĖVYNĖS MEILĘ IR LAISVĘ muzikinį T.Šerno kūrinį „Svajonėlė“ atliko Adrija Redeckaitė kartu su mokytoja Loreta Ardzevičiūte, taip pat kartu su mokytoja Vytauto Klovos „Preliudą“  smuiku griežė Laura Pažusytė.

Renginiui baigiantis, sveikinimo žodį sakė Širvintų meno mokyklos direktorė Daiva Vinciūnienė. Ji džiaugėsi meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybiniais darbais, paroda,  tapusia tradicija, sveikino ir įteikė gėlių mokinius ruošusioms mokytojoms. Džiaugėsi ilgalaikiu Širvintų meno mokyklos ir Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos bendradarbiavimu ir direktorei Vaivai Daugėlienei įteikė molinį suvenyrą.

Po Širvintų meno mokyklos direktorės sveikinimo skambėjo dueto Modestos Bakšanskytės ir Urtės Želvytės atliekamas muzikinis Manfried Šmitz kūrinys „Pokštas“ (mokytoja metodininkė Jurga Sarpauskienė).

Parodos atidarymo pabaigoje, dainavo Širvintų meno mokyklos mokinė Austėja Šimkutė – „Dainų dainelės“ respublikinio dainų konkurso laureatė (mokytoja Jurga Sarpauskienė). Austėja Šimkutė atliko dainą „Mėlynos gatvelės“, o jai akomponavo mokytojas Gintaras Pauliukonis.

Ugnė Trumpickaitė

 

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko kūrybinis užsiėmimas ,,Knygos personažo siuvimas“. Siūti mokė Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila Žukovskaja.

Remiantis rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus knygoje ,,Draugystė ant straublio galo“ pasakojama istorija apie Dramblio ir Pelytės draugystę, nutarėme pagrindinius herojus „iškelti“ iš knygos ir apgyvendinti bibliotekoje. Kaip žinia, juodu yra geriausi draugai. Kadangi Dramblys šiuo metu bibliotekoje vienas, kad draugystė nenutrūktų, kūrybinio užsiėmimo metu siuvome jo geriausią draugę Pelytę.

Užsiėmime dalyvavę vaikai ant medžiagos braižė knygos herojės Pelytės trafaretą ir jį iškirpo. Širvintų vaikų dienos centro vaikai jau buvo išbandę šią kiek neįprastą veiklą, o kietiems – buvo labai smalsu pamėginti. Vaikai čiupinėjo medžiagas, apžiūrinėjo trafaretus, aptarinėjo patį procesą.

Kai pagalvoji, atrodo, kad viskas labai paprasta – viens du ir pasiuvai, bet reikia pripažinti, kad šiam darbui atlikti reikia susikaupimo, atidumo, kruopštumo. O kur dar medžiagos skiautės, žirklės, siūlas, adata ir kitos reikmės? Ne ką mažiau svarbu yra ir laikas. Ne viską suspėjome padaryti. Personažą beliko susiūti, pastorinti ir aprengti.

Dramblys jau nebebus vienas, greitai kartu su juo bus ir jo geriausia draugė Pelytė. Mes juk nenorime, kad draugystė taip lengvai imtų ir nutrūktų.

Kaip pasakojo pati  Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila Žukovskaja, siūti galima įvairiausius personažus. Reikia turėti tik trafaretus, kuriuos vaikai drąsiai gali nusipiešti ir patys, bei priemonių, kuriomis savo personažą pasigamintų. Liudmila pati siuva siuvimo mašina, bet paminėjo, kad visai paprastus dalykus galima siūti ir rankomis.

Norime pasidžiaugti, kad šis procesas atnešė vaikams įdomių ir naudingų potyrių. Buvo puiki proga pamėginti kažką naujo, neįprasto. Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila vieną jau pasiūtą Pelytę padovanojo Vaikų literatūros skyriui.

Ugnė Trumpickaitė

 

Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko pokalbiai apie vaikų grupėje dalyvaujančias Metų knygas. Šiam susitikimui kruopščiai ruošėsi Širvintų vaikų dienos centro vaikai su vadove Audrone Pilkiene. Bibliotekininkės kartu su vaikais pristatė ir aptarė knygas, kurias jie jau perskaitė. Bibliotekininkė Lolita Pliukštienė pristatė kiekvienos knygos autorių, trumpai apžvelgė knygų atsiradimo priešistoriją.

Neringos Vaitkutės knygoje „Klampynių kronikos“ veiksmas vyksta  miestelyje, apsuptame pelkių, miškų, visus nuotykius patiriame kartu su Agatos šeima: dailios it lėlės mergaitės, neišeinančios į lauką, naktimis lakstantys aitvarai, miškuose – užkerėti vilkai, žaltvykslės, bet kada gali sutikti laumes ir  jų vaikus. Ir dar, kiekvienas Mažųjų klampynių gyventojas turi po baubą. Lolitos Pliukštienės pasakotoje istorijoje „Visažinis“ buvo šiurpių  akimirkų, kaip žalčiai ir gyvatės ieškojo pagrobtos gyvačių karaliaus karūnos. Bet dėl to tik įdomiau skaityti. Agata su broliu ir seserimi visada be atodairos neria į nuotykius. Juk reikia viską išsiaiškinti ir pažinti. Mūsų skaitytoja Gita Ambrizaitė neseniai skaičiusi autorės knygą „Neišduosiu tavęs“, labai šiltai pasakojo Gustės istoriją apie į šiukšlyną išmestą geriausią draugą.

Vienu prisėdimu perskaičiusi Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygą „Sibiro haiku“ Jonė Jastremskaitė sakė, kad knyga jai buvo įdomi ir įsimenanti.  Algiuko  ir kitų žmonių istorijos perteiktos paprastai, vaikams suprantamai, paveikslėliai ir ranka rašytas tekstas persipina. Kai kuriuos dalykus reikia atrasti pačiam, pvz. Algiuką lydinčios dvaselės – mirę artimi žmonės ir mylimas žąsinas Martynas. Jų vis daugėja baigiantis knygai, bet įvykių tragizmas  perteiktas švelniai. Kurie neabejingi tautos atminčiai, istorijai, ši knyga geras akstinas pradėti kalbėti apie tai su vaikais.

Eiles iš Daivos Čepauskaitės knygos ,,Baisiai gražūs eilėraščiai”  skaitė sesės Kotryna ir Karolina Raišytės. Rašytoja yra sakiusi, kad vaikai mato  reiškinius, kurie nėra vien tik šviesūs ir gražūs. Patiria įvairių emocijų, ir ne visada tik džiaugsmą. Mes negalime ir neturime apsaugoti juos nuo gyvenimo, bet galime padėti tą gyvenimą suprasti. Ji sugalvojo  eilėmis aprašyti keletą baimių, nes tiki, kad žodžiais suformuluota ir išreikšta baimė yra nebe tokia baisi. Galima apie ją papasakoti ir kartu iš jos pasijuokti.  Taip gimė eilėraščių ciklas „Baisūs eilėraščiai”.

 Mariaus Marcinkevičiaus paveikslėlių knygą ,,Draugystė ant straublio galo” su vaikais pervertė Alina Griškevičienė. Ji taip pat su Roberta Krenciūte  pristatė paauglių grupės knygą Aido Jurašiaus „Pypas ir jo nutikimai“. Įvairūs jaustukai tampa knygos herojais. Juokingi pasakojimai priverčia apie viską galvoti kitaip. Roberta pasakojo apie Vingius, Sumetimus, Moralą ir kitką. Norint sužinoti viską, knygą reikia skaityti patiems.

 Buvo daug smagių ir netikėtų vaikų nuomonių apie knygų herojus, knygas. Kiekvienas sakė balsuos už patikusį kūrinį.  Kviečiame visus taip pat skaityti ir balsuoti už patikusią knygą iki 2019 m. vasario 17 d. http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/index.php…

Daugiausiai skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2019 metų vasario mėnesį.

http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/index.php…

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje svečiavosi dailininkas Arvydas Bagdonas. Vyko jo išskirtinių, spalvingų tapybos darbų parodos uždarymas. Labai lauktą svečią sutikome šiltai ir jaukiai.

Širvintų meno mokyklos mokiniai skyrė Arvydui Bagdonui gražiausius muzikinius kūrinius, kurie kaip sakė pats dailininkas, atskleidė jo paveikslų grožį dar labiau. Justė Šimonytė atliko M.K. Čiurlionio – preliudą, Dija Beloglovytė – P.Čaikovskio kūrinį „Balandis“ iš ciklo „Metų laikai“ (vyresn. mokytoja Elžbieta Lazauskytė), Modesta Bakšanskytė grojo William Gillock „Gatvės Bliuzą“ (mokytoja metodininkė Jurga Sarpauskienė), Nojus Iljeitis ir mokytoja Ilona Berdikšlienė drauge atliko David Bruce kūrinį „Jingle Bells Boogie“.

Iš Rokiškio rajono kilęs dailininkas Arvydas Bagdonas piešia nuo vaikystės. Dailininko kelią pradėjo Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje, toliau studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (Dailės akademija), 2005 metais jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Arvydas Bagdonas surengė virš 100 personalinių bei grupinių parodų, dalyvavo virš 50 plenerų Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūriniai buvo eksponuojami Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Šiaurės Korėjoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Kanadoje, Rusijoje. Jo kūrinių yra įsigiję Rokiškio krašto muziejus, daug privačių kolekcininkų, o taip pat ir Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus.

„Nuo gruodžio pradžios iki Trijų Karalių esu Lietuvos vyriausiasis Senelis Kalėda, o po to esu tiesiog dailininkas Arvydas Bagdonas. Malonu ir labai džiugu, kad mano paveikslai iš Rokiškio atkeliavo į Širvintas, tikiu, kad tapybos darbai tikrai džiugino visus užeinančius“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Visą tą laiką, kol svečiavosi, dailininkas Arvydas Bagdonas nepaliaujamai šypsojosi, juokėsi, šmaikštavo. Svečias pasakojo apie save, savo darbus, surengtas ir būsimas parodas, įvairiausių veiklų gausą, filmavimąsi filmuose, meno terapiją, mokytojavimą, apie tai, kad jau beveik 21 metus yra įkūnijęs stebuklingą vaidmenį – Lietuvos vyriausiąjį Senelį Kalėdą. Dailininkas plačiai papasakojo apie paveikslus, kaip gimsta jo paveikslai, kada tapo, kad jį įkvepia muzika, gamta, gyvūnai, knygos, sutikti žmonės.

Arvydas Bagdonas pasidalijo ir ateities planais. Kovo pradžioje dailininkas ruošiasi kartu su žmona ir sūnumi skristi į Australijos sostinę Sidnėjų, kur bus rodoma jo paroda. Būdamas Sidnėjuje ketina stebėti gyvūnus, nes mintyse jau kuria naują kūrybos darbų ciklą, kuriame bus nutapyti įvairiausi gyvūnai.

Tituluotas svečias ne tik bendravo su susirinkusiais, bet ir dainavo. Jis atliko visiems gerai žinomus kūrinius: Frank Sinatra „My Way“ ir „Kalėdų naktį tylią“ – populiariausių Lietuvos atlikėjų, A.Mamontovo, T.Augulio, J.Miliauskaitės, L.Diniaus, Dž.Butkutės, S.Urbonavičiaus, V.Vinks ir E.Sipavičiaus 1990 m. įrašyta Kalėdinę dainą.

Renginiui baigiantis, dailininką Arvydą Bagdoną sveikino Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė. Pasidžiaugusi, kad tapybos darbų paroda kelionę pradėjo Kultūros centre ir vėliau ją sėkmingai tęsė Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje, dailininką sveikino Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė.

Labai džiugu, kad Širvintose apsilanko Lietuvoje gerai žinomi žmonės. Dar gruodžio pradžioje Arvydas Bagdonas atvyko į Širvintas kaip vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda ir įžiebė Širvintų eglutę. Naujiesiems metams dar nespėjus įsibėgėti Arvydas Bagdonas vėl atvyko į Širvintas, tik jau kaip dailininkas. Abu kartus tituluotas svečias paliko gilų įspūdį, toks žemiškas, kupinas nuoširdumo, skardaus juoko, šilumos, jaukumo.

 Ugnė Trumpickaitė