Kviečiame į Juozo Šiaučiūno: pedagogo, kraštotyrininko, muziejininko, švietėjo, visuomenininko 120-ųjų gimimo metinių paminėjimą

Musninkų krašto bendruomenės „Spindulys“ namuose apsilankė poezijos paukštė. Juose gegužės 22 d. vyko 62-uosius metus vykstančio „Poezijos pavasario“ festivalio renginys, kurį organizavo Širvintų I. Šeiniaus viešoji biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga.
Festivalis vyksta kiekvieną pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, ir apima daugybę renginių visoje Lietuvoje: poezijos skaitymus, susitikimus su autoriais, diskusijas, koncertus, jaunųjų kūrėjų vakarus bei tarptautinius poetų pasirodymus. Svarbi šio festivalio ypatybė – renginiai vyksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei regionuose. Dėl to „Poezijos pavasaris“ laikomas labai artimu žmonėms ir unikalia kultūrine tradicija.
2026 metais vyko jau 62-asis festivalis. Atidarymas surengtas Energetikos ir technikos muziejus terasoje Vilniuje, kur buvo paskelbtas festivalio laureatas ir įteikti apdovanojimai. Festivalio vadove pirmą kartą tapo poetė Indrė Valantinaitė.
Vienas svarbiausių festivalio akcentų – kasmet skiriama „Poezijos pavasario“ laureato premija už reikšmingą poezijos knygą. 2026 metų laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.
Savo kūrybą skaitė poetė Nijolė Augustinavičiūtė, kurios kūryboje buvo jaučiami itin ryškūs dvasiniai, religiniai ir gimtosios žemės motyvai. Jos kūryboje buvo daug švelnumo, pagarbos motinai, protėviams ir lietuvių kultūros tradicijai. Poetė debiutavo palyginti brandžiame amžiuje, tačiau jos kūryba greitai buvo pastebėta dėl išskirtinio jautrumo ir metafizinės pasaulėjautos. Svarbiausios jos poezijos knygos:„Ženklai širdyje“ (1992), „Gyvenime, trapi neužmirštuole…“ (1996), „Solo naktižodžių fleitai“ (2002).
Poetas Mantas Balakauskas – vienas ryškesnių jaunesniosios kartos lietuvių poetų, išsiskiriantis intensyvia, vidinės įtampos kupina poezija. Jo skaitomose eilėse susilieja melancholija, egzistenciniai klausimai, miesto žmogaus vienatvė ir labai jautrus santykis su kalba.
2016-ais metais pasirodė pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga „Roma“. Ji buvo pastebėta literatūros lauke, pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką, o autoriui pelnė Zigmo Gėlės premiją už geriausią metų debiutą.
Antroji knyga „Apmaudas“, išleista 2020 metais, dar labiau sustiprino jo, kaip savito balso lietuvių poezijoje, reputaciją. Pats autorius yra sakęs, kad „apmaudas“ jam reiškia būseną, kurią žmogus nešiojasi savyje ilgą laiką. Šioje knygoje daug kelionės, vidinio nerimo, vienišumo ir bandymo suprasti save pasaulyje.
Poeto Tomo Petrulio kūryboje buvo girdima daug egzistencinio nerimo, kūniškumo, religinių simbolių ir netikėtų vaizdinių. Jo tekstai dažnai provokuoja, tačiau kartu pasižymi jautrumu ir vidine įtampa.
Pirmoji jo poezijos knyga „Triukšmo gyvatė“ pasirodė 2017 metais. Knyga buvo pastebėta literatūros kritikų, pateko į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką bei į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką. Pats autorius yra sakęs, kad šios knygos eilėraščius rašė beveik dešimtmetį.
Antroji knyga „Sterili“ (2020) dar labiau išryškino jo poetinį braižą. 2024 metais išleista trečioji knyga „Daikto kūnas“ – poetinės prozos rinkinys. Ši knyga laikoma eksperimentine ir avangardiška. Joje poetas atsisako tradicinės eilėraščio formos ir pereina prie ritmiškos, keistos, vizijomis paremtos poetinės prozos.
Poetai pasidalijo prisiminimais apie pirmąsias išleistas knygas, pirmąjį parašytą eilėraštį ir padovanojo Musninkų krašto bendruomenei „Spindulys“ bei Širvintų I. Šeiniaus viešajai bibliotekai 2026-ųjų metų Poezijos pavasario almanachus.
Ačiū poetams, kurie drąsiai atvėrė savo vidinį pasaulį ir pavertė jį eilėmis – jautriomis, aštriomis, tyliomis ar degančiomis, bet visada tikromis. Jų žodžiai šį pavasarį tapo tiltais tarp žmonių, tarp patirčių, tarp skirtingų pasaulių.
Dėkojame Musninkų krašto bendruomenei „Spindulys“ ir jos pirmininkui Alvydui Roliui už gražų bendradarbiavimą.
Ypatinga padėka skiriama žiūrovams ir klausytojams – tiems, kurie atėjo, sustojo, išgirdo ir leido žodžiui juos pasiekti. Jūsų dėmesys yra tai, kas suteikia poezijai gyvybę. Be jūsų šventė liktų tik tyla, o su jumis ji tampa bendru kvėpavimu.
Tegul Poezijos pavasaris išlieka ne tik renginys, bet ir susitikimas – su kalba, su žmogumi, su savimi. Iki kitų eilėraščių, iki kitų pavasarių.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija
Musninkuose apsilankė poezijos paukštė Skaityti plačiau »
Gruodžio 27 d. Širvintų kultūros centro Anciūnų filiale vyko šventė „Meškių kalėdos“. Anciūnų filialo mėgėjų teatras „Žibinčius“ (vadovė Rita Makauskienė) parodė spektaklį „Meškių kalėdos“. Aktoriai: Meškinai (Loreta Ruseckienė, Virginija Baranauskienė, Rita Makauskienė), Pasakotoja (Virginija Jankauskienė), Kiškis (Asta Kvainickienė), Voveraitė (Gintarė Ruseckienė), Lapė (Aida Kisielienė), Vilkas (Vitalija Narkevičienė).
Renginio metu Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filiale surengta pliušinių meškinų paroda „Meškių pasaulis“.
Šventės draugai: Anciūnų bendruomenė ir Nijolė Didžiokienė.
Meškių kalėdos Anciūnuose Skaityti plačiau »
Kviečiame į literatūrinę–muzikinę programą su Giedriumi Arbačiausku – aktoriumi, dainų autoriumi ir atlikėju. Jo dainose poezija atgyja per muziką, žodį ir jausmą.

Kviečiame į literatūrinę–muzikinę programą su Giedriumi Arbačiausku Skaityti plačiau »
Ukmergės, Lazdijų, Švenčionių, Alytaus, Širvintų ir kitų bibliotekų darbuotojai, pakviesti dalyvauti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos į stažuotę po Vokietijos miesto bibliotekas ir pamatyti, kaip veikia bibliotekos Vokietijoje. Į stažuotę vyko Dalia Taparauskienė.
Centrinė Brėmeno biblioteka yra didelė, šiuolaikiška, atvira visiems ir turi šešis padalinius įvairiuose miesto rajonuose. Taip pat mieste yra ir dar viena biblioteka kalėjime, bei mobili biblioteka – autobusas, kuris aplanko atokesnes miesto teritorijas.
Vahr padalinys įsikūręs prekybos centre – tarp kasdienių apsipirkimų, kavinių ir žmonių šurmulio. Šis padalinys ypatingas tuo, kad daug dėmesio skiria imigrantų integracijai. Čia girdėti daugybė kalbų, lentynose – knygos arabų, turkų, rusų, anglų ir kitomis kalbomis, o šalia tradicinių paslaugų vyksta vokiečių kalbos kursai, tarpkultūriniai pokalbiai ir susitikimai, padedantys naujakuriams tapti vietos bendruomenės dalimi. Dar viena išskirtinė šio padalinio ypatybė – vadinamosios „atviros valandos“ (Open Library sistema). Tuo metu biblioteka veikia be darbuotojų (durys atviros visiems registruotiems lankytojams). Jie gali patys įeiti, pasiimti ar grąžinti knygas, naudotis skaitykla, kompiuteriais, žaisti stalo žaidimus ar tiesiog praleisti laiką jaukioje erdvėje. Tai rodo didžiulį pasitikėjimą bendruomene – čia skaitytojai elgiasi atsakingai, o biblioteka tampa tikra savarankiška viešąja erdve, kur žmonės ne tik skaito, bet ir kuria bendrą gyvenimo ritmą.
Lesum padalinys – tarsi mažas kultūros centras, orientuotas į šeimas ir vaikus. Ten viskas sukurta taip, kad biblioteka būtų jauki: žaismingos skaitymo zonos, kūrybinės dirbtuvės, savaitiniai garsinio skaitymo rytmečiai. Vaikai čia ne tik skaito, bet ir piešia, vaidina, eksperimentuoja. Tėvai gali gauti literatūros apie ugdymą, vyksta gausybė renginių šeimoms.
Vegesack padalinys – labiausiai įsitraukęs į savo vietos bendruomenės gyvenimą. Bibliotekos kieme auga bendruomenės daržas bei įrengtas avilių kampelis, iš kurio surenkamas medus naudojamas edukacijoms, mažoms dovanoms bei pardavimui. Tai vieta, kur biblioteka veikia kaip gyvas bendruomenės centras – čia rengiami maži koncertai, atviros dirbtuvės, susitikimai su vietos menininkais ir mokytojais.
Daugiausia laiko praleidome centrinėje Brėmeno bibliotekoje. Pastaroji įsikūrusi pačioje miesto širdyje, istoriniame pastate, kurio didžiulės erdvės jungia tradiciją ir modernumą. Nors pati biblioteka teigia, kad jos pagrindinė funkcija – išduoti leidinius (knygas, žurnalus, garso ir vaizdo diskus, stalo žaidimus ir dar daugiau), kurių turi net 505 tūkstančius, veiklos spektras čia gerokai platesnis.
Stažuotės metu aptikome daugybę netikėtų dalykų. Viena iš labiausiai stebinančių erdvių – lankytojų įkurta poilsio zona, kurioje įrengti ekranai žiemą virsta šilumą spinduliuojančiais židiniais, o vasarą – akvariumais su raminančiai plaukiojančiomis žuvytėmis. Bibliotekos pirmame aukšte stovi pianinas, kuriuo groti gali kiekvienas, o ant sienų – meninės instaliacijos su nufotografuotų lankytojų portretais, simboliškai sujungiančiais visą miesto bendruomenę.
Bibliotekoje veikia ir stalo žaidimų taisymo padalinys, nes šių žaidimų čia – tūkstančiai. Greta to – ištisa lentyna, vadinama „daiktų biblioteka“: lankytojai čia gali pasiskolinti ne tik knygą, bet ir grąžtą, siurblį ar lauko žaidimus šeimos šventei. Dar viena išskirtinė paslauga – meno kūrinių skolinimas. Iš čia galima parsinešti ne tik paveikslą, bet ir skulptūrą, instaliaciją ar kitą kūrinį, kuriuo grožėtis leidžiama net tris mėnesius. Kaip jums tokia idėja: vasarą jūsų namai – pop art šventė, o rudenį jaukusis wabi-sabi. Ir visa tai – su miesto bibliotekos skaitytojo kortele. Technologijų mėgėjai gali išbandyti dviratį-generatorių, kuris minamas įkrauna telefoną, o bibliotekoje veikia įspūdinga automatizuota leidinių rūšiavimo sistema, savarankiškai surenkanti, skenuojanti ir paskirstanti grąžintas knygas. Greta jos – garso įrašų studija bei edukacijų klasė, kurioje vaikai kuria savo animacinius filmus.
Bibliotekos darbuotojai nuolat pabrėžia: svarbiausia šioje vietoje išlieka žmogus ir jo ryšys su skaitymu. Viskas, ką Brėmeno biblioteka kuria – nuo žaidimų iki instaliacijų – tarnauja vienam tikslui: skatinti skaityti, domėtis, būti smalsiems ir jaustis bendruomenės dalimi.
Stažuotė apmokėta iš projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų.
Stažuotė Brėmeno bibliotekoje Skaityti plačiau »
Stažuotė apmokėta iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų.

Profesinė stažuotė Brėmene: patirtys ir įkvėpimas iš Vokietijos bibliotekų
Rugsėjo 21–25 dienomis įvairių Lietuvos bibliotekų specialistai dalyvavo profesinėje stažuotėje Brėmene, kuri buvo organizuota įgyvendinant Lietuvos nacionalinės bibliotekos projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“. Stažuotės tikslas – susipažinti su Vokietijos viešųjų bibliotekų veikla, inovatyviomis paslaugomis ir bendruomenės įtraukimo iniciatyvomis.
Stažuotės partneris buvo Brėmeno miesto viešoji biblioteka, kuri garsėja plačiu kultūrinių ir švietimo programų spektru bei moderniu požiūriu į bibliotekų veiklą. Dalyviai turėjo galimybę susitikti su bibliotekos direktore Lucia Werder ir jos pavaduotoja Anika Schmidt.
Susitikimo metu buvo pristatyta bibliotekos veikla, personalo pritraukimo strategijos, skaitymo skatinimo įvairovės užtikrinimo klausimai bei profesinių kompetencijų stiprinimas. Brėmeno miesto viešoji biblioteka turi 6 bibliotekos padalinius, mobilią biblioteką (21 stotelė) ir 1 kalėjimo biblioteką.
Stažuotės metu bibliotekininkai lankėsi šiuose Brėmeno viešosios bibliotekos padaliniuose.
Vahr padalinyje jie susipažino su atviro bibliotekos modelio principais ir inovatyvių paslaugų teikimu vietos bendruomenei.
Lesum padalinyje ypatingas dėmesys buvo skiriamas tvarumui, skaitymo skatinimui ir edukacinėms iniciatyvoms įvairioms socialinėms grupėms.
Vegesack padalinys išsiskyrė kūrybiškomis vaikų ir jaunimo programomis bei bendruomenės sutelktumo projektais.
Stažuotės dalyviai taip pat turėjo progą dalyvauti praktinėje veikloje, kurioje buvo demonstruojamos inovatyvios vaikams skirtos programos. Be to, vizito metu buvo organizuota trumpa ekskursija po Brėmeno miestą – tai suteikė galimybę geriau pažinti vietos kultūrinį kontekstą ir suprasti bibliotekų vaidmenį miesto gyvenime.
Ši stažuotė tapo puikia proga pasisemti patirties iš kolegų Vokietijoje, įgyti naujų žinių apie šiuolaikines bibliotekų tendencijas ir parsivežti idėjų, kurias galima pritaikyti ir Lietuvos bibliotekų veikloje.
![]() |
![]() |
| Brėmeno miesto viešojoje centrinėje bibliotekoje | Vahr padalinyje |
![]() |
![]() |
| Lesum padalinyje | Vegesack padalinyje
|
Pažintis su Brėmeno miesto bibliotekomis Skaityti plačiau »
Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Mariumi Čepuliu – gamtos fotografu, rašytoju, paskaitininku, laidų vedėju. M. Čepulis pelnė ne vieną prizą Lietuvos gamtos fotografų konkurse „Auksinis žaltys“. 2017 m. išleido pirmąją savo knygą „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“. Vėliau sekė knygos „Visa tiesa apie gyvūnus”, „Anakonda“.
Marių Čepulį pažįstame kaip žinomą gamtos fotografą, ornitologą, laidų vedėją, knygų autorių ir charizmatišką pasakotoją su nepakartojamu humoro jausmu.
Tai buvo ypatinga diena – Širvintų pradinės mokyklos 4a, 4b, 4c ir 3d klasių (mokytojos Nijolė Miliauskaitė, Svetlana Paliukėnienė, Dalia Vinslauskienė, Zita Vilkelienė) ir ir Gelvonų gimnazijos mokiniai su mokytoja Violeta Grudzinskaite susitiko su vienu iš garsiausių Lietuvos gamtos pasakotojų Mariumi Čepuliu. Vos pradėjęs kalbėti, jis lyg užbūrė visą auditoriją: paprasti žodžiai virto gyvomis istorijomis, o gamtos pasaulis atsivėrė pačiomis netikėčiausiomis spalvomis.
Mokiniai sužinojo daugybę gyvūnijos paslapčių – apie tai, kaip tyliai ir nepastebimai gyvena miško žvėrys, kaip paukščiai komunikuoja tarpusavyje, kodėl vabzdžiai yra kur kas svarbesni, nei mes manome. Marius ne tik dalijosi faktais, bet ir mokė žiūrėti į gamtą kitaip – su pagarba, smalsumu ir atsakomybe.
Ne vienas mitas buvo sudaužytas. Pasirodo, gyvūnai, kurių dažnas bijo ar nemėgsta, nėra pavojingi – jie tiesiog turi savo vaidmenį gamtos pusiausvyroje. Meškos nėra „blogos“, vilkai nėra „klastingi“, o net mažiausias vabalėlis gali būti gyvybiškai svarbus visai ekosistemai.
Mokiniai iš susitikimo išsinešė ne tik naujų žinių, bet ir nuostabą – gamta pasirodė esanti daug gyvesnė, įdomesnė ir paslaptingesnė, nei galėjo įsivaizduoti. Marius Čepulis įkvėpė pažvelgti į ją kitomis akimis – ne kaip į foną mūsų gyvenimui, bet kaip į gyvą pasaulį, kuriame kiekvienas sutvėrimas yra svarbus.
Po renginio dar ilgai netilo šurmulys – nusidriekė ilga eilė norinčiųjų drauge nusifotografuoti ar gauti svečio autografą.
Renginys organizuotas vykdant Širvintų viešosios bibliotekos projektą „Pažintiniai užsiėmimai – ne tik matyti, bet pajausti ir patirti“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija
Susitikimas su Mariumi Čepuliu Skaityti plačiau »
Vasaros šventė „Vaikystės spalvos“ Anciūnuose Skaityti plačiau »
Birželio 16 d. Širvintų „Atžalyno “progimnazijos mokiniai aplankė Anciūnų krašto muziejų „Anciūnų kluonas“. Anciūnų kaime įkurtame muziejuje pamatė virš 200 vienetų surinktų eksponatų: radijo imtuvų, laikrodžių, žibalinių lempų, rašymo mašinėlių, lygintuvų, visokių senovinių rakandų, žemės ūkio padargų, senovinę lovytę, vežimėlį ir kitų, surinktų ir praeitį menančių etnografinių detalių.
Ekskursija į „Anciūnų kluoną“ Skaityti plačiau »

Kaip ir kiekvienais metais, balandžio 23–29 d. minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šia Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama ir visas šalies bibliotekas vienijančia iniciatyva siekiama skatinti skaitymą, kviesti bendruomenes lankytis renginiuose ir prisijungti prie įvairių iniciatyvų, pristatyti visuomenei Lietuvos bibliotekų pasiekimus, o taip pat – paskatinti pačius bibliotekininkus švęsti savo profesiją. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, tarp jų ir jau tradicija tapęs bibliotekininkų žygis.
Šiemet bus minima jubiliejinė, 25-oji, Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šįkart ji kviečia atsigręžti į tas bibliotekų paslaugas, kurios vartotojams prieinamos ir po darbo valandų – visą parą, visomis savaitės dienomis. Kokia biblioteka reikalinga šiuolaikiniam vartotojui? Kokios paslaugos aktualios ir kokios kompetencijos reikalingos siekiant suteikti lankytojams kokybiškas paslaugas jiems patogiu metu? Tokius klausimus kelia Bibliotekų savaitė ir pasirinkta jos tema „Biblioteka 24/7“. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginys vyks balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jo metu bus apdovanojami geriausi šalies bibliotekininkai. Geriausią metų bibliotekos vadovą, geriausią bibliotekininką ir geriausią jaunąjį bibliotekininką paskelbs Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Šventinį renginį bus galima stebėti tiesiogiai internetu.
Bibliotekų savaitės metu tradiciškai organizuojama ir konferencija. Šiemet ji vyks balandžio 29 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Konferencijoje bus pristatyti pranešimai, atskleidžiantys įvairiapusiškas bibliotekų veiklas ir naujų paslaugų kūrimą, naujausių bibliotekininkystės tyrimų pasaulyje temas, Lietuvos bibliotekų vykdomų projektų rezultatus. Bus svarstoma, kokios kompetencijos reikalingos naujos kartos informacijos specialistams, kokiais informacijos ištekliais, pristatomos elektroninių išteklių prieigos galimybės, negalinčiųjų skaityti įprasto spausdinto teksto įtraukties sprendimai. Visos šalies bibliotekos balandžio 23–29 d. organizuos savo miestų bendruomenėms skirtus renginius: knygų pristatymus, susitikimus, paskaitas, edukacijas, koncertus ir kitas iniciatyvas. Lankytojai kviečiami pasidomėti, kas vyks artimiausioje bibliotekoje ir įsitraukti į siūlomas veiklas.
Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, šalia visuomenei siūlomų renginių, vyksta ir iniciatyvos, kviečiančios bibliotekininkus drauge švęsti savo profesiją ir ja didžiuotis. Balandžio 26 d. Neries regioniniame parke vyks bibliotekininkų žygis, subursiantis kelis šimtus šios profesijos atstovų ir rodantis bibliotekininkų bendruomenės aktyvumą, iniciatyvumą ir vienybę. Visą savaitę bibliotekininkai rungsis ir intelektiniame per LRT televiziją rodomame žaidime „Kas ir kodėl?“.
Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė vyksta kasmet nuo 2001 metų. Ji tradiciškai prasideda balandžio 23-ąją, kurią UNESCO yra paskelbusi Pasauline knygos ir autorinių teisių diena.
Nuolat atnaujinamą informaciją apie Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę ir detalesnę jos programą galite rasti www.lbd.lt.
Nacionalinę Lietuvos bibliotekininkų savaitę organizuoja Lietuvos bibliotekininkų draugija. Partneriai:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių
viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo
Višinskio viešoji biblioteka, „Kas ir kodėl?“. Rėmėjai: Knygos.lt, UAB „Asseco“, leidykla „Terra Publica“.
Patronažą suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.