Musninkų krašto bendruomenės „Spindulys“ namuose apsilankė poezijos paukštė. Juose gegužės 22 d. vyko 62-uosius metus vykstančio „Poezijos pavasario“ festivalio renginys, kurį organizavo Širvintų I. Šeiniaus viešoji biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga.
Festivalis vyksta kiekvieną pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, ir apima daugybę renginių visoje Lietuvoje: poezijos skaitymus, susitikimus su autoriais, diskusijas, koncertus, jaunųjų kūrėjų vakarus bei tarptautinius poetų pasirodymus. Svarbi šio festivalio ypatybė – renginiai vyksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei regionuose. Dėl to „Poezijos pavasaris“ laikomas labai artimu žmonėms ir unikalia kultūrine tradicija.
2026 metais vyko jau 62-asis festivalis. Atidarymas surengtas Energetikos ir technikos muziejus terasoje Vilniuje, kur buvo paskelbtas festivalio laureatas ir įteikti apdovanojimai. Festivalio vadove pirmą kartą tapo poetė Indrė Valantinaitė.
Vienas svarbiausių festivalio akcentų – kasmet skiriama „Poezijos pavasario“ laureato premija už reikšmingą poezijos knygą. 2026 metų laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.
Savo kūrybą skaitė poetė Nijolė Augustinavičiūtė, kurios kūryboje buvo jaučiami itin ryškūs dvasiniai, religiniai ir gimtosios žemės motyvai. Jos kūryboje buvo daug švelnumo, pagarbos motinai, protėviams ir lietuvių kultūros tradicijai. Poetė debiutavo palyginti brandžiame amžiuje, tačiau jos kūryba greitai buvo pastebėta dėl išskirtinio jautrumo ir metafizinės pasaulėjautos. Svarbiausios jos poezijos knygos:„Ženklai širdyje“ (1992), „Gyvenime, trapi neužmirštuole…“ (1996), „Solo naktižodžių fleitai“ (2002).
Poetas Mantas Balakauskas – vienas ryškesnių jaunesniosios kartos lietuvių poetų, išsiskiriantis intensyvia, vidinės įtampos kupina poezija. Jo skaitomose eilėse susilieja melancholija, egzistenciniai klausimai, miesto žmogaus vienatvė ir labai jautrus santykis su kalba.
2016-ais metais pasirodė pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga „Roma“. Ji buvo pastebėta literatūros lauke, pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką, o autoriui pelnė Zigmo Gėlės premiją už geriausią metų debiutą.
Antroji knyga „Apmaudas“, išleista 2020 metais, dar labiau sustiprino jo, kaip savito balso lietuvių poezijoje, reputaciją. Pats autorius yra sakęs, kad „apmaudas“ jam reiškia būseną, kurią žmogus nešiojasi savyje ilgą laiką. Šioje knygoje daug kelionės, vidinio nerimo, vienišumo ir bandymo suprasti save pasaulyje.
Poeto Tomo Petrulio kūryboje buvo girdima daug egzistencinio nerimo, kūniškumo, religinių simbolių ir netikėtų vaizdinių. Jo tekstai dažnai provokuoja, tačiau kartu pasižymi jautrumu ir vidine įtampa.
Pirmoji jo poezijos knyga „Triukšmo gyvatė“ pasirodė 2017 metais. Knyga buvo pastebėta literatūros kritikų, pateko į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką bei į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką. Pats autorius yra sakęs, kad šios knygos eilėraščius rašė beveik dešimtmetį.
Antroji knyga „Sterili“ (2020) dar labiau išryškino jo poetinį braižą. 2024 metais išleista trečioji knyga „Daikto kūnas“ – poetinės prozos rinkinys. Ši knyga laikoma eksperimentine ir avangardiška. Joje poetas atsisako tradicinės eilėraščio formos ir pereina prie ritmiškos, keistos, vizijomis paremtos poetinės prozos.
Poetai pasidalijo prisiminimais apie pirmąsias išleistas knygas, pirmąjį parašytą eilėraštį ir padovanojo Musninkų krašto bendruomenei „Spindulys“ bei Širvintų I. Šeiniaus viešajai bibliotekai 2026-ųjų metų Poezijos pavasario almanachus.
Ačiū poetams, kurie drąsiai atvėrė savo vidinį pasaulį ir pavertė jį eilėmis – jautriomis, aštriomis, tyliomis ar degančiomis, bet visada tikromis. Jų žodžiai šį pavasarį tapo tiltais tarp žmonių, tarp patirčių, tarp skirtingų pasaulių.
Dėkojame Musninkų krašto bendruomenei „Spindulys“ ir jos pirmininkui Alvydui Roliui už gražų bendradarbiavimą.
Ypatinga padėka skiriama žiūrovams ir klausytojams – tiems, kurie atėjo, sustojo, išgirdo ir leido žodžiui juos pasiekti. Jūsų dėmesys yra tai, kas suteikia poezijai gyvybę. Be jūsų šventė liktų tik tyla, o su jumis ji tampa bendru kvėpavimu.
Tegul Poezijos pavasaris išlieka ne tik renginys, bet ir susitikimas – su kalba, su žmogumi, su savimi. Iki kitų eilėraščių, iki kitų pavasarių.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija
