Almutė Kanapienienė

Šiemet minime 80-ąsias 1941 metų masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą metines. Trėmimai buvo vykdomi ne vienerius metus.

1948 m. gegužės 22-23 dienomis sovietų okupantai įvykdė operaciją „Vesna“, kurios metu iš Lietuvos ištremtas didžiausias skaičius žmonių – net 40 002, daugiausia darbštūs ūkininkai (planuota ištremti 48 000 žmonių, tačiau nesurinkus į sąrašus įtrauktų šeimų buvo tremiamos saugumiečių ir kolaborantų parinktos arba tiesiog tuo metu po ranka pakliuvusios šeimos). Operaciją vykdė apie 41 500 rusų atsiųstų ir vietos saugumiečių, karininkų, kareivių, milicininkų, stribų ir sovietinių aktyvistų.

Tremtiniams pagerbti ir tragiškiems įvykiams atminti projektas „Šalčio gėlės lange“ kviečia pasiklausyti 1948 metų trėmimo liudininku tapusio aštuoniolikmečio Utenos gimnazisto Algimanto Katiliaus dienoraščio ištraukų iš knygos „Tremtinio užrašai“ (leidėjas VšĮ „Pamėginčius“).

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Gruodžio 6 dieną Igno Šeiniaus viešoji biblioteka surengė senjorų kūrybos skaitymus Parapijos globos namuose. Šis literatūrinis susitikimas buvo baigiamasis Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamo meno terapijos projekto „Gydomoji knygos galia“ renginys.

Renginio metu savo kūrybos eiles skaitė senjorės Danutė Miliukienė, Veronika Masiukienė, Valerija Daugėlienė. Jų kūryboje nuskambėjo lietuviškos gamtos, kaimo gyvenimo, meilės artimui motyvai. Renginyje negalėjo dalyvauti poetas kunigas Antanas Černa, todėl pagerbdamos šį daugybės bažnytinių giesmių žodžių autorių Viešosios bibliotekos darbuotojos perskaitė jo šiais metais  sukurtą poemą „Lietuvai 100 metų“.

Poeziją rašančių žmonių yra ir tarp Parapijos globos namų gyventojų. Nuotaikingais rusų kalba parašytais eilėraščiais publiką pralinksmino Nikolajus Markovas. Genovaitė Varkauskienė  pasidalino  eilėmis  apie meilę Tėvynei, gyvenimo prasmės ieškojimą, santykį su Dievu.  Abu senoliai jau perkopę devynias dešimtis metų, ir visą jų gyvenimą lydėjo poezija.

Simboliška, kad renginys vyko advento metu. Adventas yra rimties, susikaupimo, Kalėdų laukimo metas, kai žmonės dalinasi gerumu, dėmesiu, buvimu šalia. Poezijos skaitymų dalyviai pasidalino savo kūryba, į kurią sudėta didelė dalis jų gyvenimo,  širdžių šilumos. Pasidalino, kad sušildytų aplinkinius, padarytų jų gyvenimą šviesesnį.

Dėkodama Globos namų bendruomenei už gražų bendravimą, prasmingą bendradarbiavimą, Viešosios bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė padovanojo knygų projekto metu įsteigtai lentynai su biblioterapiniu fondu.

Projekte „Gydomoji knygos galia“  numatyti literatūriniai renginiai baigėsi, tačiau prasidėjusi jaunimo savanoriška veikla socialinės globos įstaigose tęsiasi. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Irenos Gatelienės paskatinti, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos moksleiviai Povilas Daugėla, Adrija Redeckaitė, Matas Jurkevičius, Jokūbas Šilgalys ir Eladijus Slabys susibūrė į grupę savanorių, kurie reguliariai lankosi globos įstaigose ir skaito seneliams kruopščiai parinktus tekstus.

Almutė Kanapienienė

Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Lapkričio 16 d. Širvintų parapijos globos namuose vyko Aldonos Ruseckaitės knygos „Žemaitės paslaptis“ pristatymas.

Aldona Ruseckaitė yra poetė, prozininkė, muziejininkė.  Šiuo metu dirba Maironio lietuvių literatūros muziejuje.  Už savo veiklą pelnė daugybę apdovanojimų. Tarp jų –  2015 m. suteiktas Įsimintiniausios Kauno menininkės titulas bei 2016 m.  įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Knygoje „Žemaitės paslaptis“ autorė Aldona Ruseckaitė naujai  atskleidžia  temperamentingąją, stipraus charakterio literatūros klasikę Juliją Žymantienę-Žemaitę  (1845-1921). Atveriama paslaptinga meilės istorija, tokie mažiau žinomi Žemaitės paskutiniojo gyvenimo dešimtmečio faktai, kaip bausmės atlikimas Lukiškių kalėjime, įsiliejimas į Vilniaus kultūrinį gyvenimą, ryšiai su advokato Buloto šeima, netikėta kelionė į Ameriką ir visus stebinusi veikla šioje šalyje, renkant lėšas nukentėjusiesiems nuo Pirmojo pasaulinio karo, politinių pažiūrų pokyčiai. Rašytojos asmenybė suspindi naujomis spalvomis ir atspalviais, priartinama prie šių dienų skaitytojo.

Knygos pristatymo metu autorė atskleidė, kaip gimė mintis parašyti knygą apie šią Lietuvos „didmoterę“, kaip buvo renkama medžiaga, kokios Žemaitės asmeninės savybės ją labiausiai sužavėjo, papasakojo daugybę iki šiol neviešintų biografijos faktų. Pasak A.Ruseckaitės, „vertingiausia rašytojos savybė – didžiulė drąsa gyvenimui. Savo mąstymu ir veikla ji gerokai pranoko savo laikmetį. Dėl to J.Žymantienė-Žemaitė yra verta, kad mes jos neužmirštume“.

Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Almutė Kanapienienė

Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Lapkričio 3 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje  vyko aktorės ir režisierės Birutės Mar spektaklis „Jis ir ji“. Birutė Mar – unikali menininkė, viena žymiausių Lietuvoje monospektaklių kūrėja, kiekvienais metais dalyvaujanti įvairiuose pasaulio festivaliuose.

Spektaklyje Jono Biliūno vaidmenį atliko Jaunimo teatro aktorius Aleksas Kazanavičius, rašytojo žmonos – Birutė Mar. Dalyvavo smuikininkas Sigitas Rubis.

Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. lietuvių rašytojų, pripažintas prozos klasikas. Nors iš gyvenimo išėjo labai jaunas, sulaukęs vos 28 metų, paliko daug grožinės literatūros kūrinių, kuriuose atsispindi dažnai skausmingi vidiniai rašytojo išgyvenimai.

Režisierę ir aktorę Birutę Mar sukurti spektaklį inspiravo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės prisiminimai, jų atvirlaiškiai, siųsti vienas kitam iš Charkovo, Anykščių, Leipcigo, Berlyno, Ciuricho, Zakoponės – vietų, kuriose dėl ligos ar mokslų lankydavosi rašytojas ir jo mylimoji.

„Bene prieš dešimtmetį perskaičiau J.Biliūno ir jo mylimosios Julijos atvirlaiškius, kurie sujaudino savo tyrumu, nuoširdumu, taip trumpai tetrukusios meilės virpėjimu, – sakė Birutė Mar. – Išties, ši istorija – lietuviška Romeo ir Džuljetos istorija, kurią norėjosi prikelti scenoje – rekonstruoti lyg išlikusią seną fotografiją, kurioje prie stalelio rymo susimąstę Jonas ir Julija… Norėjosi sugrąžinti tuos subtilius virpesius, atsklindančius iš J.Biliūno kūrybos, Jono ir Julijos meilės laiškų“.

„Jiedu abu ilgus metus gyveno toli nuo vienas kito; jiedu nei vienas ilgus metus nežinojo apie kitas kitą, kad abu kartu gyvena pasauly. Pagaliau jiedu susitiko… Abudu nustebo vienas kitą pamatę; abiejų vienu akimirksniu sudrebėjo širdys krūtinėse; jiedviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau yra vienas kitą matę. Ir jiedu padavė vienas antram ranką…“ (J. Biliūnas. „Jis ir Ji“)
Spektaklyje atkurta beveik prieš šimtmetį vos kelis metus tetrukusi Julijos ir J.Biliūno meilės istorija sujaudino ir sugraudino žiūrovus, ne vienam išspaudė ašarą.

Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Spalio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre vyko aktorės Virginijos Kochanskytės monospektaklis  „Gyvenimas kaip graži kelionė“ . Renginį organizavo Igno Šeiniaus viešoji biblioteka,  vykdydama Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Į Širvintas aktorė atvyko iš Klaipėdos, kurioje šiuo metu gyvena ir dirba –  Klaipėdos universitete,  Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių kalbą bei režisūrą pasirinkusiems studentams dėsto sceninę kalbą.  Virginija Kochanskytė  garsėja kaip puiki skaitovė, lietuviškojo žodžio puoselėtoja ir skleidėja.

Monospektaklyje „Gyvenimas kaip graži kelionė“ aktorė skaitė žymių Lietuvos ir užsienio poetų –  Č.Milošo, A.Mickevičiaus,  V.Mačernio, H.Nagio, J.Aisčio, B.Baltrušaitytės, H.Radausko, J.Vaičiūnaitės, K.Bradūno –  lyriką,  M.K.Čiurlionio, G.Markeso laiškų fragmentus.

Žymių rašytojų žodžiai teatralizuotame renginyje persipynė su  romantiškomis ir ironiškomis, šmaikščiomis ir lyriškomis, ilgesingomis ir svajingomis aktorės autorinėmis interpretacijomis gyvenimo kelionės tema.  Pasitelkdama kūrėjų tekstus, ji keliavo per visus žmogaus gyvenimo tarpsnius: nerūpestingą vaikystę, paaugliškas šėliones, pirmosios meilės paženklintą jaunystę, santuokos rūpesčius, romantiškų svajonių kupiną viduramžio brandą bei išmintimi ir prisiminimais turtingą senatvę.

Betarpiško aktorės bendravimo su publika dėka susidarė įspūdis, kad žiūrovai patys dalyvauja gyvenimiškoje kelionėje, išgyvena spektaklio herojės jausmus. Pati Virginija Kochanskytė yra pasakiusi: „Siekiu, kad atėję į susitikimą su manimi žmonės, visų pirma, apsvaigtų nuo emocijų srauto, o jam pasibaigus, norėtų gyventi gražiau…“ .

Viešosios bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė  visų renginio dalyvių vardu padėkojo charizmatiškajai aktorei  už gyvenimo geismo kupiną vakarą ir įteikė Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanas. Projekto partnerei – Socialinių paslaugų centro bendruomenei –  padovanojo knygų.  Tegul jos praskaidrina gyventojų kasdienybę, padeda rasti kelią į vidinę ramybę ir laimę.

Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Spalio 12 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi psichiatras, psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas. Jis vedė seminarą „Skaitymas, kuris gydo ir padeda gyventi“. Renginys susilaukė didelio lankytojų dėmesio – paklausyti garsaus Gydytojo žmonės atvyko net iš Vilniaus.

Apibūdinant gydytoją  A. Alekseičiką, nuolat tenka vartoti žodį „pirmasis“. Tai pirmasis Lietuvos psichoterapeutas, kuris dirbo pirmajame psichoterapijos kabinete, pirmasis pradėjo taikyti grupinę psichoterapiją, jo autoriniai seminarai kiekvienų metų balandžio mėnesį vyksta jau 41 metus. Be pertrūkių. Kadaise jie privertė Vilnių pavadinti Sovietų Sąjungos psichoterapijos sostine.

A. Alekseičikas – pirmasis psichoterapeutas, gavęs nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą, ir kol kas vienintelis Lietuvos psichoterapeutas, kurio knyga išleista vokiečių kalba. Dar reikėtų pridėti, kad Gydytojas pirmasis Lietuvoje išplėtojo krikščioniška žmogaus samprata paremtą psichoterapiją, žinomą kaip intensyvaus gyvenimo terapija.

A. Alekseičikas yra ir gydymo skaitymu – biblioterapijos – pradininkas Lietuvoje. Šį metodą dvasinių ligų gydymui jis naudoja jau apie 50 metų. Seminaro metu Gydytojas paaiškino metodo esmę, taikymo galimybes bei būdus. Pasak A. Alekseičiko, „biblioterapijos metodas yra  naudingas tuo, kad paprastai pacientui psichoterapeutas tegali skirti ribotą laiką. O namuose ar palatoje ligonis gali skaityti ir gilintis i knygą. Pacientui išgydyti kartais pakanka kelių knygų, kelių eilučių ar net kelių žodžių. Tačiau tai turi būti sukrečiantys žodžiai, jie turi ne suteikti žmogui informacijos, bet grąžinti jo gyvenimui tikslingumą, atskleisti iki tol nepastebėtus vidinius turtus. Biblioterapeuto užduotis – padėti pacientui atrasti tokių eilučių, žodžių, nuo kurių galėtų prasidėti gijimas, pilnatvė, vientisumas, persmelkiantis visą žmogų. Juk dvasios liga ir yra nukrypimas nuo harmonijos ir pilnatvės.“

Seminaro dalyviai turėjo galimybę patys išbandyti biblioterapijos metodą. Keletas savanorių seminaro dalyvių išvardino juos kankinančias problemas ir skaitydami tekstus bandė rasti kelią joms spręsti. Užduotis pasirodė nelengva, juo labiau, kad Gydytojas „nelaikė už rankos“, keliaujant jausmų labirintais. Skaitomi dvasingi, prasmingi tekstai, jo požiūriu, patys siūlė kelią į problemų sprendimą, bet savanoriai „pacientai“ jo taip ir nerado. Tačiau ieškojimo procesas pradėtas, jo rezultatas priklausys nuo ieškančiųjų dvasinių pastangų.

Renginį organizavo Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, vykdydama Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Gydanti knygos galia“.

 Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja