Rugsėjo 6-oji – poeto Pauliaus Širvio gimimo diena. Šiemet minimos jo 100-osios gimimo metinės. Atrodo, tiek daug metų praėjo nuo tos dienos, kai Padustėlyje (Zarasų r.) gimė šviesiaplaukis berniukas, vėliau tapęs garsiu rašytoju. Mūsų poezijos legenda.
Ta proga Čiobiškio bibliotekoje rugsėjo 8 d. vyko popietė „Romantinės meilės istorija Pauliaus Širvio lyrikoje“. Pauliaus Širvio biografiją pristatė bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė.
Pauliui Širviui poezija – visų pirma svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų… Ir visa tai poetas pats turi pajusti, išgyventi. Poeto kūryba – daugiau ar mažiau – jo paties autobiografija.
P. Širvys neatsiejamas nuo savo eilėraščių, o eilėraščiai – nuo jo, poezija buvo vienintelis jo turtas. Poeto eilėraščius skaitė Almantas Piškinas. Su širdgėla, labai savitai iškalbėti, o kartais išraudoti eilėraščiai dainomis, kurias atliko Čiobiškio folklorinis kolektyvas „Liepelė“, vadovė Vida Dambrauskienė.
Iš naujo tarsi pajutome tuos lobius, kuriuos valdė ir mums kaip neišnykstančią brangenybę paliko P. Širvys.
Čiobiškio filialo vyr. bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė